1. Vadybos dilemos Lietuvos mokslo institutuose
Prof. Eimutis Juzeliūnas
Chemijos instituto direktorius
Lietuvos Mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininkas

2. Europa vystosi žinių ekonomikos ir žinių visuomenės link, kur intelektinis kapitalas tampa svarbiausiu ekonominės gerovės kūrimo instrumentu.
Žiniomis grįsta ekonomika išskirtinę svarbą suteikia žinių architektams – tyrimų institutams, centrams, universitetams.
Informacinės ekonomikos iššūkiai reikalauja naujai pažvelgti į žinių kūrimo strategijas, vadybą bei organizacins struktūras.
Žinių visuomenė

3. Vadyba žinių institucijose susiduria su dilemomis ar net paradoksais:
Akademinė laisvė vs. valstybinis reguliavimas
Verslo laisvė vs. griežtos valstybinio biudžeto taisyklės
Vadovas-mokslininkas vs. vadovas-vadybininkas
Akademinė institucija vs. žinių įmonė
Kritiškas akademikas vs. įmonės tarnautojas
Dinamiškas rinkos žaidėjas vs. konservatyvus biudžetinis institutas
Siaura specializacija vs. platus tarpdisciplininis bendradarbiavimas
Formalios valdymo struktūros vs. neformalios struktūros
Dilemos, paradoksai

4. Pranešime daugiausia bus analizuojama trijų institutų patirtis: Chemijos, Fizikos bei Puslaidininkių fizikos. Šie institutai pagal Vyriausybės nutarimą turėtų sudaryti Saulėtekio slėnio branduolį– fizinių mokslų ir technologijų centrą.
Diskusijų objektai

5. Duomenys Duomenys: Oficialūs vyriausybiniai dokumentai
Nacionalinis plėros institutas
Diskusijos su institutų direktoriais
Scopus duomenų bazė
Autoriaus baigiamasis darbas Baltijos vadybos institute (BMI: Copenhagen Business School, Denmark, HEC School of Management, France, Norwegian School of Economics and Busines Administration, Louvain School of Management, Belgium, Vytautas Magnus University)
(Scopus is the largest abstract and citation base of research literature and quality web sources. Updated daily, Scopus offers peer-reviewed journals, 33 million abstracts, 22 million patent records. The journals referred to the database include over 3400 titles in life sciences, 5300 in health sciences, 5500 in physical sciences and 2800 in social sciences.)
Duomenys

6. Mokslo produktyvumas fizinių mokslų sektoriuje ( , pagal Nacinalinio plėtros instituto duomenis)
Institucija
Taškai % VU
6567
31.6
VGTU
583
2.8
KTU
2786
13.4
Visi universitetai
11485
55.3
ChI
1757
8.5 FI
1120
5.4
PFI
1737
8.4
ChI+FI+PFI
4614
22.3
Visi institutai
9292
44.7

7. Publikacijos
UNIVERSITETAI
INSTITUTAI

8. CHI, FI, PFI produkcija fiziniuose moksluose - 23% ir technologijos moksluose - 7 %. Tai sudaro ženklią R&D rinkos dalį.
Pagrindinais žaidėjais ir ateityje turėtų išlikti: VU, KTU, VGTU, (CHI, FI, PFI).
R&D Rinkos dalis

9. Dilema: vadovas-vadybinkas vs. Vadovas-mokslininkas
Publikacijų ir citavimų skaičius rodo dviejų tipų rektorius: vadybininkus ir mokslininkus-vadybininkus.

10. Dilema: vadovas-vadybinkas vs. Vadovas-mokslininkas
Institutų direktoriai – vadybininkai-mokslininkai

11. Naujojo įstatymo projektas
22 str. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.
26 str. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirites.
Formuluotės krypsta daugiau į vadybininką, tačiau neužkertamas kelias ir mokslininkui.
Naujojo įstatymo projektas

12. Tačiau:
“Should top universities be led by top researchers and are they?: A citation analysis.”
A.H. Goodall, Journal of Documentation (2006) 62/3, :
The lifetime citations are counted of the leaders of the world’s top 100 universities identified in a global university ranking;
Positive corelation between the lifetime citations of a university’s president and the position of that univesity in the global ranking;
Better universities are run by better researchers;
Ar turi universitetams vadovauti aukščiausio lygio mokslninkai ir ar jie tokiais yra?

13. Dilema: vadybininkas vs. mokslininkas
Vadovas-”vadybininkas” geriau suvoks rinkos poreikius bei projektinį valdymą.
Vadovas-”mokslininkas” geriau atstovaus akademines ir mokslines vertybes.
Idealu: balansas tarp “mokslininko” ir “vadybininko”.
Prieštaravimo švelninimas, kai “vadybininkas” į pavaduotojus pasirenka “mokslininką” ir vice versa.
Dilema: vadybininkas vs. mokslininkas

14. Dilema: Verslumas vs. biudžeto taisyklės
Prieštaravimai verslumo logikai (uždirbamų lėšų apskaita į biudžetą per 106 kodą; kreditų, finansinių-vadybinių instrumentų stoka)
Netinkamas kompetencijos paskirstymas (pvz., tarp tarybos ir administracijos)
Netikęs žmogiškųjų išteklių formavimas (rinkimas vs. skyrimas).
Naujasis įstatymas: sprendimas per vadovų skyrimą (viešasis konkursas) bei viešosios įstaigos galimybė.

15. Dilema: formalios vs. neformalios structūros
Dilema: formalios vs. neformalios structūros. Virtualūs tematiniai tinklai, veiklos bendrijos.

16. Neformalizuotų struktūrų privalumai
Bendradarbiavimo labilumas tarp panašių interesų mokslinių grupių
Interesų identifikavimas, tarpinstitucinė koordinacija
Nedidelė perturbacija jau esančiai struktūrai bei potencialas pokyčiams
Atvirumas partneriams, naujovėms.

17. Institutų galimybės Pasaulinė tendencija - žinių ekonomika
Sinergija: slėniai, centrai
Lietuvos verslas: nebėra konkurencinio pranašumo dėl pigios darbo jėgos ir “rytų-vakarų” tilto
Išsivysčiusiose šalyse didžioji R&D dalis tenka tyrimų centrams, kompanijoms, institutams.
Universitetiniai tyrėjai Europoje sudaro apie 30% (Sanchez, M. P., Elena, S., (2006) “Intellectual capital in universities. Improving transparency and internal management”, Journal of Intellectual Capital, Vol. 7, No. 4, pp )
“Universitetinis” mokslas: Graikija - 70 %, Ispanija %, Vokietija 26% (European Commission, 2003a, The role of the universities in the Europe of Knowledge, COM (2003) 58 Final, European Commission, Brussels).