1. Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma
Doc. dr. Danguolė Jankauskienė
Mykolo Romerio universiteto
Strateginio valdymo ir politikos fakultetas

2. Tikslas Išryškinti sveikatos politikos reikšmingumą
Panagrinėti pagrindinius sveikatos politikos dokumentus ir sveikatos reformos eigą
Išryškinti dabartinio laikotarpio sveikatos politikos problemas

3. Sveikatos apibrėžimas
Sveikata tai visapusiška individo ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas

4. Nuo ko priklauso sveikata (1)
Sveikata – asmeninė vertybė
Sveikata – visuomeninė vertybė
Politinė vertybė
Socialinė vertybė
Ekonominė vertybė

5. Nuo ko priklauso sveikata (2)
Genetika
Socialinė ekonominė aplinka
Sveika gyvensena
Sveikatos priežiūros sistema

6. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
GENETINIS PAGRINDAS (20%)
GYVENSENA (50%)
APLINKA (20%)
MEDICINOS PAGALBA (10%)

7. Nuo ko priklauso sveikata (3)
Genetika
Genai
Aplinka
Nėštumas
Genetiniai žymekliai ir informacija
Profilaktika

8. Nuo ko priklauso sveikata (4)
Socialinė ekonominė padėtis
(Whitehall study - M. Marmat 1967)
- Aukštesnė socialinė padėtis – geresnė sveikata
- Didesnis mirtingumas – žemesnė socialinė padėtis
- kuo žemesnė naujagimių socialinė padėtis, tuo didesnė mirtingumo rizika

9. Nuo ko priklauso sveikata (5)
Sveika gyvensena
Kvailumas (pvz. rūkymas)
Žinių stoka (pvz. cholesterolio vartojimas)
Galimybių stoka (sportavimas, baseinas)
Spaudimo pasėkmė (alkoholio, tabako kompanijos)
Pačių žmonių išvengiamos ligos

10. Nuo ko priklauso sveikata (6)
Sveikatos apsaugos sistema
Jei tik privati sistema
Jei tik sveikatos draudimas
Jei tik valstybinė sveikatos sistema
Teisinga sistema
Privalomo sveikatos draudimo sistema

11. Nuo ko priklauso sveikata (7)
Sveikatos apsaugos sistema
3 suinteresuotų pusių poreikiai:
Pacientai – sveikatos apsaugos garantijų
Moralinis aspektas - kas už mūsų sveikatą atsako
Struktūrinis aspektas – racionali struktūra
Finansinis aspektas – kiek galime išleisti sveikatai

12. Nuo ko priklauso sveikata (8)
Sveikatos apsaugos sistema
Gydytojai
Profesionalų ambicijos-moralinis aspektas
Geros darbo sąlygos
Geras uždarbis

13. Nuo ko priklauso sveikata (9)
Sveikatos apsaugos sistema
Administratoriai
Profesinė ambicija
Geros sąlygos
Geras atlyginimas

14. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997

15. Sveikatos apsaugos poreikiai
Žmonių populiacija didėja
Gyvenimo trukmė ilgėja
Daugėja pagydomų ir gydomų ligų (pvz. skausmas)
Medicinos technologijų progresas

16. Sveikatos politika
Sveikatos politika tai sveikatos ir jos reikalų valstybinio tvarkymo teorija bei praktika, įteisinama kaip bendroji valdymo funkcija, pripažįstant sveikatą socialine bei ekonomine vertybe

17. KODĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VADYBININKAMS SVARBU ŽINOTI SVEIKATOS POLITIKOS PRINCIPUS ?
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA YRA SVEIKATOS SISTEMOS DALIS
VADYBININKAI YRA TIESIOGINIAI SVEIKATOS POLITIKOS
VYKDYTOJAI
SIEKIANT EFEKTYVIOS, KOKYBIŠKOS, EKONOMIŠKAI
PAGRĮSTOS BEI PRIEINAMOS ASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS
SIEKIANT MAKSIMALAUS SVEIKATINIMO EFEKTO
ĮGYVENDINANT VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
PROGRAMAS
SIEKIANT REALAUS KITŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
VEIKLOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO BEI
ATSAKOMYBĖS SVEIKATOS LABUI

18. SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS
LIGŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
ANKSTYVA DIAGNOSTIKA
EFEKTYVUS TERAPINIS AR CHIRURGINIS GYDYMAS
REABILITACIJA IR SLAUGA
LIGŲ PRIEŽASČIŲ ŠALINIMAS
SVEIKATOS UGDYMAS
KRYPTINGA PROFILAKTIKA
APLINKOS SAUGA
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

19. Sveikatos politikos principai
Teisumas
Prieinamumas
Priimtinumas
Solidarumas
Lygybė
Visapusiškumas
Laisvas pasirinkimas

20. “Sveikata visiems XXIa.” politiką sudaro:
PSO Europos regiono
“Sveikata visiems XXIa.” politiką sudaro:
pagrindinė nekintanti kryptis – siekis sukurti visapusišką sveikatos potencialą.
Du pagrindiniai tikslai, padedantys gerinti sveikatą, atitinkantys pagrindinę kryptį:
Žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas visą gyvenimą;
Įvairų ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas.

21. PSO Europos regiono “Sveikata visiems XXI a.” politiką sudaro:
Trys pagrindinės moralinės vertybės:
Sveikata – žmogaus teisių pagrindas;
Sveikatai gerinti organizuojamos šalių žmonių grupių ir skirtingų lyčių teisumo ir solidarumo akcijos.
Aktyvus asmenų, grupių, bendruomenių, institucijų, organizacijų ir sektorių dalyvavimas gerinant sveikatą.

22. “Sveikata-XX amžiuje” įgyvendinimo įvertinimas
1998 m. priimtas dokumentas
mėn. 55-oje PSO EURO komiteto sesijoje pristatytas šios sveikatos politikos įgyvendinimo įvertimas
Egzistuoja didelis skirtumas tarp “ Sveikata visiems” principais besiremiančiais sveikatos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo

23. KODĖL VYKDOMOS SVEIKATOS SISTEMOS REFORMOS
SISTEMA NEPATENKINA GYVENTOJŲ POREIKIŲ
DĖL PER DIDELIŲ KAŠTŲ SISTEMA EKONOMIŠKAI NEEFEKTYVI
SISTEMA NEEFEKTYVI DĖL NETEISINGO VALDYMO
SISTEMA NESPRENDŽIA ESMINIŲ SVEIKATOS PROBLEMŲ
ŠALT.: LIUBLIJANOS CHARTIJA

24. Liublijanos chartija apie sveikatos reformas Europoje Reformos valdymo principai
Sveikatos apsaugos politikos rengimas ir vystymas
Pagal “Sveikata visiems” politiką
Mokslo duomenimis pagrįsta politika
Vyriausybė tariasi su visuomene
Įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą
Piliečių nuomonė lemia SA tarnybų vystymą
Pasirinkimo teisė ir kitos teisės tik su gera informacija

25. Liublijanos chartija apie sveikatos reformas Europoje Reformos valdymo principai
Reorganizuoti medicinos pagalbos teikimo sistemą
Žmogiškųjų resursų naudojimas
Personalo kvalifikacija
Personalo motyvacija darbui, kokybės, kainos efektyvumo ir galutinio rezultato problemos
Valdymo mechanizmo tobulinimas
Mokymas, remiantis patirtimi

26. Sveikatos reformos tikslai
Aktyvi visuomenės sveikatos politika
Gyventojų atsakomybės už sveikatą ugdymas
Gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus
Sveikatos paslaugų kokybė ir efektyvumas, restruktūrizuojant paslaugų teikimą
Pirminė sveikatos priežiūra
Stacionarų pertvarka
Finansavimas
Farmacija
Valdymas (decentralizuojant)

27. Sveikatos reformos uždaviniai
Artimieji
Įstatymdavystė
Valdymo decentralizavimas
Resursų racionalizavimas (PSP, Stac., Reab., Farmac.)
Personalo kvalifikacija
Visuomenės sveikatos programos
Tolimieji
Sveikatos rodiklių gerinimas per valstybės ir savivaldybių programų įgyvendinimą
Veikianti kokybės kontrolės sistema (ir standartai)
PSP įgyvendinimas
Sveikatos finansavimo tobulimas
Moderni valdymo ir vadybos mokymo sistema

28. Išlaidų dinamika kai kuriose valstybėse 1970-1980
Šaltinis: OECD

29. Išlaidų SA dinamika kai kuriose valstybėse 1980-1990
Šaltinis: OECD

30. Gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes Lietuvoje (procentais) kitimo tendencija Lietuvoje, m. (1)
Metai
2004
2005
2010
2015
2020
2025
2030
2035
2040
2045
2050
Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes (proc. nuo visų gyventojų)
0-14 metų
17,7
17,1
14,9
14,5 15
15,1
14,7
13,9
13,4
13,3
13,7
25-54 metų
41,8
41,9
43,1
43,8
43,2 42
40,4
39,4
37,9 36
34,6
15-64 metų
67,3
67,6 69
68,9
67,5
65,7
63,9
63,1
62,2
61,4
59,6
65+ metų
15,2
16,1
16,7
17,5
19,2
21,4 23
24,4
25,3
26,7
80+ metų
2,8 3
3,8
4,5 5
5,2
5,5
6,1
7,2
8,6
9,2
Gyventojų skaičius mln.
3,4
3,3
3,2
3,1
2,9
Pagal Eurostat duomenis 2004 m. bendras išlaikytinių skaičius Lietuvoje buvo 48,6 proc. Prognozuojamas išlaikytinių procentas Lietuvoje: m. – 52,2 proc., 2050 m. – 67,8 proc.
(EUROSTAT NEWS RELEASE, 48/ April Population projections )
* - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers ( ) Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238

31. Gyventojų mirtingumo dinamika ir kūdikių mirtingumo dinamika 1995-2004 m. (1000 gyv.)

32. LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ
GYVENTOJŲ VIDUTINĖ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖ
(METAIS)
VISŲ GYVENTOJŲ
VYRŲ
MOTERŲ
LIETUVA
(2006 m.)
71,12
65,31
77,06
ES - 12 (2006 m.)
74,2
70,0
78,4
ES – 15 (2006 m.)
79,9
75,9
82,0

33. LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ
VIDUTINĖS BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖS
SUTRUMPĖJIMAS DĖL MIRČIŲ IKI 65 m. AMŽIAUS
(METAIS)
VISŲ GYVENTOJŲ
VYRŲ
MOTERŲ
LIETUVA
(2006 m.)
9,7
12,1
5,3
ES - 12 (2006 m.)
6,9
8,9
4,4
ES – 15 (2001 m.)
4,2
5,6
3,3

34. ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė (HALE) metais, 2002 m.
2000 m. Lietuvoje – 60.8 m., ES vidurkis – m., 2001 m. Lietuvoje – 61.1 m., ES vidurkis – m.
WHO, European health for all database, 2006 (World Health Report 2004)

35. ES šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 2003 m.
WHO, European health for all database, 2006

36. ES naujųjų šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 1990-2004 m.
WHO, European health for all database, 2006

37. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų ES šalyse: širdies kraujagyslių ligos, 2003 m.
WHO, European health for all database, 2006

38. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų: mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų kitimas, m.
WHO, European health for all database, 2006

39. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: onkologinės ligos, 2003 m.
WHO, European health for all database, 2006

40. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų: mirtingumo nuo onkologinių ligų kitimas, m.
WHO, European health for all database, 2006

41. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų ES šalyse: mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų, 2003 m.
WHO, European health for all database, 2006

42. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų: mirtingumo dėl traumų ir apsinuodijimų kitimas, m.
WHO, European health for all database, 2006

43. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų: mirtingumo nuo kvėpavimo organų ligų kitimas, 2003 m.
WHO, European health for all database, 2006

44. ES standartizuoto mirtingumo rodiklis gyventojų ES šalyse: mirtingumas nuo kvėpavimo organų ligų, m.
WHO, European health for all database, 2006

45. Lietuvos sveikatos programa
Bendrieji tikslai:
Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas
Sveikatos santykių teisumas
Gyvenimo kokybės pagerinimas
Specialieji tikslai:
Širdies-kraujagyslių ligos
Onkologinės ligos
Nelaimingi atsitikimai ir traumos
Psichikos ligos
Užkrečiamos ligos (AIDS, TBC, lytiškai plintančių ligų, kt.)
Burnos sveikata
Diabetas
Kt. visuomenės sveikatos programos (alkoholio, tabako, narkotikų, mitybos, aplinkos kokybės, darbų saugos, motinos ir vaiko, sveikatos ugdymo ir kt.)

46. “Semaškos” sveikatos apsaugos sistemos valdymo modelis
RCL
Poliklinika
Stacionaras
GMP
Numerinės ir apylinkinės ligoninės
Ambulatorijos
Medicinos punktai
5 kraštų respublikinės ligoninės su organizaciniu-metodiniu vadovavimu kraštui

47. Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema
Asmens sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos priežiūra
Farmacinė veikla
Mokamos sveikatos paslaugos

48. Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema
Asmens sveikatos priežiūra
Pirminė
Antrinė
Tretinė
Ambulatorinė, stacionarinė

49. SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMO LIETUVOJE ETAPAI
ĮDIRBIO ETAPAS m.m.
NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS
KŪRIMO IR ĮGYVENDINIMO m.m.
SARB’o ETAPAS m.m.
NSP KŪRIMO IR PRADINIO ĮGYVENDINIMO
ETAPAS m.m.
NST SUSIKŪRIMO ETAPAS m.m.
INTEGRACIJOS Į ES ETAPAS –

50. SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMAS ĮDIRBIO ETAPAS - 1970-1990 m.m.
DIDŽIOJI DALIS MOKSLINIŲ DUOMENŲ,
VĖLIAU PANAUDOTI SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI, BUVO SUKAUPTI ŠIO ETAPO METU
SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI LIETUVOJE DIDELĖS ĮTAKOS TURĖJO TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS, VISŲ PIRMA SU PSO

51. SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMAS NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS KŪRIMAS IR ĮGYVENDINIMAS m.m.
LGS 6-ASIS SUVAŽIAVIMAS ĮPAREIGOJO PARENGTI –
LGS 7-ASIS SUVAŽIAVIMAS PATVIRTINO
1991 m. SPALIO 31D. ATKURIAMASIS SEIMAS PATVIRTINO NACIONALINĘ SVEIKATOS KONCEPCIJĄ (NR )
PAGRINDINIS DOKUMENTAS, GRINDŽIANTIS SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMĄ LIETUVOJE

52. Valdymo reformos žingsniai
Reformos pagrindinio strateginio dokumento priėmimas (1991)
Sveikatos priežiūros įstaigų decentralizacija (1992,1997)
Medicinos specialistų rengimo pertvarka universitetuose (1992)
Sveikatos informacinės sistemos pertvarkymas 1993
Darbo komandoje patirties atsiradimas 1993 (SARB)
Sveikatos draudimo finansavimo sistemos kūrimas ( )
Programinio valdymo atsiradimas 1993

53. Valdymo reformos žingsniai
Nacionalinės sveikatos sistemos struktūros paskelbimas (1994 Sveikatos sistemos įstatyme)
Visuomenės sveikatos vadybos programos atsiradimas KMU
Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir jų viešojo administravimo formų atsiradimas 1996
TLK-apskričių gydytojo-savivaldybės gydytojo bendradarbiavimo instrumentų atsiradimas 1998 (TLK stebėtojų tarybos)
Sveikatos kokybės užtikrinimo elementų atsiradimas - Lokalaus medicinos audito tarnybos įstaigose 1998

54. Valdymo reformos žingsniai
Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų, LRV sveikatos reikalų komisijos, Nacionalinės sveikatos tarybos įkūrimas ( )
Sveikatos politiką koordinuojančių institucijų ir darbas (nuo 2001)
Pirminės sveikatos priežiūros valdymo pertvarka ir PSP plėtros planų savivaldybėse patvirtinimas (nuo 1995 m.)
Nacionalinės vaistų politikos nuostatos (2003 patvirtintos Seime)
Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas (Strategija patvirtinta LRV 2003 m.)
Sveikatos apsaugos administravimo programa MRU

55. Nacionalinė sveikatos taryba
Funkcijos
Sveikatos ugdymo politika
Alkoholio kontrolės politika
Tabako kontrolės politika
Narkotikų kontrolės politika
Visuomenės sveikatos saugos politika
Ligų profilaktikos ir kontrolės politika
Valstybinių sveikatos programų aprobacija
Kasmetinis pranešimas Seimui apie gyventojų sveikatos būklę
Sudėtis:
Trečdalis bendruomenių tarybų atstovų – deleguoja savivaldybių asociacija
Trečdalis NVO atstovų
Trečdalis visuomenės sveikatos specialistų

56. Sveikatos apsaugos valdymas savivaldybėse ir apskrityse
Apskrities viršininkas ir apskrities gydytojas bei taryba
Savivaldybės meras ir savivaldybės gydytojas bei bendruomenės sveikatos taryba ir bendruomenės sveikatos fondas
Teritorinės ligonių kasos direktorius ir TLK Stebėtojų taryba

57. Šiuolaikinės sveikatos politikos technologijos savivaldybėse ir bendruomenėse
Darbas komandoje ir komandos mokymas
Programų priežiūra
Individualus poreikių įvertinimas
Socializacija bendruomenėje
Atvejų vadyba (“case management”)

58. “5 žvaigždučių” sveikatos priežiūros specialistas
Paslaugų teikėjas (klinicistas)
Sprendėjas
Bendrautojas
Bendruomenės lyderis
Vadybininkas

59. Visuomenės sveikatos ir Pirminės sveikatos priežiūros sąsajos
Visuomenės sveikatos funkcijos – Nepriklausomos nuo PSP
Bendros funkcijos
Pirminės medicininės priežiūros funkcijos
Gamtos apsauga (oras, triukšmas, toksinės atliekos ir t.t.)
Maisto kontrolė
Vanduo ir sanitarija
Teisiniai veiksmai – prieš rūkymą, alkoholį, narkotikus, eismo saugumas, saugos diržai, šalmai, t.t.
Imunizacija
Motinos ir vaiko sveikata
Sveikata mokyklose
Studentų sveikata
Sveikatos ugdymas ir sveikatos mokymas
Pirminė prevencija
Bendruomenės dalyvavimas
Populiacijos sveikatos sauga
Prevencinė burnos sveikata (dantų kariesas)
Pirminė medicininė priežiūra
Medicininė slauga
Būtinieji vaistai
Sveikatos mokymas ir antrinė prevencija

60. Pasiekimai

61. Teigiami pokyčiai Moksliškai pagrįsta ir tęstinė sveikatos politika
Sveikatos priežiūros teisiniai pagrindai
Viešasis įstaigų administravimas
Konkurencija draudiminiu pagrindu
Kai kurios sveikatos programos (motinos ir vaiko, imunoprofilaktikos, TBC)
Visuomenės dalyvavimas

62. Piliečių dalyvavimas, priimant SA politikos sprendimus
Nacionalinė sveikatos taryba
Vyriausybėje sveikatos reikalų komisija
Bendruomenių sveikatos tarybos savivaldybėse
Viešosios sveikatos priežiūros įstaigos
Stebėtojų taryba
Gydymo taryba
Slaugos taryba
Nevyriausybinės organizacijos
Laisvas pasirinkimas

63. Trūkumai

64. Problemos Paslaugų vartotojai nepatenkinti paslaugų kokybe;
PSP grandies darbo efektyvumas nepakankamas, PSP institucinė sąranga nepertvarkoma, trūksta motyvacijos prevenciniam darbui, ambulatorinei slaugai;
Neveikia paslaugų rinka, nėra arba nepakankama konkurencija, nevienodos konkurencinės sąlygos paslaugų rangovams;
Stacionarinė pagalba tolsta nuo kaimo gyventojų;
Atsilieka visuomenės sveikatos reforma

65. Problemos 1. Valstybinės - Racionali įstaigų infrastruktūra
- Visuomenės sveikatos institucinė sąranga
2. Vietinės
Prioritetų nustatymas ir nuoseklus veiklos planavimas
Kvalifikacijos trūkumas
Tarpsektorinio darbo patirties trūkumas
Ekspertinės pagalbos stoka (pvz. mokymai programų rengimui)

66. Savivaldos problemos

67. Savivaldybių įgaliojimai sveikatinimo veikloje
Organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir sergamumo prevenciją;
Organizuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą;
Rengia ir įgyvendina savivaldybės sveikatos programas;
Organizuoja valstybės deleguotą antrinės sveikatos priežiūrą;
Organizuoja savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų auditą;
Organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą;
Organizuoja ligonių, invalidų ir senelių slaugą;
Rūpinasi teritorijos sanitarine kontrole ir higienos taisyklių laikymusi;
Rengia ir įgyvendina užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių planus.

68. DABARTINĖ SITUACIJA Paslaugų vartotojai nepatenkinti paslaugų kokybe;
PSP grandies darbo efektyvumas nepakankamas;
Trūksta motyvacijos prevenciniam darbui, ambulatorinei slaugai;
Neveikia paslaugų rinka, nėra arba nepakankama konkurencija;
Nevienodos konkurencinės sąlygos paslaugų rangovams;
PSP institucinė sąranga nepertvarkoma.

69. MRU tyrimas: Savivaldos institucijų socialinis-politinis veiksmingumas
Savivaldybės gali dirbti mažiau formalizuotoje ir mažiau biurokratinėje aplinkoje ir gali labiausiai taikyti IOP modelį, savivaldos vadybininkai turi prisiimti atsakomybę už rezultatus, todėl neišvengiamai vadybininkų-politikų ir visuomenės santykiai turi keistis.
Verslumo kriterijus vis aktualesnis savivaldybėms.
Pusė savivaldybių neteikia arba nepatenkinamai teikia informaciją visuomenei apie savo veiklą
Gyventojų nuomonė (apklausos) mažai paisoma ir taikoma

70. MRU tyrimas: Savivaldos institucijų socialinis-politinis veiksmingumas
Bendruomenės neaktyvios įvairiuose renginiuose ir sprendimuose
Teisės aktuose yra deklaratyvios nuostatos, nesuteikiančios savivaldai daugiau teisių
Strategiškai reikėtų apimti kuo daugiau paslaugų, gyventojų grupių integruoti programas
Veiklos efektyvumui didinti reikalingi didesni finansiniai ištekliai ir savarankiškumas

71. Išvada:
Nors teisės aktais ir deleguojama savivaldybėms daugiau funkcijų, tačiau tiek politine prasme, tiek gebėjimų, tiek finansine prasme įgyvendinti juos savivaldybių lygmenyje yra labai problematiška

72. Nevienareikšmiškai vertintini pokyčiai
Pirminės sveikatos priežiūros vystymas
Stacionarų pertvarka
Farmacijos politika
Finansavimas ir finansų valdymas

73. Netolygumai

74. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų vidutinės numatomos gyvenimo trukmės skirtumai m. Šaltinis: Grabauskas V., Kalėdienė R. Valius L. Visuomenės sveikatos mokslas ir studijos, atsakas į laikmečio iššūkius, Kaunas, 2005 KMU

75. Miesto ir kaimo vyrų standartizuotų amžiaus atžvilgiu mirtingumo nuo dažniausių mirties priežasčių rodiklių palyginimas 1994 ir 2004 metais (miesto vyrų mirtingumas prilygintas 1) Šaltinis: KMU

76. Miesto ir kaimo moterų standartizuotų amžiaus atžvilgiu mirtingumo nuo dažniausių mirties priežasčių rodiklių palyginimas 1994 ir 2004 metais (miesto moterų mirtingumas prilygintas 1) Šaltinis: KMU

77. Sveikatos priežiūros prieinamumas ir kokybė

78. Prieinamumo sąvoka
Tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas
Organizacine prasme
Komunikacine prasme
Ekonomine prasme

79. Organizacinis prieinamumas
Ar užtikrinama SP įstaigų infrastruktūra teritorijoje
Ar visų rūšių paslaugos prieinamos
Ar pakanka specialistų ir kt. resursų
Ar tinkamos technologijos (vadybinės ir med. technikos)
Ar tinkamas darbo laikas
Ar yra eilės

80. Komunikacinis prieinamumas
Atstumas iki sveikatos priežiūros įstaigos
Ar tinkamas viešasis transportas
Ar yra susisiekimo kitos priemonės (telefonas, internetas ir kt.)

81. Ekonominis prieinamumas
Kiek gyventojams tenka mokėti ir primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas
Ar galioja solidarumo principas

82. Komunikacinis prieinamumas

85. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teritorinio prieinamumo zonų ploto ir bendrojo teritorijų ploto santykis (r) Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse

86. Ekonominis prieinamumas

87. Vidutinės 1 mėn. išlaidos sveikatos apsaugai mieste ir kaime 1 gyventojui m. (% nuo visų išlaidų) šaltinis: Statistikos departamentas

88. Respondentų papildomos išlaidos poliklinikose ir ligoninėse proc.
1995, 1998 ir 2001 m.
Šaltinis: SARB 1995, VU MF SMC 1998, SEC 2001.

89. Pacientų išlaidos ambulatorinėse valstybės/savivaldybės SP įstaigose (proc.). Šaltinis: Atviros Lietuvos fondo tinklalapis

90. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas pagal respondentų pajamas proc.
(šaltinis: VU MF SMC 2000)

91. Sveikatos organizacijų kultūra
Dilema:
Personalas pagal išsimokslinimą ir humanizmą elite
Visuomenė stipriai kritikuoja SA
Kodėl?
Strateginiai planai
Darbas komandoje
Ryšiai su visuomene
Ką daryti?
Investuoti į personalą ir jo aplinką

92. Finansavimas ir SP įstaigos

93. Išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje, mln. Lt
Metai
Lietuvos sveikatos informacijos centras

94. PSDF biudžeto išlaidos nuo BVP 1998-2005 m.
VLK ir Statistikos departamento duomenys

95. Valstybės išlaidų sveikatai dinamika, % nuo BVP
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, 2004

96. ES šalys: išlaidų sveikatinimo veiklai palyginimas, 2003 m.
Skaidrė Sveikatos ekonomikos centro

97. Lietuvos makroekonominių rodiklių projekcijos
Lietuvoje sukuriamo BVP procentas nuo viso ES BVP siekia 0,4 proc. ir yra toks pat, kaip Slovėnijos, tačiau pagal BVP dydį tenkantį vienam gyventojui ( perkamosios galios standartais) Lietuva yra viena iš paskutiniųjų tarp ES šalių.
Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2006 metais realus BVP augimas gali siekti 7 procentus, o metais – 5,8 procento metais augimas sumažės iki 5,3 procento. Nominalaus BVP augimas 2006 m. gali siekti 9,1 proc., o m. laikotarpiu nuo 9 iki 9,6 proc.
Darbo užmokestis Lietuvoje vienas iš mažiausių ES, tačiau priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas* 2006 m. gali siekti 8 proc., 2007 m. – 8,1 proc., o m. laikotarpiu nuo 8,8 iki 8,9 proc. Prognozuojamas nedarbo lygis 2009 m. turėtų sumažėti iki 5,6 proc.
Numatomas spartus BVP ir priskaičiuoto darbo užmokesčio augimas bei nedarbo mažėjimas, sukuria prielaidas didesnį dėmesį skirti šalies gyventojų socialinėms ir sveikatinimo reikėms.
LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos 2006–2009 metams. Projekcijos paskelbtos

98. Išlaidų sveikatos apsaugai vienam gyventojui augimo dinamika, %

99. Kiek sveikatos apsaugos apmoka valstybė ir kiek mes patys?
1998
2006

100. 1 gyventojui SA tenka išlaidų LT/ USD /Eur

101. Privačių SP įstaigų skaičiaus dinamika 1998-2004 m.

103. Privataus ūkio sektoriaus dalis Lietuvoje 2004 m.
Ekskursas į bendrą Lietuvos situaciją, praėjus 15 metų po nepriklausomybės atstatymo, jau ir Europos sąjungoje – ryškiai dominuoja privatus sektorius

104. Privataus sektoriaus dalis ligonių kasų sistemoje 2004 m. (2)
Ankstesnėje skaidrėje parodyti skaičiai paversti procentais. Kurioje dar srityje taip yra? Kurioje dar valstybėje taip yra?

106. Ambulatorinių ASPĮ racionalumo palyginimas
“Tokios tyrimų išvados leidžia manyti, kad mišrių poliklinikų veikla Vilniaus apskrityje kol kas savo veiklos racionalumu gerokai nusileidžia privačioms įstaigoms”
(šaltinis:
Faktas - ligonis žymiai pigiau kainuoja biudžetui privačiame sektoriuje. Bet net ir pirminėj grandy 90 proc. lėšų išsaugo viešas sektorius.

107. AR EFEKTYVIAI FUNKCIONUOJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMA ?
2002 m. TIK 49.1% LIETUVOS MOTERŲ, SUSIRGUSIŲ GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU ŠIS SUSIRGIMAS DIAGNUOZUOTAS I-II-je IŠSIVYSTYMO STADIJOJE (JAV - ~ 90%)
2002 m. TIK 24-25% LIETUVOS VYRŲ, SUSIRGUSIŲ PLAUČIŲ AR PROSTATOS VĖŽIU ŠIS SUSIRGIMAS DIAGNOZUOTAS I-II-je IŠSIVYSTYMO STATDIJOJE
JAU DEŠIMTMEČIAIS TIK ~ 10% LIETUVOS GYVENTOJŲ, SERGANČIŲ HIPERTENZIJA, ARTERINIS KRAUJO SPAUDIMAS REGULIUOJAMAS EFEKTYVIAI (JAV - ~ 50%)
JAU DEŠIMTMEČIAIS TARP LIGONIŲ, KURIUOS IŠTINKA MIRTIS PER 28 DIENAS NUO PIRMŲJŲ MIOKARDO INFARKTO SIMPTOMŲ ATSIRADIMO NET ~ 70% ŠI MIRTIS IŠTINKA STAIGA IR DAŽNIAUSIAI – NE LIGONINĖJE …

108. Pasiūlymai I. PSP organizavimo modelio nustatymas
II. Mišraus (draudiminio-biudžetinio) finansavimo modelio tobulinimas
III.Personalo kvalifikacija (įskaitant vadybinę) bei planavimas
IV. Informacinės sistemos strategija

109. I. Pasiūlymai
1. Patvirtinti sveikatos reformos įgyvendinimo strategiją (su rezultatų rodikliais ir vertinimu)
2. Patvirtinti kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimo planą kiekviename regione, savivaldybėje ir įstaigoje
3. Peržiūrėti informacijos dubliavimą, rinkimą, apskaitos formas bei įdiegti informacinių technologijų vystymo programas kiekvienoje įstaigoje

110. II. Pasiūlymai 4. Gydytojų planavimo sistemą apibrėžti įstatymiškai
5. Patvirtinti visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos patikrinimo ir perkvalifikavimo tvarką
6. Įvesti papildomą privatų sveikatos draudimą

111. Pasiūlymai
7. Skatinti vietines visuomenės sveikatos iniciatyvas PSDF, per programas
8. Įsteigti visuomenės sveikatos instituciją savivaldybėje
9. Mokytis vadybos

112. Pasiūlymai savivaldai
Apsispręsti dėl visuomenės sveikatos institucijos savivaldybėje
Skirti dėmesį sveikatos programų rengimo ir valdymo mokymui
Mokytis vadybos
Panaudoti universitetų ir ekspertų pagalbą

113. … nėra nieko sunkiau organizuojamo, labiau abejotino sėkmės atžvilgiu ir pavojingesnio įgyvendinant, nei pokyčių inicijavimas… Novatoriaus priešais tampa visi tie, kurie klestėjo senoje santvarkoje, ir tik abejotinas palaikymas sklinda iš tų, kurie klestės naujoje. Toks jų nepalaikymas – iš dalies dėl konkurentų baimės… ir iš dalies todėl, kad žmonės yra nepatiklūs, niekada iš tiesų netikintys naujais dalykais, nebent patys juos išbandę sava patirtimi. Makiavelis, “IL Principe”