1. SVEIKATA- DIDŽIAUSIA VERTYBĖ: AR GALI LIETUVA BŪTI SVEIKESNĖ?
Prof. Vilius GRABAUSKAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d., Vilnius

2. PRANEŠIMO STRUKTŪRA
Priminti sveikatos poziciją Lietuvos gyventojų “vertybinėje skalėje”
Apžvelgti Lietuvos sveikatos kiekybinius rodiklius ES kontekste
Atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos gyventojų “nesveikatos” priežastis
Priminti metų laikotarpio LSP pamokas
Aptarti būtinus Lietuvos gyventojų sveikatos problemų strateginius sprendimus
Vilius Grabauskas

3. RESPONDENTŲ POŽIŪRIS Į VERTYBES (ATSAKYMAI Į KLAUSIMĄ “KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?”), LYGINANT PAGAL LYTĮ, PROC.
45.0
39.6
38.1
40.0
36.1
37.0
34.4
35.0
31.7
30.0
25.0
19.2
20.0
15.7
15.0
10.7
10.8
10.0
7.4
4.3
5.4
4.8
5.3
5.0
0.0
SVEIKATA
ŠEIMA
VAIKAI
DARBAS
KITOS
Moterys
Vyrai
Iš viso
Vilius Grabauskas

4. Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė
“KLASIKINĖ” VERTYBINĖ SKALĖ, ATSAKANT Į KLAUSIMĄ: KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?
Šeima
Vaikai
Draugai
Saviraiška
Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė
Turtas, pinigai
Išsilavinimas
Darbas
Profesinė karjera
Religija, tikėjimas
Meilė
Sveikata
Laisvalaikis
Politika
*penkiabalė skalė atsakymų galimybei: labai svarbu; svarbu; nei svarbu nei nesvarbu;
nesvarbu; visai nesvarbu.
**Šalt. Weber M, Mayo E, McGregor D. ir kt.
Vilius Grabauskas

5. LR KONSTITUCIJA, 4 SKIRSNIS, 53 STR.
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą.
Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.
Vilius Grabauskas

6. S.Bertarelli. Klinikinė scena (Medicatrina). 1550
Vilius Grabauskas
Vilius Grabauskas

7. (Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas)
SVEIKATOS SISTEMA
Sveikatos sektorius
Asmens sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos priežiūra
Kiti visuomenės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika,
socialinė ir fizinė aplinka, mokslas, švietimas, pramonė, žemės ūkis ir maistas,
transportas, NVO ir t.t.)
Palaikymo infrastruktūra
(Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas)
Vilius Grabauskas

8. LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS KONCEPCIJA
Vilius Grabauskas
SVEIKATOS ĮSTATYMAI
AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA IR STRATEGIJA
SVEIKATOS UGDYMAS
SVEIKA GYVENSENA
MEDICINOS PAGALBA
APLINKOS
SAUGA
VYSTOMA VISA SVEIKATOS SISTEMA
PSO
“SVEIKATOS VISIEMS” PRINCIPAI

9. PAGRINDINIAI PSO “SVEIKATOS VISIEMS” STRATEGIJOS PRINCIPAI
Sveikos gyvensenos skatinimas
Ligų, kurias galima perspėti, prevencija
Subalansuota sveikatos priežiūra ir reabilitacija
Šalt.: J.Ashton, H.Seymour, “The New Public Health”, 1996.
Vilius Grabauskas

10. NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS DOKUMENTO STRUKTŪRINĖ SANDARA
Politinės bei socialinės prielaidos
Tarptautinė įtaka
Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas
- Prioritetas sveikatai
- Prioritetas ligų profilaktikai
- Visuomenės sveikatos vystymas
Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija
Sveikatos priežiūros specialistų rengimo reforma
Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma
Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas
Vilius Grabauskas

11. Kaip kito tarptautiniu mastu patikimiausiai palyginami kiekybiniai Lietuvos sveikatos rodikliai per visą Nepriklausomybės laikotarpį?
Vilius Grabauskas

12. STANDARTIZUOTŲ BENDROJO MIRTINGUMO RODIKLIŲ 100 000 GYVENTOJŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
963.16
893.13
865.10
618.42
554.22
951.84
Vilius Grabauskas

13. VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS RODIKLIŲ
KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
80.82
79.15
75.21
74.34
73.28
69.52
Vilius Grabauskas

14. VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS 65+ AMŽIAUS BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ POPULIACIJOSE
16.37
14.65
19.85
19.82
16.86
16.74
16.45
Vilius Grabauskas

15. VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ VYRŲ POPULIACIJOJE
12.85
10.89
10.29
9.92
8.32
5.63
4.93
Vilius Grabauskas

16. VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ MOTERŲ POPULIACIJOJE
6.59
5.2
4.74
4.39
3.24
2.97
4.25
Vilius Grabauskas

17. RŪKYMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
692.76
490.50
442.61
363.67
342.42
208.9
173.24
Vilius Grabauskas

18. ALKOHOLIO VARTOJIMO LEMTAS MIRTINGUMAS
GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
163.17
153.35
134.87
115.95
93.79
60.91
52.35
Vilius Grabauskas

19. KŪDIKIŲ IKI 1 METŲ MIRTINGUMO RODIKLIAI
1000 GYVŲ GIMUSIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
11.75
7.75
6.32
4.99
4.93
4.3
4.27
3.73
Vilius Grabauskas

20. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997
Vilius Grabauskas

21. KAIP BUVO NUMATOMA PASIEKTI LSP TIKSLUS
LR Seimo patvirtintoje LSP programoje yra teigiama, kad LSP tikslus galima pasiekti optimaliai derinant tris integruotus poveikio sveikatai būdus:
A) Sąlygų sveikai gyvensenai sudarymas
Tabako vartojimo sumažinimas
Alkoholio vartojimo mažinimas
Narkotikų vartojimo profilaktika
Sveikos mitybos skatinimas
Fizinio aktyvumo didinimas
B) Aplinkos kokybės gerinimas
Kokybiškas vanduo ir oras
Saugus maistas
Palanki fizinėir socialinė aplinka
Darbo aplinkos priežiūra
C) Tinkamos sveikatos priežiūros organizavimas
Priimtina, prieinama, tinkama bei grindžiama teisumo principais
Aprūpinta ištekliais
Subalansuota struktūriškai
Efektyviai valdoma
Vilius Grabauskas

22. Keletas pavyzdžių iš to, ką sveikatos problemų sprendimui diktuoja Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir kaip jie įgyvendinami

23. SANTYKINĖ NESUSITUOKUSIŲJŲ MIRTIES RIZIKA LIETUVOS
POPULIACIJOJE LYGINANT SU SUSITUOKUSIAIS ATSKIROSE
AMŽIAUS GRUPĖSE (SUSITUOKUSIŲ = 1)
AMŽIUS
Vilius Grabauskas

24. LIETUVOS GYVENTOJŲ BENDRO MIRTINGUMO SKIRTUMAS
TARP UNIVERSITETINĮ IR PRADINĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ
ŽMONIŲ (UNIVERSITETINIO IŠSILAVINIMO GRUPĖS MIRTINGUMAS = 1)
Santykis 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 25 30 35 40 45 50 55 60 65
70+
Vyrai
Moterys
Amžius metais
Vilius Grabauskas

25. SAVIŽUDYBIŲ IR BEDARBYSTĖS SĄSAJOS LIETUVOJE
Vilius Grabauskas

26. KASDIEN RŪKANČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ DALIS 1994 – 2010 m.60 52 48 50 47 44 44 43 39 39 40 34 % 30 20 16 15 15 14 14 13 12 10 10 7
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
Vyrai
Moterys
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas

27. LIETUVOS GYVENTOJŲ, BENT KARTĄ PER SAVAITĘ GERIANČIŲ STIPRIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS, DALIS m. 40 35 34 31 30 30 29 29 29 27 28 24 % 25 20 15 12 12 10 10 9 10 8 7 7 6 5
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vyrai
Moterys
Vilius Grabauskas

28. ALKOHOLIO VARTOJIMO KAITA LIETUVOJE
Vilius Grabauskas

29. KEPENŲ CIROZĖS LEMTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE
Vilius Grabauskas

30. LIETUVOS GYVENTOJŲ, 6-7 PER SAVAITĘ VALGIUSIŲ ŠVIEŽIAS DARŽOVES, DALIS 1994-2010 m.35 29 30 25 24 25 23 20 % 19 23 18 20 15 17 17 16 15 14 10 11 5 5 4
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vyrai
Moterys
Vilius Grabauskas

31. ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS VYRŲ 1994-2010 m.70 60 60 57 60 55 52 49 50 47 50 46 40 30 20 19 20 16 16 14 10 10 10 11 10
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
KMI 25
KMI 30
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas

32. ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS MOTERŲ 1994-2010 m.60 50 48 50 50 48 47 45 45 44 42 40 30 20 20 18 18 18 18 18 18 16 16 10
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
KMI 25
KMI 30
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas

33. MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI LIETUVOS POPULIACIJOJE
(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 80 70
66,8 60 50 40 30 20
16,1
8,3 10
6,4
2,4
Profilaktika
Speciali dieta
Kaina
Skonis
Mėgiamas maistas
Vilius Grabauskas

34. MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI PRIKLAUSOMAI
NUO ŠEIMOS PAJAMŲ LIETUVOS POPULIACIJOJE
(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 77
Profilaktika 80 69
Kaina
Skonis
Mëgiamas maistas 60 45 40 30 15 14 20 11 7 8 8 8 8
MAŽIAUSIOS PAJAMOS
VIDUTINĖS PAJAMOS
DIDŽIAUSIOS PAJAMOS
Vilius Grabauskas

35. PAGRINDINĖS LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ
MIRTIES PRIEŽASTYS 2010 m.
(PROCENTAIS)
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2011
Vilius Grabauskas

36. DEŠIMTIES SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA MIRTINGUMUI,
NULĖMUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTIS
0,8
Švinas
10.
1,2
Užterštas oras miestuose 8.
9,1
Fizinės veiklos stoka 7.
1,1
Nesaugūs lytiniai santykiai 9.
10,5
Antsvoris 6.
10,7
Alkoholis 5.
12,0
Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas 4.
17,8
Tabakas 3.
23,2
Hipercholesterolemija 2.
33,0
Arterinė hipertenzija 1.
Mirčių proporcijų proc.
Veiksnys
Eil. Nr.
Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005
Vilius Grabauskas

37. KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE
KVADRATINĖS RIZIKOS FUNKCIJOS METODU APSKAIČIUOTI OPTIMALŪS RIZIKOS VEIKSNIŲ LYGIAI, KURIEMS ESANT PER 10 STEBĖSENOS METŲ UŽREGISTRUOTA MAŽIAUSIAI MIRČIŲ
KAUNO METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE
Rizikos veiksniai
RV optimalus lygis, kuriam esant užregistruota mažiausiai mirčių
Nustatytas RV lygis
Rekomenduo-jamas RV lygis
IŠL
Vėžys
Bendras mirtingumas
Sist.spaud. (mmHg)
106,4
109,7
110,1
138,0
110
Diastol.sp. (mmHg)
77,1
92,1
62,7
88,1 65
Cholesterolis (mg/dl)
119,0
159,1
172,9
221,9
160
KMI (kg/m2)
16,8
27,3
23,9
27,2 25
Gliukozė
(mg/dl)
104,7
190,6
93,5
145,6
100
Rūkymas
(cig/d)
-36,8
-20,6
-36,3
7,7
Šalt.: LSMU vykdyto PSO projekto duomenų bazė (KRIS)
Vilius Grabauskas

38. IŠVENGIAMO MIRTINGUMO IR JO ĮTAKOTO VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS KAITA LIETUVOJE m.m.
Išvengiamų mirčių proporcija (12 mirties priežasčių) bendrojo mirtingumo struktūroje analizuojamu
laikotarpiu sudarė 22,9 proc., t.y. beveik kas ketvirta mirtis galėjo būti išvengta
Išvengimo mirtingumo rodikliai didėjo sparčiau nei bendrasis (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas – 3,0
proc., p<0,05) m. žmonių mirtingumas (VKPK – 1,7 proc., p<0,05)
Šiam kitimui žymiai didesnę įtaką turėjo mirtingumo nuo perspėjamų ligų didėjimas (VKPK – 4,6 proc., p<0,05)
– tuo tarpu išgydomų ligų indėlis nebuvo statistiškai ženklus (VKPK – 0,7 proc.)
Išvengiamos mirčių priežastys VGT sutrumpino 1,77 metų (perspėjamos – 1,12 m., išgydomos – 0,63 m.)
Išvada: Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje didėjo. Didžiausią įtaką mirtingumo didėjimui ir VGT mažėjimui
turėjo pirtys, kurių galima būtų išvengti taikant profilaktines priemones
Šalt.: Grabauskas V., Gaižauskienė A. et al., Medicina (Kaunas) 2011; 47 (9).
Vilius Grabauskas

39. PROFILAKTINIO IR GYDOMOJO POVEIKIO EFEKTYVUMO PROGNOZĖ MIRTINGUMUI NUO ŠIRDIES LIGŲ LIETUVOS DUOMENIMIS KAI VEIKIAMA IKI LIGOS KLINIKINIO PASIREIŠKIMO IR JAI PASIREIŠKUS
PSO – potencialiai atitolintos mirtys
Šalt.: Kotke T., Jančaitytė L., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Preventing Chronic Diseases, v.8, No 6, Nov.2011
Vilius Grabauskas

40. LIETUVOS 1998-2010 METŲ SVEIKATOS PROGRAMOS SIEKINIAI
Rezultatas
Prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 m.
Pasiektas iš dalies (73,45 m.)
Sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc.
Pasiektas viršija įsipareigojimą beveik 2 kartus
Sumažinti sergamumą tuberkulioze
Pasiektas
Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc.
Beveik pasiektas (sumažintas 25 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo išeminės širdies ligos 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 11,8 proc.)
Sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 proc.
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 15 proc.
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,6 proc.)
Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
Nepasiektas (padidėjo 13 proc.)
Sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų gyventojų
Nepasiektas (sumažėjo tik iki 31,5 atvejo gyventojų)
Sumažinti mirtingumą krūties vėžio 15 proc.
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,8 proc.)
Sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc.
Nepasiektas
Vilius Grabauskas

41. LIETUVOS GYVENTOJŲ GERAI IR GANA GERAI VERTINANČIŲ SAVO SVEIKATĄ DALIS 1994 – 2010 m.
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas

42. Ką, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos politiką, derėtų perimti iš šios srities tarptautinių koncepcijų bei patirties
Vilius Grabauskas

43. ŽMOGAUS TEISĖS IR SVEIKATA
Teisė į sveikatą individui neturi būti suprantama tiesmukiškai, kaip teisė būti
absoliučiai sveikam, bet kaip teisė į palaikančią socialinę aplinką, įgyvendinamą per
visuomenės socialinių struktūrų sąrangą, reguliuojamą atitinkamais
įstatymais bei normomis
Teisė į sveikatą šalies vyriausybei turėtų būti suprantama kaip jos pareiga ir
atsakomybė, jog minėtos sąlygos individo sveikatos siekimui būtų visiems
vienodai užtikrintos
Ypač svarbu, jog vyriausybės suprastų, kad teisė į sveikatą nėra
vien medicinos pagalbos organizavimas, bet ir sveikatos sauga,
ugdymas bei ligų prevencija
Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005
Vilius Grabauskas

44. SVEIKATA IR ETINIS SVEIKATOS SISTEMOS
VALDYMAS
PSO, propaguodama “Sveikatos visiems” koncepciją, orientuojasi į tokią
etinių vertybių sistemą: lygybės ir teitumo principą sveikatos santykiuose,
solidarumą jų įgyvendinime bei aktyvų gyventojų dalyvavimą
Visuomenės sveikatos siekyje lygybės ir teitumo sveikatos santykiuose
sampratą (equity) PSO apibrėžia dviem požiūriais:
Kaip procesą, reiškiantį, jog nacionalinės vyriausybės užtikrina
vienodas visų savo gyventojų galimybes gauti būtinas sveikatos
priežiūros paslaugas, nepriklausomai, kiek individas pinigine išraiška
prisideda prie sistemos vystymo
Kaip rezultatą, reiškiantį, kad nacionalinės vyriausybės užtikrina
tokią sveikatos priežiūrą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms,
kokią gauna visa šalies populiacija
Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005
Vilius Grabauskas

45. Vilius Grabauskas

46. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA
Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:
Sveikata yra svarbi investicija, o kartu ir variklis šalies socialinei-ekonominei
pažangai
Tuo pačiu sveikata yra vienas iš svarbiausių šalies socialinės-ekonominės
pažangos rezultatų
Investicija į sveikatą yra kritinis ir apsprendžiantis veiksnys modernios
visuomenės vystymuisi bei jos politinės, socialinės ir ekonominės pažangos
garantas
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, Sept. 2011
Vilius Grabauskas

47. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA
Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:
Holistinis požiūris į sveikatą diktuoja būtinybę žvelgti į jos problemų
atsiradimą, o tuo pačiu ir sprendimą, kaip siekį suvaldyti sveikatą
įtakojančius veiksnius, pajungiant šiam tikslui visas visuomenės bei šalies
socialinės-ekonominės sąrangos struktūras
Tai reiškia visos šalies vyriausybės žinybų koordinuotą tarnystę sveikatos
labui (a “whole-of-government” approach) ir žmonių gerovei
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, Sept. 2011
Vilius Grabauskas

48. R.Hinkley. Narkozės demonstravimas Masačiusetse, JAV, 1882
Vilius Grabauskas

49. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA
Siūlomi 6 pagrindiniai politikos tikslai, kurie įvardinami kaip siekis ne tik šalies
vyriausybės politikai formuoti visuose jos įgyvendinimo lygmenyse, bet tampa
orientyrais ir visiems visuomenės veiklos sektoriams:
Bendras darbas sveikatos labui.
Geresnės sveikatos siekis (sukūrimas).
Sveikatos siekio geresnis valdymas ir vadyba.
Bendrų strateginių tikslų suformavimas
Spartesnė žinių ir inovacijų sklaida.
Dalyvavimo skatinimas (augimas).
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, Sept. 2011
Vilius Grabauskas

50. NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA
Vertybių sistema, kuria grindžiama žmogaus teisė į sveikatą ir sveikatos
priežiūrą:
Universalumas
Lygybė
Prieinamumas sveikatos priežiūrai ir galimybei siekti sveikatos
Solidarumas
Tvarumas
Teisė dalyvauti sprendimų priėmime
Orumas
Diskriminavimo nebuvimas
Skaidrumas
Atsakomybė
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, Sept. 2011
Vilius Grabauskas

51. SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS
Ligų diagnostika ir gydymas
Ankstyva diagnostika
Efektyvus terapinis ar chirurginis gydymas
Reabilitacija
Ligų priežasčių šalinimas
Sveikatos ugdymas
Kryptinga profilaktika
Aplinkos sauga
Asmens sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos priežiūra
Vilius Grabauskas

52. EINAMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ STRUKTŪRA: IŠLAIDOS PREVENCIJAI IR VISUOMENĖS SVEIKATAI
Metai
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Proporcija (proc.)
1,8
1,7
1,3
1,9
1,2
1,1
1,2*
Šalt.: Lietuvos statistikos departamento DB
* Išankstiniai duomenys
Vilius Grabauskas

53. Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas:
APIBENDRINIMAS
Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas:
Valstybės pareiga ir atsakomybė, sudarant sąlygas daugiasektoriniam
bendradarbiavimui sveikatos labui
Sveikatos sektoriaus veiksmai
Asmens atsakomybė (gyvensena), sudarant sąlygas sveikam individo
pasirinkimui
Mokslu pagrįstos sveikatos politikos suformavimas + įgyvendinimas
Vilius Grabauskas

54. P.Bruegel. Aklieji. 1568
Vilius Grabauskas
Vilius Grabauskas

55. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !