1. Rūkymo nutraukimo įtaka sergamumo ir mirtingumo mažinimui
Dr. Kristina Buivydaitė

2. Rūkymas – epidemija? Apie 1,1 mlrd. Pasaulio gyventojų rūko
Vakarų Europoje ir JAV rūko apie 24 – 30 proc.
Pietų ir Rytų Europoje rūko proc.

3. Rūkymas – epidemija?
Europos PSO regione rūkymo paplitimas – 28,6 proc Europoje rūko 40 proc. vyrų ir 18 proc. moterų Vyresnių negu 15 m. pauglių tarpe. rūko 24 proc.

4. Rūkymo paplitimas Lietuvoje
35-64 m. amžiaus

5. Surūkomų cigarečių skaičius tarp 35-64 m. amžiaus Kauno vyrų ir moterų

6. Rūkymo paplitimo pokyčiai Tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų

7. paplitimas tarp suaugusių (proc.) Mirtys dėl tabako (proc.)
Keturios tabako epidemijos stadijos: Mirtingumas didėja daugelyje šalių1
Paskaičiuota, kad mirtys nuo tabako išaugs 2x nuo 2005 iki 2020, nuo 5 mln iki 10 mln per metus2
Rūkymo
paplitimas tarp suaugusių (proc.)
% mirusios moterys
Sub-sahara
Afrika
Mirtys dėl tabako (proc.)
Kinija
Japonija
Pietinė Azija
Lotynų Amerika
Amerika
Šiaurės Afrika
Rytų ir Pietų Europa
Vakarų Europoa DB, JAV,
Kanada,
Australija
1 stadiija
2 stadija
3 stadija
4 stadija 70 60 50 40 30 20 10 80 90
100
% mirę vyrai
% rūkantys vyrai
% rūkančios moterys
METAI
Smoking prevalence rates in some countries are declining. However, mortality associated with smoking is increasing due to the fact that smoking-related mortality is more closely associated with previous tobacco use versus current tobacco use.
Lopez et al constructed a 4-stage model of trends in smoking and subsequent smoking-related mortality using data from countries with the longest history of prevalent smoking. As the model illustrates, peaks in smoking prevalence in the population do not correspond to peaks in smoking-associated mortality, because current mortality rates are more closely related to previous smoking levels. Therefore, although in some regions, such as Western Europe, smoking prevalence in men and women is decreasing, smoking-related mortality is increasing. Similarly, in areas like Asia and South America, although the smoking prevalence rates are increasing, the true impact in terms of smoking-related deaths will not be apparent for several decades.
References
Lopez AD, Collishaw NE, Piha T. A descriptive model of the cigarette epidemic in developed countries. Tob Control. 1994;3:242–247.
Mackay J, Eriksen MP, Shafey O The Tobacco Atlas. Geneva: Second Edition. World Health Organization.
1. Lopez AD, Mackay J, Eriksen MP Shafey O, 2006.

8. Rūkymas- vienas pagrindinių sergamumo RV išsivysčiusiose šalyse
Išsivysčiusiose šalyse 12 proc. visų ligų susiję su tabako vartojimu
PSO sergamumo RV dešimtukas
Of the 10 leading risk factors for disease and disability – Tobacco leads in causing the largest burden of disease.
Tobacco is the leading risk factor of disease and disability, accounting for about 12% of all disease and injury burden. For both sexes, alcohol and blood pressure account for 9–10% of DALYs, and cholesterol and body mass for 6–7% of DALYs.
References
World Health Organization, World Health Report: 2002: Reducing Risks, Promoting Healthy Life.
1 DALY = Loss of 1 year of equivalent full health. World Health Organization, 2002

9. Daugiaveiksninė ŠKL rizika
Rūkymas
Dislipidemija
Arterinė
hipertenzija
x3.5
x1.5
x2.3
x5.9
x2.7
x3.9
More than three-quarters of the world’s cardiovascular disease – the world’s leading cause of death – results from smoking, high blood pressure, cholesterol, or their combination. As the only risk factor, smoking is a major contributor to CV risk of death, however these effects multiply when other risk factors are also occurring.
References:
Kannel WB. In: Genest J. et al, eds. Hypertension: Physiopathology and Treatment. New York, NY: McGraw-Hill, Inc; 1977:
x1.7
Hipertenzija kai sistolinis AKS = 150 mm Hg; Dislipidemija kai bendra cholesterolis =260 mg/ dL; Rūkymas kai reguliariai rūko bent 1 cig./d. Kannel WB, 1977.

10. PSO TOP 10 mirties priežasčių3
Rūkymas sąlygoja 5 iš pagrindinių 10 mirčių priežasčių visame pasaulyje1
1 iš 10 suaugusių miršta nuo rūkymo sukeltos ligos2
500,000,000 people alive today will die from smoking-related causes2
PSO TOP 10 mirties priežasčių3
Smoking has been found to be causally related to 5 of the top 10 leading causes of death worldwide. These 5– Ischemic Heart Disease, Cerebrovascular disease, COPD, Lung Cancer, Stomach Cancer – are highlighted in orange in the graph above.
Note – the graph displays overall numbers of deaths, which includes but is not limited to those that are directly attributable to smoking.
References
US Department of Health and Human Services. The Health Consequences of Smoking. A Report of the Surgeon General. Atlanta, Ga: Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Office on Smoking and Health; 2004.
The World Bank Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control. Washington, D.C.
World Health Organization. World Health Report: 2003: Shaping the Future.
Priežastys susijusios su tabaku
1. Surgeon General’s Report, World Bank, World Health Organization, 2003.

11. … didėjanti problema besivystačiose šalyse
Tabakas yra trečias sergamumo RV besivystančiose šalyse
PSO sergamumo RV TOP 10
In developing countries with low child and low adult mortality, tobacco is already the 3rd leading risk factor for disability, behind alcohol and blood pressure. However, the prevalence of smoking is high in these countries compared to industrialized countries and the incidence of smoking in some segments of these populations are increasing.
In high mortality developing countries, tobacco is the 9th leading risk factor for disease and disability. As would be expected in such countries, the leading risk factors are underweight, unsafe sex, and unsafe water, sanitation and hygiene.
References
World Health Organization, World Health Report: 2002: Reducing Risks, Promoting Healthy Life.
1 DALY = Loss of 1 year of equivalent full health. World Health Organization, 2002

12. Mirčių skaičius nuo tabako sukeltų ligų didėja1
Tabakas nužudys apie 1 billioną planetos gyventoją 21amžiuje2
Cigaretės trumpina pusė vartotojų gyvenimo trukmės2
Visame pasaulyje tabakas nužudo žmonių daugiau negu AIDS, legalūs ir nelegalūs vaistai, narkotikai, nelaimingi atsitikimai kelyje, nužudymas, ar savižudybės kartu paėmus2
Worldwide, millions of people each year die from smoking- and tobacco-related diseases. Recent figures show that the number of deaths are now equally distributed between industrialized and non-industrialized countries.
Background
According to the WHO estimates, cigarettes kill half of all lifetime users. In 2000, 4.2 million people worldwide died from tobacco-related illnesses.2 Although in the past, mortality from tobacco was much higher in industrialized compared with non-industrialized countries, in 2000, the mortality rates were the same (n = 2.1 million). This represents an exponential increase in tobacco-related mortality in the non-industrialized world, rising from negligible levels in 1950, to 0.2 million in 1975, to 2.1 million in The rate in industrialized countries increased during this time as well, at a rate of 0.8–1 million every 25 years. Of every person alive today, 500 million will eventually be killed by tobacco.2
References
Lopez AD, Collishaw NE, Piha T. A descriptive model of the cigarette epidemic in developed countries. Tob Control. 1994;3:242–247.
Mackay J, Eriksen MP. The Tobacco Atlas. Geneva: World Health Organization.
Mirtys nuo tabako2
1. Lopez AD, Mackay J, Eriksen MP, 2002.

13. Ligos susijusios su rūkymu1
Navikai
Plaučių
Burnos/gerklės
Gerklų
Stemplės
Kasos
Inkstų
Skrandžio, Kraujo, leukemija
Gimdos kaklelio
ŠKL: IŠL, Insultas, kraujagyslinė demencija, periferinės arterijų ligos, pilvinės aortos aneurizmos
Kvėpavimo: LOPL, Pneumonija, Bloga BA kontrolė
Reprodukcinė
Mažas naujagymio svoris
Nėštumo komplikacijos
Sumažėjęs fertiliškumas
Staigi kūdikių mirtis
Kitos
Operacijų komplikacijos/
blogas žaizdų gyjimas
Šlaunikaulio lūžimas
Osteoporozė
Katarakta
Pepetinė opa†
Rūkymas
Smoking is causally linked to a host of cardiovascular, respiratory, reproductive, and other conditions, as well as many types of cancer.
Background
In 2004, the US Surgeon General published a report on the health effects of active smoking, focusing specifically on the evidence for a causal relationship between smoking and disease and death. According to the research summarized in the report, many serious conditions are caused by smoking, including cardiovascular, respiratory, reproductive, and other conditions, as well as cancer affecting diverse areas and organs of the body. In addition to the widely-known consequences of lung cancer and respiratory disease, smoking has been causally linked to such diverse morbidities as low bone density, nuclear cataract, bladder cancer, and reduced fertility.1 Other studies have linked smoking to vascular dementia2 and peripheral arterial disease.3 These conditions can affect young and middle-aged smokers and, in general, as a smoker’s age increases, the frequency of smoking-caused diseases rises.1
References
US Department of Health and Human Services. The Health Consequences of Smoking. A Report of the Surgeon General. Atlanta, Ga: Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Office on Smoking and Health; 2004.
Roman GC. Vascular dementia prevention: a risk factor analysis. Cerebrovasc Dis. 2005;20 (Suppl 2):91–100.
Willigendael EM, Teijink JA, Bartelink ML, et al. Influence of smoking on incidence and prevalence of peripheral arterial disease. J Vasc Surg. 2004;40:1158–1165.
† In patients who are Helicobacter pylori positive. COPD = chronic obstructive pulmonary disease; SIDS = sudden infant death syndrome. 1. Surgeon General’s Report Roman GC. Cerebrovasc Dis. 2005;20(Suppl 2): Willigendael EM et al. J Vasc Surg. 2004;40:

14. Tabako įtaka sveikatai
Tabakas yra vienas iš pagrindinių RV, kuris sąlygoja > 0,5 mln gyventojų mirčių EU per metus
>25 proc. padidina mirtis nuo vėžio ir > 15 proc. mirčių nuo kitų priežasčių
Nuo 2002 mirtingumas nuo plaučių vėžio mažėjo tarp vyrų, tačiau didėjo tarp moterų

15. Rūkymo įtaka sveikatai
Dujos
Dalelės
CO (anglies monoksidas)
Co2 (anglies dioksidas)
Azoto oksidai
Amoniakas
Vandenilio cianidai
Nikotinas
Vanduo
Dervos :
kancerogeniniai junginiai
metalų jonai
radioaktyvios dalelės ir kt.
Danila E. Biomedicina 2001; 1(1): 70

16. Kitos organinės ir neorganinės medž.
Tabako kancerogenai*
Kitos organinės ir neorganinės medž.
Policikliniai
aromatiniai
hidrokarbo-
natai (PAH)
Nitro-hidrokarbonai
Heterocikliniai hidrokarbonatai
Volatilo hidrokarbonas
N-nitrosaminas
Aromatiniai aminai
Fenolinės medž.
Aldehidai
* Nurodytos galimos kancerogeninės medžiagos neatsižvelginat į jų proporciją tabake.
Hoffmann et al. Chem Res Toxicol. 2001;14(7):

17. Tabakas 4000 cheminių medžiagų ir 300 kancerogenų Karcinogenezė vyksta
DNR sintezės sutrikimas
Laisvųjų radikalų gamyba
Oksidacinis stresas
Apoptozės inhibicija
KADMIS VIENAS TOKSIŠKIAUSIŲ KOMPONENTŲ

18. Tabakas ir kadmis Kadmis yra vienas toksiškiausių tabako komponentų
Kadmio koncentracija plaučio audinyje
Rūkančio žmogaus 3.0 mkg/g sauso audinio
Nerūkančio 1.1 mkg/g
Kadmio kancerogeniškumo mechanizmas
Genų pažeidimas
Oksidacinis stresas
Adhezijos sutrikimai
DNR slopinimas
Apoptozė

19. Tabako sąlygotų mirčių trejetukas – plaučių Ca, IŠL, LOPL1
Navikai:
Plaučių (#1)
Burnos/ ryklės
Gerklų
Stemplės
Skrandžio
Kasos
Inkstų
Kraujo, Gimdos kaklelio, Leukemija
ŠKL: IŠL(#2),
Insultas – kraujagyslinė demencija2 , PAL3, AAA
Plaučių: LOPL (#3)
Pneumonija
Nepakankamas BA kontrolė
Reprodukcinė f-ja
Mažas naujagymių svoris
Nėštumo komplikacijos
Sumažėjęs fertiliškumas
SNMS
Kitos
Blogi chiruginio gydymo
rezultatai,žaizdos gyjimas
Šlaunikalio lūžimai
Osteoporozė
Katarakta
Peptinė opa†
reguliarus
rūkymas
The top 3 smoking-attributable causes of death in the United States are lung cancer, ischemic heart disease, and chronic obstructive pulmonary disease (COPD), respectively.
Mortality from these conditions is considerable. From 1995–1999, the top 3 smoking-attributable causes of death in the United States, respectively, were cancers of the lung, trachea, and bronchus (N  124,800 annually caused by smoking ), ischemic heart disease (N  82,000 annually), and COPD (N  64,700 annually).1
References
US Department of Health and Human Services. The Health Consequences of Smoking. A Report of the Surgeon General. Atlanta, Ga: Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Office on Smoking and Health; 2004.
Roman GC. Vascular dementia prevention: a risk factor analysis. Cerebrovasc Dis. 2005;20 (Suppl 2):91–100.
3.Willigendael EM, Teijink JA, Bartelink ML, et al. Influence of smoking on incidence and prevalence of peripheral arterial disease. J Vasc Surg. 2004;40:1158–1165.
† Pacientams su Helicobacter pylori . LOPL= Lėtinė obstrukcinė plaučių lliga, SNMS = staigios naujagymių mirties sindromas, PAL – periferinių arterijų liga, AAA – pilvinės aortos aneurizma, IŠL – išeminė širdies liga; 1. Surgeon General’s Report Roman GC. Cerebrovasc Dis. 2005;20(Suppl 2): Willigendael EM et al. J Vasc Surg. 2004;40:

20. Nikotino poveikis
Psichotropinė stimuliuojanti - euforizuojanti medžiaga
Didina norepinefrino koncentraciją kraujyje
Didina dopamino koncentraciją smegenyse
Sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti
Stimuliuoja simpatinę adrenerginę sistemą
Sukelia VA spazmą

21. Nikotinas
Lengvai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sek. susidaro didelė jo koncentracija kraujyje
nikotino boliusų /dieną
Koncentracijos pusperiodis 2-4 val.
Po 6-8 val. nikotino koncentracija sumažėja 75 proc. (atsiranda pirmieji abstinencijos simptomai)

22. Nikotinas
Aktyvus metabolitas kotininas išliekantis galvos smegenyse iki 14 d.
Greitai vystosi priklausomybė, nuo kelių cig/d per kelerius metus pereina iki cig/d

23. Pagrindiniai abstinencijos simptomai
Nerimas
Įtampa
Dirglumas
Depresija
Nepastovi nuotaika
Nuovargis
Sutrikęs miegas
Svorio prieaugis
Prakaitavimas
Drebulys
Galvos svaigimas
Sutrikusi dėmesio koncentracija
Pagerėjęs apetitas
Simptomų max. po val., trunka iki 7-10 d.

24. Metus rūkyti efektas sveikatai pajuntamas iškarto1
20 min.
normalizuojasi
AKS, ŠSD, SO2
12-24 val normalizuojasi
CO konc. kraujyje
Laikas po metimo rūkyti
15 m.
metusių rūkyti
IŠL rizika = nerūkančiųjų
>10 m.
> 2 x pl.Ca rizika
2– 3 sav. nikotino
ir MI rizika, pagerėja skonis, uoslė,
1- 5 m. > 2x sumažėja IŠL rizika
1 – 9 mėn. gerėja kvėpavimas, kosulys, švokštimas, dusulys
energijos kiekis
1. US Department of Health and Human Services. The health consequences of smoking: What it means to you. US Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, 2004.

25. Mesti rūkyti naudinga sveikatai
Metus rūkyti per kelias valandas prasideda oraganizmo atsistatymas, kuris tęsiasi keletą metų1
Metus rūkyti prieš metų nerūkančių ir buvusių rūkorių insulto rizika yra panaši 2
Metus rūkyti bet kuriame amžiuje sumažėja ankstyvos mirties rizika2
ASH. Factsheet No. 11. Stopping smoking: The benefits and aids to quitting. November Last accessed January 2007.
US Department of Health and Human Services. The health benefits of smoking cessation. A report of the Surgeon General Last accessed January 2007.

26. Metimas rūkyti ir amžius

27. Plaučių vėžio rizika metus rūkyti
6 - 10
metai
Vėžio rizikos tikimybė mažėja – ilgėjant trukmei metus rūkyti
Ebbert et al. J Clin Oncol. 2003;21(5);

28. Mirtingumas nuo plaučių vėžio metus rūkyti
Metę rūkyti
This shows that smoking cessation causes the risk to stabilise and that quitting before 50 means fairly low risks. Even quitting after 60 delays cancer risks by over 10 years and means lower risk in total.
The upturn in these curves after age 70 is unexplained.
Metę 60-64
Mirtys nuo plaučių Ca 100,000
Metę 55-59
Metę
Metę
Metę
Niekada nerūkęs
metai
1. Halpern MT et al. J Natl Cancer Inst :

29. ŪMI rizika metus rūkyti110 15 20 5
santykinė rizika
intervalas nuo rūkymo metimo (metai)
CURRENT SMOKER
EX–SMOKERS
0.0
1.0
2.0
3.0
4.0
Nustatyta metusių rūkyti vyrų > 55 m. ŪMI santykinė rizika
1. Rosenberg L et al. The risk of MI after quitting smoking in men under 55 years of age. New England Journal of Medicine 1985; 313:1511-4

30. Išgyvenamumas metus rūkyti
1. Doll R. et al. Mortality in relation to smoking: 50 years’ observations on male British doctors. BMJ 2004; 328:

31. Sergamumas lėtiniu bronchitu (LB)
Sergamumas LB buvo 42% tarp reguliariai rūkančių, tuo trapu 26% ir 22% tarp metusių rūkyti ir niekada nerūkiusiųb
a Sergamumas LB (proc)
Reguliariai rūkantys
Metę rūkyti
Niekada nerūkę 40 45 50 55 60 65 70 75 5 10 15 20 25 30 35
Amžius
Slide 31
Key Point
Cumulative incidence of chronic bronchitis was higher in continuous smokers compared with ex-smokers or never smokers.
In an attempt to determine the 30-year incidence of chronic bronchitis and COPD, beginning in 1959, Pelkonen et al evaluated 1711 men aged 40 to 59 years living in 2 rural areas in Finland as part of the Seven Countries Study. Spirometry was used during the course of the study to evaluate pulmonary function.
Participants were noted to be never smokers, baseline ex-smokers, or continuous smokers. Quitters who stopped smoking during the study were considered to be continuous smokers until the time they stopped smoking and were classified as quitters after that time. During follow-up, 470 ever smokers and 61 never smokers had chronic bronchitis.
The cumulative incidence of chronic bronchitis by 75 years of age was 42% (95% confidence interval [CI], 38%-47%) in continuous smokers, compared with 26% (95% CI, 18%-34%) in ex-smokers, and 22% (95% CI, 16%-28%) in never smokers.
Akumuliacinis sergamumas. b1711 vidutinio amžiaus vyrai stebėti apie 40 metų.
Pelkonen et al. Chest. 2006;130(4):
Reference
Pelkonen M, Notkola IL, Nissinen A, Tukiainen H, Koskela H. Thirty-year cumulative incidence of chronic bronchitis and COPD in relation to 30-year pulmonary function and 40-year mortality: a follow-up in middle-aged rural men. Chest. 2006;130(4):

32. Prenatalinis rūkymas ir vaikų bronchinė astma
60 tyrimų analizė parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikų tarpe BA paplitimas didesnis, kurių tėvai rūkė ir rūko (Šansų santykis (ŠS)a=1.21 (95% CI, )
Statistiškai reikšmigai didesnę įtaką turi motinų rūkymas negu tėvų
Tyrimo rezultatai parodė, kad postnatalinis efektas taip pat labai svarbus
Slide 32
Key Point
The risk of asthma in school-aged children is increased if either parent smokes.
Cook and Strachan performed a meta-analysis on 60 studies to assess the effects of parental smoking on the prevalence of asthma and respiratory symptoms in school-age children.
The authors determined that the pooled odds ratio (OR) for either parent smoking was 1.21 (95% CI, ) for asthma, 1.24 (95% CI, ) for wheezing, and 1.4 (95% CI, ) for chronic cough.
Cook et al also found that although maternal smoking had a greater effect than paternal smoking, the effect of paternal smoking alone was also important, suggesting that the postnatal effect is significant as well.
aThe ratio of the odds of development of disease in exposed persons to the odds of development of disease in nonexposed persons.
Cook et al. Thorax. 1997;52(12): ; Accessed October 11, 2007.
Reference
Cook DG, Strachan DP. Health effects of passive smoking. 3. Parental smoking and prevalence of respiratory symptoms and asthma in school age children. Thorax. 1997;52:

33. Pasyvus rūkymas
Kenčia ne tik suaugę bet ir vaikai
25 proc. nerūkančių bet sergančių plaučių liga – blogina ligos eigą
65 proc. akių perštėjimas
45 proc. nosies gleivinės dirginimas
30 proc. kosulys
25 proc. kvėpavimo takų infekcijos
Dėl ilgalaikio pasyvaus rūkymo apie 70 proc. vaikų turi sveikatos sutrikimų

34. Anksčiau metus rūkyti nauda sveikatai didesnė
Prailgėja gyvenimo trukmė
Po 10 metų ženkliai sumažėja plaučių vėžio rizika
Po 10 metų IŠL rizika sumažėja 2x, po 15 m. ji lygi nerūkančių rizikai
Greitai pagerėja kvėpavimo funkcija
Gerėja reprodukcinė funkcija
Geresnis organizmo atsistatymas po chirurginio gydymo

36. Rūkymo metimas, AKS ir dislipidemijos gydymas sumažino mirtingumą
Sumažėjusi mirties rizika tarp asmenų be ŠKL
All cause mortality
Reduction in all cause mortality between approximately 15 to 20%
Smoking cessation1
Blood pressure2
Cholesterol3
Mortality due to CVD
Reduction in mortality due to CVD approximately 25 to 35%
Smoking cessation1
Blood pressure and cholesterol medications commonly considered to have a beneficial effect in reducing risk of death in a population of individuals without previous history of cardiovascular disease.
In subjects with no history of CVD, smoking cessation, blood pressure treatment and cholesterol treatment all reduce risk of death, both all cause and mortality due to CVD, to a comparable degree.
References
Kawachi, I. Smoking Cessation in Relation to Total Mortality Rates in Women. Ann Internal Med, 1993;119:
Lievre, M. Efficacy of Diuretics and beta-Blockers in Diabetic Hypertensive Patients. Diabetes Care, 2000;23(2):B65-B71.
Vrecer, M. Use of Statins in Primary and Secondary Prevention of Coronary Heart Disease and Ischemic Stroke. International Journal of Clinical Pharmacology and Therapeutics, 2003;41:
Blood pressure2
Cholesterol3 . 1 . 4 . 7 1 . 1 . 3 1 . 6 1 . 9
1. Kawachi, Lievre, (Beta blockers and diuretics) 3. Vrcer, 2003 (Statins)