1. Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu
Metodinė diena
II dalis
Vilija Janušauskienė

2. ĮVADAS 1. Permeskite akimis pateiktus poezijos tekstus ir išsirinkite vieną – pagal intuityvaus susidomėjimo / artumo kriterijų – ir parašykite trumpą impresiją-komentarą, siedami su savo – mokytojų – darbo siekiais: kodėl (ne)svarbu sudaryti sąlygas mokiniams ir mokytojams mokykloje būti laimingiems?
Vytautas Mačernis
Esi tik mažas vaikas pajūry,
Statąs iš smėlio namelius.
Iš saujos smiltis purstanti, laki
Išbyra pro sugniaužtus pirštelius.
Numojęs vėl į viską su ranka,
Eini bastytis pajūriais.
Eini, viską stebėdamas širdim
lengva:
Tau noris švilpauti ir žaist.
Prie kranto drumsčias vilnys, o toli
Už horizonto kyla laivas neryškus.
Taip gera ir ramu širdy:
Net pamiršti, jog tu – žmogus.
Balys Sruoga
Būki laiminga –
Vėlei ir vėlei
Tyliai kartoju –
Būki laiminga...
Noriu be galo
Būti – gyventi,
Tave sapnuoti,
Tave dainuoti,
Baltų lelijų
Vainiką pinti –
Tai kam gi klaiku
Per visą naktį,
Tai kam gi dėmės
Švytruoja lange,
Šešėliai slanko...
Tave godoju,
Tave sapnuoju
Ir savo sielą
Padovanoju...

3. Poezijos tekstai (2) ir Jūsų komentarai...
A. Nyka-Niliūnas
Gnoseologija
Nežinau, kas esu.
Neradęs atsakymo į baisų
Klausimą, kas aš esu,
Nematęs ir nematomas
Bandau išspręsti
Lygtis, kuriose
Vienintelis nežinomasis –
Aš.
Mirti gimimu,
Gimti ir gyventi
Mirtim, nežinant savo ir
Ir Dievo vardo,
Nes žodis
Yra daugiau
Negu būtis.
Henrikas Nagys
***
Niekad neparduok savęs. Tegu
išrinktieji ieško išrinktųjų.
Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,
būk pažemintųjų broliu ir draugu.
Dalią jų ir duoną jų priimk.
Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.
Ir kalbėk tik jiems ir tikk už juosius.
Būki nebylio burna ir neregio akim.
Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp
pelenų.
Vienišų viltim ir paliktų paguoda.
Tuo, kurs nieko neima ir visa
atiduoda:
nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.

4. 3. Pabaikite pradėtus sakinius...
Kalbos gebėjimai – tai....
Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....
Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....
Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra.....
Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai
Kalbos gebėjimai – tai....
Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....
Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....
Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra.....
Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai
Kalbos gebėjimai – tai....
Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....
Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....
Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra.....
Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai
Kalbos gebėjimai – tai....
Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....
Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....
Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra.....
Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai

5. 3. Mąstydami apie metodinės dienos galimybes užpildykite ŽNS lentelės pirmąsias dvi skiltis.
Klausimai
Žinau (dabar)
Norėčiau sužinoti (paskaitos ir pratybų metu)
Sužinojau (įrašysite metodinės dienos pabaigoje)
1. Ką žinote apie savąją – dalyko mokytojo – didaktinę kompetenciją?
2. Ką žinote apie mokinių mokymo(si) mokyti(s) kompetencijas?
3. Ką žinote apie bendrosios didaktikos tradicinius metodus ir jų taikymo galimybes?
4. Ką žinote apie bendrosios didaktikos moderniuosius metodus ir jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko?
5. Ką žinote apie interaktyviąsias mokymo(si) strategijas bei jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko?
6. Ką žinote apie specialiuosius savojo dalyko mokymo(si) būdus, metodus, strategijas?
7. Ką žinote apie postmoderniai lanksčius mokymo(si) proceso organizavimo modelius?

6. Nusibraižykite Jums šiandien artimiausią pagal nuotaiką grafinį pradinių žinių žemėlapio modelį (pvz., viduryje gali būti saulė, debesis, žaibas, medžio kamienas, verba ar kt.) ir pasižymėkite savo ir kolegų svarbiausias –atramines šios įtraukiančios paskaitos žinias.

7. 5. Susipažinkite su šios metodinės dienos tikslu ir II dalies veiklos planu ir apgalvokite bei suformuluokite savo asmeninius dalykinius siek(sn)ius
Mano individualūs didaktinės kompetencijos plėtojimo siek(sn)iai
Norėčiau savo požiūrį / žvelgti į mokinių kalbos gebėjimų ugdymą ir veiksmingą taikymą per savo dalyko pamokas………………………………… …………………………………………… …………………………………
Tikiuosi įgyti naujų žinių apie……………………………………… …………………………………………….
Būtų gerai patobulinti šiuos savo didaktinius gebėjimus:……………………………… …………….trimis pasiūlytais aspektais.
Metodinės dienos tikslas – pasidalyti informacija ir patirtimi apie skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo metodų ir interaktyviųjų strategijų svarbą ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas.
Veiklos planas
I Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė)
II Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė)
III – Užduočių ir klausimų formulavimas: mokymo priemonėse pateiktų užduočių analizė ir mokymas formuluoti užduotis. Argumentavimo būdai (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė)
IV Kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija) (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė)
V Apibendrinimas (refleksija)

8. Įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė Tradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (I) Į(SI)TRAUKIMAS (EGO ir KOGNITYVINĖS sistemos prakalbinimas)
I pavyzdys
Peržvelkite tekstų pasiūlos lapuose pateikiamus grožinius ir dalykinius tekstus ir iš jų išsirinkite labiausiai sudominsį dalykinį tekstą ir atlikite tris užduotis.
Prisiminkite savo mokyklinius metus ir pirmąkart skaitydami pasirinktą tekstą pritaikykite tų metų patį veiksmingiausią teksto supratimo / įsiminimo būdą.Koks jis? (Užrašykite)…………………… ………………………………....
Įsivaizduokite, kad tai Jūsų dėstomo dalyko tekstas ir Jūs norėtumėte, kad Jūsų mokiniai jį labai gerai suprastų, todėl parenkite šio teksto skaitymo didaktinį modelį (užduotis).

9. Neefektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl
3. Pasidalykite savo idėjomis su kolegomis ir išklausykite jų – kuo ypatingi pasiūlytieji skaitymo modeliai? Parašykite savo pastabas jėgos lauko lentelės modelyje. Dalykinių tekstų skaitymo modelių analizė (jėgos laukas)
Neefektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl
Efektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl

10. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1
II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (I)
Sąvokos
Apibrėžimai (žymėjimo strategija: pasibraukite, kas, Jūsų manymu, svarbiausia) ir Jūsų komentarai (įsirašykite pastabų)
Didaktika [gr. didaktikos – pamokomas]
1. Ped. šaka, tirianti mokymą ir lavinimą (mokymo tikslus, turinį, organizavimą, metodus, principus); 2. moralizavimas, pamokymai. (TŽŽ)
Pedagogikos mokslo šaka, tirianti mokymo ir mokymosi klausimus. Bendroji didaktika nagrinėja mokomąjį, mokymo ir mokymosi procesą (jo struktūrą, principus, metodus, formas), specialioji – atskirų moymo dalykų dėstymą. Bendroji didaktika yra specialiosios didaktikos pagrindas. Atskiro mokomojo dalyko dėstymo didaktika vadinama metodika. (EEŽ)
Mokymas
Vadovavimas mokymuisi, t.y. tikslingas, nuoseklus mokytojo ir mokinių veikimas, stimuliuojantis ir organizuojantis mokinių pažintinę ir praktinę veiklą. Mokymas – viena iš ugdymo funkcijų. Jis paprastai vyksta įvairiose švietimo institucijose, mokytojui tiesiogiai bendraujant su mokiniais (pvz., per pamokas) arba netiesiogiai – naudojantis knygomis ar kitomis mokymo priemonėmis. (EEŽ)
Mokymasis
Tikslinga veikla siekiant įsisavint žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įgyti teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių. (EEŽ)
Pagrindinės šiuolaikinės didaktikos sąvokos

11. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1
II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (II)
Mokymo(si) turinys
Mokymui(si) atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai: žinios, mokėjimai, įgūdžiai, bendravimo normos. (EEŽ)
Mokymo(si) motyvacija
Vidinių mokymo(si) paskatų sistema. Skiriami su mokymusi susiję motyvai (pvz., tikintis mokymosi sėkmės, siekiant išvengti nesėkmių, noras išskleisti savo gebėjimus ir kt.) ir nesusiję (siekiant suteikti džiaugsmą kitiems, gauti dovanų ar kt.). Didelę reikšmę mokymosi motyvacijai turi sąveika su aktualia teigiama ar neigiama situacija, motyvuoja ir pati veikla. (EEŽ)
Mokymo principai
Mokymo proceso dėsniais ir dėsningumais grindžiami didaktikos teiginiai, kuriais vardijami pagrindiniai mokymo(si) turinio, metodų ir mokymo(si) proceso organizavimo reikalavimai. Svarbiausi principai šie: mokymo moksliškumas ir prieinamumas, sąmoningumas ir aktyvumas, vaizdumas ir žinių tvirtumas, sistemingumas ir nuoseklumas. (EEŽ)
Mokymo procesas
Ilgalaikė mokytojo ir mokinių praktinė sąveika, per kurią mokiniai įgyja teorinės ir praktinės patirties ir pasirengia savarankiškai veikti. (EEŽ)

12. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1
II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (III)
Mokymo forma
Vidinė mokymo proceso struktūra, renginys. Skiriamos individualiosios (pvz., namų darbai), grupinės (pvz., laboratoriniai darbai), frontaliosios (pvz., pamoka, paskaita), mišrios (pvz., įtraukianti paskaita). Kitos formos: ekskursija, ekspedicija, praktikos darbas, seminaras ir kt. (EEŽ)
Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias]
Tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. (TŽŽ)
Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias] – sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti, pvz. : mokslinio tyrimo metodai (stebėjimas, eksperimentas ir kt. ) Pedagogikoje skiriami mokymo ir auklėjimo metodai. Metodo struktūrą sudaro: 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3) veiksmų būdai. (EEŽ)
Metodika [gr. būdų visumos panaudojimo praktika]
Pedagogikos diciplina, tirianti atskirų mokomųjų dalykų mokymo turinį, principus, metodus, būdus, taisykles, formas. Kiekvienas mokymo dalykas turi savo dėstymo metodiką, kuri susijusi su didaktka – bendrąja mokymo metodika. (EEŽ)

13. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1
II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (IV)
Lankstus
Lankstumas
1. Lengvai sulenkiamas; liaunas, miklus. 2. prk. sugebantis prisitaikyti prie aplinkybių. L. protas, mąstymas. (DLKŽ)
Gebėjimas greitai keistis, prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Lankstumo reikalauja tobulėjanti darbo technologija, technika, naujos mokslo žinios, staigūs socialiniai pokyčiai, nedarbas, nauji veiklos kompetencijos reikalavimai. Dėl to reikia švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo pokyčių, kurie padėtų prisitaikyti prie naujos ekonominės, socialinės tikrovės. (EEŽ)
Modelis [pranc. modele- pavyzdys]
Originalus (daikto, reiškinio, proceso) atvaizdas. Atliekant pedagoginius tyrimus, sudaromi empiriniai, teoriniai modeliai. Modelis – tikrovės pažinimo ir pertvarkymo priemonė. Naujų mokymo sistemų modeliai padeda tobulinti didaktiką. (EEŽ)
Modeliavimas [pranc. modele – pavyzdys]
Mokymo metodas, kai pagal pavyzdį daromas padidintas, sumažintas ar supaprastintas daiktas; 2) modelių darymas, 3) mokslinio tyrimo metodas, kai objektyvios tikrovės daiktai ir reiškiniai vaizduojami teoriškai (teorinis modelis) ar supaprastinto daikto pavidalu (praktinis, daiktinis modelis), arba priešingai – pagal modelį tiriamas tikrovės reiškinys. Sukurti modeliai tikrinami ir vertinami eksperimentais – tai leidžia pažinti visą tiriamą reiškinį. <... > Skiriami šie modeliavimo etapai:1) tyrimo objekto pasirinkimas; 2) modelio empirinio varianto sudarymas ir jo formalizavimas; 3) pirminis bandymas, vertinimas ir koregavimas, ė) eksperimentas, 5) išvados. (EEŽ)

14. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1
II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (V)
Lanksti
didaktika
Tai postmoderniai lanksčių didaktinių konstrukcijų galimybių pagrindimo ir parengimo instrukcinės intencijos, skirtos atskirų dalykų mokymo(si) procesams.
Lanksčios
didaktikos
modelis
Tai dalyko mokymo didaktinė konstrukcija, kryptingai parengta naudojant lanksčiai (pagal tam tikrus parinktus ar reikiamus kriterijus) dalyko turinio medžiagą bei bendrosios ar specialiosios didaktikos idėjų / elementų derinius, siekiant besimokančiųjų susidomėjimo ir mokymo(si) efektyvumo (lego tiltas).

15. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė
2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (I)
Aspektai
Aptarimas
Mokymosi mokytis kompetencijos samprata ir struktūra
Mokėjimas mokytis - tai asmens noras ir pasirengimas imtis naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti pažintinius ir emocinius procesus mokymosi metu ir taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose.
Mokėjimo mokytis kompetencijos struktūra
Mokymo(si) mokytis kompetencijos aprašas (pagal Mokėjimo mokytis komptetencijos ugdymas, 2012)

16. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė
2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (II)
Mokėjimo mokytis tikslas, kompetencijos sudedamieji sandai ir siekių kryptys
Mokymo(si) mokytis tikslas – skatinti besimokančiuosius tapti savarankiškais mokymesi.
Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo(si) sudedamieji sandai / kryptys
Besimokantysis turėtų išsiugdyti šias nuostatas:
suprasti, kad mokymasis yra vertingas, visą gyvenimą trunkantis procesas;
jausti poreikį mokytis ir tobulėti;
siekti pažinti save kaip besimokančiuosius; savarankiškai, kryptingai ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo;
pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme;
jausti atsakomybę už savo mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus;
dalytis žiniomis, įgyta patirtimi su kitais žmonėmis.
Turėtų išsiugdyti šiuos mokymosi gebėjimus:
kelti mokymosi tikslus, uždavinius: suprasti, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla; siekti išsiaiškinti, ką jau geba, ko dar reikėtų mokytis; suprasti, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, kurios – ne; gebėti išsikelti realius mokymosi uždavinius;
planuoti mokymosi veiklą: planuoti ir pasirinkti mokymosi laiką; pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas; pasirinkti tinkamas mokymosi priemones;
kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių: mokytis siejant naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta; išsiaiškinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti, koreguoti; taikyti atitinkančias mokymosi stilių ir tinkamas užduočiai atlikti strategijas; susitelkti, išlaikyti dėmesį mokymosi užduočiai atlikti; susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis, atkakliai ieškoti išeities, valingai dirbti; mokytis individualiai, grupėje, klasėje; mokytis iš įvairių informacijos šaltinių; tvarkyti informaciją: rasti, suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritiškai vertinti;
apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus: įvertinti savo mokymosi veiklą ir rezultatus, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis; numatyti, ką kitą kartą atlikdami panašaus pobūdžio užduotį darytų kitaip; remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti naujus mokymosi uždavinius;
Turėtų įgyti žinių ir supratimo:
kaip vyksta mokymosi procesas; kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienai ar kitai mokymosi problemai spręsti; kad yra įvairių mokymosi stilių; koks yra jų mokymosi stilius, mokymosi galios ir galimybės; iš kokių šaltinių galima mokytis.

17. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė
2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (III)
Mokymosi
mokytis
strategijos
Kompetencijoms ugdyti padeda įvairios mokymosi strategijos. Mokiniai, kurie nežino arba nenaudoja mokymosi strategijų, dažnai mokosi pasyviai ir patiria mokymosi sunkumų.
Kas yra mokymosi strategija? Yra įvairių mokymosi strategijų apibrėžimų, pvz.: metodai, kuriuos mokiniai naudoja mokymuisi; būdai, padedantys įgyti gebėjimus; metodai skirti ugdytis gebėjimams; būdai, padedantys pasiekti numatytus tikslus; žingsnių sekos, padedančios atlikti sudėtingas užduotis.
Įvairios mokymosi strategijos padeda mokiniams mokytis aktyviai, sąmoningai ir tikslingai, taupo mokymuisi skirtą laiką, mokymąsi daro veiksmingą. Pirmiausia mokymosi strategijos turėtų būti paaiškinamos mokiniams, mokytojas gali patarti, kurios iš jų labiausiai tinka vienai ar kitai užduočiai atlikti. Būtina mokymosi strategijas taikyti pamokoje ir pamažu pratinti mokinius, kad jos taptų mokinio savarankiško darbo dalimi. Įvairių mokymosi strategijų pavyzdžių galima rasti Geoff Petty praktiniame vadove Šiuolaikinis mokymas. Mokytojo vadovaujami mokiniai panašias strategijas gali kurti ir patys. Taip pat mokiniai gali sugalvoti, kaip patraukliai pateikti, pavaizduoti strategiją, kad ją būtų galima geriau įsiminti.
pateikta informacijos paieškos strategija arba remiantis ja sukurti sau tinkamą paieškos strategiją (konkrečiai užduočiai).

18. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė
2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (IV)
Ugdytojo veikla
Ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją rekomenduojama rengti užduotis, kurios skatintų besimokančiuosius:
mokytis, tobulėti, tikėti mokymosi sėkme;
išsikelti realius mokymosi tikslus, kryptingai ir atkakliai jų siekti;
gebėti planuoti, stebėti ir koreguoti savo mokymąsi;
rasti sau tinkamus mokymosi būdus;
siekti paramos ir noriai teikti ją kitiems;
prisiimti atsakomybė už savo mokymąsi;
apmąstyti mokymosi veiklą ir rezultatus.

19. Taip (argumentai)... Ne (argumentai)...
3. Diskusija “Ar kalbos gebėjimų ugdymas – tik lituanistų rūpestis, brandinantis vaisius tik jų dalyko sodams?”
Taip (argumentai)...
Ne (argumentai)...

20. Lietuvių gimtosios kalbos dalyko turinį sudaro
Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008) Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai.
Tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.
Uždaviniai
Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai:
kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose;
ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas;
ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas;
pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių vertybių prasmę;
pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoja.
Struktūra
Lietuvių gimtosios kalbos dalyko turinį sudaro
santykinai atskirtos, bet ugdymo procese
integruojamos veiklos sritys:
kalbėjimas ir klausymas;
skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas;
rašymas.

21. Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008) Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai.
Integravimo galimybės
Integracinius lietuvių kalbos ryšius lemia keletas esminių bruožų, kuriais šis dalykas išsiskiria iš kitų. Vaikai ateina į mokyklą mokėdami gimtosios kalbos tiek, kiek nė vieno kito mokomojo dalyko (ja reiškia mintis, mąsto). Be to, kalbos nuolat mokomasi per kitų dalykų pamokas. Mokinių kalbos gebėjimai yra svarbi sąlyga sėkmingai mokytis kitų dalykų. Lietuvių kalbai svarbūs keli integravimo aspektai:
Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo integralumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina mokinio asmenybę, kita vertus, ir mokinys, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui.
Ryšiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas kitų dalykų turinys. Skaitydami ir aptardami grožinius ir negrožinius tekstus, mokiniai remiasi istoriniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu, kitų mokomųjų dalykų žiniomis, mokosi atpažinti ir kvestionuoti tekstuose teigiamas vertybes, pasaulėžiūros bei kultūros ženklus. Kalbos ugdymo veikla (kalbinių situacijų modeliavimas ir tekstų kūrimas žodžiu bei raštu) derintina su kitų dalykų tematika bei problematika. Mokytojams numačius ir susitarus, mokantis kalbos gali būti rengiamasi ir kitų dalykų pamokoms (pvz., straipsnio, pranešimo rašymas ir pristatymas, diskusijų, aptarimų rengimas).
Kalbėdami, diskutuodami, rašydami, pristatydami savo darbus mokiniai mokosi argumentuoti remdamiesi kitų dalykų mokymosi patirtimi, mokosi tikslingai pasirinkti informaciją iš įvairių šaltinių, paaiškinti įvairių dalykų sąvokas, taisyklingai jas tarti ir rašyti, tinkamai pateikti citatas, nurodyti šaltinius.
Informacijos apdorojimas, tekstų pateikimas glaudžiai sietinas su informacinėmis technologijomis. Mokiniai mokosi vertinti informacijos patikimumą, tikslumą, tinkamumą, skaityti ir suprasti interaktyviuosius tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne tik žodiniais ženklais. Skaitydami, sudarydami ir pildydami lenteles, braižydami diagramas ir grafikus mokiniai gali pritaikyti matematikos, informacinių technologijų ir kalbos patirtį. Rašant ir redaguojant kompiuteriu reikia išmanymo, kaip sutvarkyti pastraipas, kokius rašmenų šriftus, stilius pasirinkti, kaip tikrinti rašybą, įterpti paveikslą, paaiškinimą.
Kalbos gebėjimų plėtojimo motyvacija gali būti stiprinama mokantis kitų dalykų. Siektina, kad ir per kitų dalykų pamokas (ir gyvenime) būtų laikomasi pagrindinių kalbinio raštingumo reikalavimų.

22. 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl?
Bloom’o mokymo tikslų taksonomija (1956)
Pažinimo tikslai
Emociniai tikslai
Psichomotoriniai tikslai
1. Žinios – faktų radimas, prisiminimas (atpažinimas, atgaminimas, nustatymas).
1. Prėmimas
1. Refleksyvieji judesiai
2. Supratimas – atpasakojimas, interpretavimas, paaiškinimas, aprašymas, perfrazavimas.
2. Reagavimas
2. Pagrindiniai judesiai
3. Taikymas – panaudojimas kitomis sąlygomis, sprendimas, eksperimentavimas, numatymas.
3. Vertinimas
3. Suvokimo galios
4. Analizė – santykių atskleidimas – medžiagos skaidymas į sudedamąsias dalis, jų sisteminimo būdų nustatymas (radimas ryšio, susiejimas, atskyrimas, klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, sisteminimas, nustatymas kategorijų).
4. Organizavimas
4. Fizinės galios
5. Sintezė – visumos sudarymas iš dalių (konstravimas, kombinavimas, formulavimas, hipotezių kėlimas).
5. Apibūdinimas pagal vertybę
5. Sudėtingi judesiai
6. Sprendimas - įvertinimas, argumentuotas kritikavimas, kategorijų nustatymas.
6. Nekalbinis bendravimas
Remiasi biheviorizmu

23. 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl? (II)
Marzano Naujoji ugdymo tikslų taksonomija (2001)
Elgsenos modelis
Taksonomijos lygmenys
Nauja užduotis ↓
Ego sistema nusprendžia imtis (labai svarbu motyvacija!)
Metakognityvinė sistema numato tikslus ir strategijas (svarbu sąmoningas veiklos planavimas!)
Kognityvinė sistema apdoroja tinkamą informaciją (sėkmė labai priklauso nuo jau turimų žinių!)
Žinios (sena ir nauja jungtis+ visų trijų sistemų integrali veikla)
1. Paieška – paprasčiausias žinių prisiminimas arba atlikimas
2. Supratimas – žinių svarbesnių aspektų įvardijimas ir perteikimas.
3. Analizė – žinių nagrinėjimas iki smulkių detalių bei rezultato – naujų išvadų generavimas.
4. Žinių panaudojimas – žinios pritaikomos ir panaudojamos konkrečioje situacijoje.
5. Metakognityvinė sistema apima tikslų numatymą, jų kontroliavimą, valdymą, aiškumo savistabą ir tikslumo savistabą.
6. Ego sistema – tai svarbos, efektyvumo, emocinės reakcijos ir motyvacijos įvertinimas.
Ego, metakognityvinė ir kognityvinė sistemos yra šios taksonomijos, šerdis, remiasi kognityvizmu.

24. 5. Optimalaus mokymosi lygtis (formulė) (pagal E. Jensen, 2001)
Asmeninė istorija (įsitikinimai, patirtis, vertybės, žinios) +
Dabartinės aplinkybės (aplinka, jausmai, kontekstai, tikslai, nuotaikos)
Gaunama informacija (5 pojūčiai) (regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis)
Apdorojimas (tai, kam mokantis teikiama pirmenybė) (būsenos, kairiojo ir dešiniojo purutulio, limbinės sistemos, abstraktaus ar konkretaus mąstymo dominavimas)
Prasmė (patirties, informacijos ir stimulų susiejimas darant išvadas ir sukuriant pavyzdžius, suteikiančius mūsų gyvenimui prasmę)
Atsakas (7 protinių gebėjimų rūšys) (žodiniai-lingvistiniai, erdvės suvokimo, kinesteziniai, muzikiniai-ritminiai, refleksijos, loginiai-matematiniai, tarpasmeninių santykių gebėjimai) =
Optimalus mokymasis

25. Pagal santykį su teorija ir praktika
6. Tai kokius metodus ir strategijas taikyti? Iš kurios klasifikacinės sistemos rinktis? Mokymo(si) metodų klasifikacija – tai atvira šiuolaikinės didaktikos problema, nes yra daugybė klasifikacinių sistemų, su kuriomis vertėtų susipažinti, norint išvysti platesnius didaktikos horizontus:
Pagal santykį su teorija ir praktika
Pagal mokytojo ir mokinio vaidmenų dominavimą įsisavinant žinias
Pagal informacijos teikimo / gavimo šaltinį
Pagal mokymo(si) proceso dalyvių žodinę raišką
Pagal pažinimo (taksonomijos) lygius
Pagal mokomosios veiklos turinį ir pobūdį
Pagal didaktinius tikslus ir uždavinius
Pagal autoritarizmo ir humaniškumo laipsnį
Pagal pedagogo ir ugdytinių veiklos pobūdį
Pagal ugdytinių protavimo operacijų logiką
Pagal naujumą ir kt.

26. Susipažinkite su pirmąja metodų klasifikacine lentele naudodamiesi teksto žymėjimo sistema (Paskaitos priedas nr.1)

27. 7. II pavyzdys (metakognityvinė veikla) Drauge pabandykime sukurti vieno laisvai pasirinkto dalykinio teksto skaitymo modelį naudodamiesi Bloom‘o ir Marzano taksonomijų žingsniais ir jiems realizuoti parinktais metodais ar strategijomis.
Tekstas
Skaitymo žingsniai ir metodai
remiantis Bloom‘o taksonomija
remiantis Marzano taksonomija
Kuris efektyvesnis? Kodėl?

28. II. DIDAKTIKOS PRAKTIKA: dalykinių tekstų skaitymo modelių rengimas Įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė Tradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (II)
I. Pradinės praktikos darbų įžvalgos: perskaitykite pateikiamus teiginius ir parašykite savo nuomonę – pritariate ar ne, kodėl (argumentuokite)

29. Jis rašė drebančia ranka, Kad dar Nesibaigė sezonas pragare Ir jam
Teiginiai
Jūsų nuomonė: pritariu, nes… nepritariu, nes….
Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai menas.
Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai mokslas.
Didaktikos. Hac itur ad astra. Didaktika – iš čia kylama į žvaigždes (tai kelias į garbę).
Skirtingų istorinių laikų didaktikos tendencijos priklauso nuo filosofijos, sociologijos, psichologijos, meno teorijų.
Šiuolaikinis pedagogas turi būti susipažinęs su pagrindiniais didaktikos istorijos etapais.
Šiuolaikinis pedagogas turi išmanyti tradicinius, modernius ir / arba postmodernius didaktikos instrumentarijus. (Jei pritariate, pabraukite 1, 2 arba 3 pasirinkimus)
Kai poetui nesimiega…
Jis rašė drebančia ranka,
Kad dar
Nesibaigė sezonas pragare
Ir jam
Ar būti, ar prarasti – vis tas pat.
,,Nėra , -
Užrašė jis, - tiesos. Ir tai
Tiesa.”
(Antanas Šimkus)

30. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores
2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (I)
Konceptualūs teiginiai
Modernumo ir postmodernumo – kaip socialinių reiškinių (būvių) - nereikėtų painioti su modernizmu ir postmodernizmu, suprantamais kaip meno kryptys, srovės, stiliai.
Moderniųjų ir postmoderniųjų pažiūrų sankirtos laikais ne tik abejojama neklystančių žinių-žinojimų pasauliu, bet ir bet kokie apibrėžimai, definicijos laikomi tam tikrų epochų, tam tikrų žmonių grupių susitarimo objektais, kurie nuolat praranda arba keičia buvusiąsias reikšmes.
Šviečiamojo amžiaus (XVIII a.) tikėjimo racionalia mokslo pažanga, technologijų pergale prieš gamtą bei socialinių reformų pergalėmis. Politiniu aspektu modernumas paprastai reiškia, kad centras priima sprendimus, kontroliuoja socialinę gerovę, švietimą, ekonomiką. Organizaciniu aspektu modernumas – tai hierarchiška biurokratinė organizacija. Asmens dimensija modernume – tai būtinumas laikytis sistemos ir tvarkos bei jausti tam tikrą kolektyvinę priklausomybę ir tapatumą. Mainais už racionalumą prarandama dvasia. Vidurinės mokyklos yra laikomos pradiniais modernumo simboliais ir simptomais.
Postmodernumo reiškinys yra sunkiai apibrėžiamas ir struktūralizuojamas, nes net jo radimosi laikas skirtingose koncepcijose įvardijamas įvairiai.

31. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores
2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (II)
U. Eko ,,Postilėje rožės vardui. 1983“, kalbėdamas apie postmodernizmą – kaip kultūros reiškinį - teigia, jog ,,kiekviena epocha gali turėti savąjį postmodernizmą lygiai taip pat, kaip kiekviena epocha gali turėti savąjį manierizmą. (...) Ateina toks laikas, kai avangardas (modernas) nebeturi kur toliau eiti, nes jau sukūrė savo metakalbą, bylojančią apie savo neįmanomus tekstus (koceptualusis menas). Postmodernizmo atsakas modernizmui yra pripažinimas, jog praeitis, kadangi negali būti sunaikinta – jos sunaikinimas veda į tylą – turi būti peržiūrima: su ironija, be apgaulės.“
Šiame kontekste gali postmoderniai atrodyti daugybės įvairių kultūros epochų žmonių mintys, ,,perkratančios“ kultūrinį paveldą. Žaviai – kaip modernumo kritikas - iškiltų ir B. Šo (G.B. Shaw,1856–1950), vienu iš ankstyvųjų modernumo biurokratijos kritikų galima laikyti ir rašytoją F. Kafką (F. Kafka, 1883–1924), atskleidusį civilzuoto pasaulio sistemų beprotybę romanuose ,,Procesas“, ,,Pilis“.
Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės....

32. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores
2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (III)
Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės....
Postmoderniosios ugdymo koncepcijos neturi ir nekuria vieningos ideologijos, griežtų struktūrinių principų, jos grindžiamos lanksčiomis pažiūromis, neįsipareigojančiomis konkrečioms pedagogonėms teorijoms.
Postmodernusis ugdymas kiekvieną kartą gali remtis kita – klasikinės ar laisvosios paradigmos (taigi – modernumo) – koncepcija arba lanksčiais jų dariniais.
A. Hargreaves teigia: ,,Pagal postindustrinę paradigmą nėra vieno geriausio modelio, nėra vienintelio tikrumo. Tėra geresnės ar blogesnės praktikos ir formos, praktikos, labiau tinkamos vieniems, o ne kitiems kontekstams. Todėl svarbu nustatyti, įvertinti ir pavaizduoti struktūrų keitimo modelių įvairovę, siūlyti ugdytiniams pasirinkti tai, ką jie galėtų taikyti ir pritaikyti savo aplinkai, o ne primesti įpareigojimus, kuriems privalu paklusti, nepriklausomai nuo aplinkybių.“
Teoretikai, kurie postmodernumą linkę traktuoti kaip aukštesniąją modernumo pakopą, siekia ir postmodernias pažiūras cenzūruoti – įsprausti į tam tikrus privalomus kanonus.

33. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores
2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (IV)
A. Hargreaves‘o mintys apie šiuolaikines edukacines ir didaktines tendencijas...
*daugelyje mokyklų mokytojai tebėra lyg sunkiosios pramonės amžiuje ir “gamina” vaikų laidas atskirų amžiaus grupių klasėse ... ar pagal standartus;
*dabartiniai švietimo kaitos modeliai kuriami vykstant galingai ir dinamiškai kovai tarp dviejų milžiniškų socialinių jėgų – modernumo (racionalus socialinis būvis, besiremiantis tikėjimu technologijų pergale prieš gamtą ir hierarchine biurokratine kontrole) ir postmodernumo (sudėtingas, kupinas netikslumo pasaulis, neturintis vienintelių prasmių ar vertybių, jo organizacinė metafora galėtų būti judanti mozaika);
*tariamai saugi imitacija tampa dominuojančia ir stiprėjančia švietimo kaitos strategija;
*vienos modernios misijos (bendrosios vizijos, vertybės, mokymo programos, sistemos, vadovėliai) keičiamos kitomis;
* ikimodernios arba modernios švietimo įstaigos bet kokia kaina stengiasi išlikti sudėtingame postmoderniame pasaulyje, iš to kyla nesuderinamumo krizės;
*žlungančio modernumo pastato stiprinimas: standartizuoti mokomieji dalykai, mokymo strategijos, privalomas testavimas;
* lankstumas – būdas sukurti tokį darbą, kuris būtų individui prasmingesnis ir vientisesnis. (Hargreaves, 1999)

34. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores
2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (V)
L. Duoblienės mintys apie lietuviškus ugdymo filosofijos ir didaktinių realijų kontekstus...
*Lietuvos postmodernistinę ugdymo filosofiją švietimo teoretikai ir praktikai vertina gana nepalankiai, nes siekiama išsaugoti senosios (tarpukario) Lietuvos pedagogikos tradicijas, grįstas pastovių ir objektyvių tiesų teigimu. Todėl į postmodernizmą švietimo politikai ir tyrėjai apeliuoja tik tuomet, kai nori nusakyti keblią, “neskaidrią” Lietuvos švietimo būklę ir eklektišką ugdymo politiką. Tuomet patogu griebtis postmodernizmo.
*Vis dėlto mokyklų gyvenime ir ugdymo procese nesunku atpažinti kai kuriuos postmodernizmo bruožus. Jie pasireiškia per tarpdiscipliniškumą, dalykų integraciją, informacinių technologijų pasisavinimą. Ugdytojai ir ugdytiniai sugeba jungti iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nederančius dalykus (klasikinės ir liaudies kultūros elementus), ieškoti naujų neįprastų dermių, imtis kūrybinių žaidimų.
*Parengus mokytojus kūrėjus, ypač projektų specialistus, interpretatorius ir dekonstruktorius, lengviau būtų keisti mokinio ugdymo metodikas, nes tokie mokytojai skatintų mokinius tapti kūrėjais: turėti savo nuomonę reikšti unikalų supratimą, įžvalgas, rodyti iniciatyvą. (Lidija Duoblienė, 2006)\

35. Susipažinkite su pirmąja, antrąja ir trečiąja metodų lentelėmis ir paaiškinkite jų parengimo principus: kokiems teksto skaitymamsjos tiktų, kodėl? (Paskaitos priedai nr.1, 2 ir nr.3)

36. Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)
Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis 1) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)
Klasifikacija (I)
I. Informaciniai
Teikiamieji
1. Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis, aisškinamasis)
2. Paskaita (mokyklinė, akademinė)
3. Teikiamasis pokalbis (genetinis, analitinis-sintetinis)
4. Demonstravimas
5. Literatūros naudojimas
Atgaminamieji
1. Atpasakojimas (raštu, žodžiu)
2. Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimo)
3. Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kolokviumas, įskaita, egzaminas)
4. Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt.)
5. Iliustravimas
II. Praktiniai operaciniai
Pratybų
1. Treniruotė
2. Kontekstinės pratybos
3. Grafiniai darbai
Praktiniai darbai
1. Instruktažas
2. Techninis darbas
3. Mašinų darbas

37. Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)
Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis, 2) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)
Laboratoriniai
1. Bandymų demonstravimas
2. Iliustraciniai laboratoriniai darbai
3. Eksperimentiniai laboratoriniai darbai
4. Techninis modeliavimas
5. Kūrybiniai rašiniai
6.Algoritmavimas
III. Kūrybiniai
Euristiniai
1. Euristinis pokalbis
2. Loginis įrodymas
3. Paieškos
Probleminiai
1. Probleminis dėstymas
2. Probleminis pokalbis
3. Uždavinių sprendimas
Tiriamieji
1. Stebėjimas
2. Eksperimentas
3.Tiriamasis pokalbis
4. Darbas su moksline literatūra
5. Statistiniai skaičiavimai

38. Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)
Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis, 3) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)
Klasifikacija (II)
I. Informacijos šaltinių naudojimo metodai
1. Percepciniai (suvokimo)
a) klausymas;
b) skaitymas.
2. Mneminis (atminties) mokymosi metodas:
a) mokymasis iš vadovėlio (įsiminimas, išsaugojimas, atgaminimas, analizė, sintezė, abstrakcija, apibendrinimas);
b) mokymasis mintinai
3. Mentaliniai (protinis) mokymosi metodai:
a) planavimas;
b) darbas su knyga (orientacinis susipažinimas, apžvalga, atrankinis skaitymas, ištisinis metodas, mišrus).
II. Praktiniai operaciniai
1. Pratybos / pratimų atlikimas
2. Praktikos darbai
3. Laboratoriniai darbai
III. Kūrybiniai metodai
1. Uždavinių sprendimas
2. Problemos / uždavinio paieškos
3. Sumanymo / idėjos įgyvendinimo

39. Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 1)
Aktyvieji metodai
1. Mokymosi kontraktas
2. Skaitymas
3. Rašymas
4. Įtraukianti paskaita
5. „Minčių lietus“
6. Klausimų pateikimas
7. Svarbus įvykis
8. Atvejo analizė
9. Jėgos lauko analizė
10. Diskusija mažose grupėse
11. Klasės diskusija
12. Debatai
13. Grupės pranešimas
14. Mokinių interviu
15. Vaidmenų atlikimas
Šiuolaikiniai didaktikos metodai
I. Skaitymo metodai
1. Mokausi raidžių
2. Mano žodžių sąsiuvinis
3. Paskutinis žodis priklauso man
4. Teksto žymėjimas
5. „Ištęsta“ paskaita
6. IDEAL
7. Dviejų pusių dienoraštis
II. Rašymo metodai
1. Kryžminė diskusija
2. Nebaigti sakiniai
3. Žodžių žemėlapis
4. Tinklo nėrimas
5. Piramidės .istorija
6. Penkiaeilis
7. Laisvasis rašymas (esė)
8. Rašymo procesas
III. Klausinėjimo metodai
1. Klausiamieji žodžiai
2. „Stori“ ir „ploni“ klausimai
3.6W
4. Klausimų ramunė (arba Bloom‘o ramunė)

40. Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 2)
IV. Mokymosi bendradarbiaujant metodai
1. Kompozicija (durstinys)
2. Abipusis mokymas
3. Diskusija
4. Debatai
5. Sakyk ir klausyk
6. „Apskritasis stalas“ ir „Suk ratą“
7. Kampai
8. Mokymas(is) grupėmis
9 Projektai
V. Įvairias veiklas jungiantys metodai
1. Raktiniai (svarbiausi) terminai
2. Sumaišytas loginis eiliškumas
3. Žinau – Noriu sužinoti - Išmokau
4. Akvariumas
5. Situacijų žaidimas
6. Minčių lietus
7. Ledlaužis
8. Minčių ežys
9. Testai
10. Nuo visumos prie dalių
11. Interviu
12.Argumentai „už“ir „prieš“
13. Inscenizavimas
14. Sutarčių sudarymas
15. Žaidimai
16. Atvejo analizė
17. Dėstymas periodais
18. Projektai
19. Užmokyklinės užduotys
20, Autoriaus kėdė
21. Euristinis mokymas („Vee“ diagrama)
22. Venno diagrama
23. Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis
24. Klausimai ir užuominos
25. Mokslinė chronologinė horizontalė.
26. Kurso portfelis (krepšys, dalyko aplankas)
27. Kompetencijos portfelis (krepšys, aplankas)

41. Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 3)
VI. Mokymosi įsivertinimo būdai (Teigiamų jausmų piramidė, Vainikėlis, Lagaminas, Veidelio piešimas, Nuotaikų kaleidoskopas, Pedagoginė saulutė, Pyragas)
VII. Diferencijuoto mokymo(si) būdai (Orientuokis, Klausyk ir galvok, Vertink save, Pasirink pagal save, Mokomės patys, Prisimink, ką žinai, Sena+ nauja, Žinių tinklinio varžybos)
VIII. Mokymą(si) skatinantys būdai
1. Susipažinimo būdai (Žaidimas vardais, Vardo istorija, Keičiu savo vardą, Aš po dešimties metų, Mėgstami gyvūnai, Noriu Jums pristatyti, Mano vaikystės akmenėlis, Mano balionas, Popierinė išdaiga, Mano vardas)
2. Sudominimo būdai (Paslaptingas vokas, Pasakojimo dalys, Žaidimas abėcėle, Geras žodis, Balionų sprogdinimas, Vien dėl smagumo, Juokai, Netikėta, Pertraukėlė nieko neveikiant, Raktas)
3. Relaksacijos būdai (Pagauk pelę, Pasiek žvaigždes, Dirigentas, Kaukės, Paukščiai, Pulsas, Žodžiai ar skaičiai)
IX. Informacinių technologijų panaudojimas (vaizdai, medijos, prezentacijos, animacija, videofilmai, videosiužetai etc)

42. Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D
Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 1)
I. Būdai, padedantys mokytis naujų žodžių, sąvokų, charakteristikų, apibrėžimų
1. Grafinis analogijos atvaizdavimas
2. Sąvokos ir apibrėžimo schema
3. Frayerio modelis
4. Lygių žymėjimas
5. Semantinės ypatybės analizė
6. Būdas žodžiams įsidėmėti
7. Žodžio genealoginis medis
II. Būdai, padedantys pradėti mokytis naują medžiagą, intriguojantys, sutelkiantys vaizduotę ir dėmesį prieš tekstų skaitymą ar naują veiklą
1. Išankstiniai orientyrai
2. Idėjų kūrimas remiantis turimomis žiniomis
3. Teksto gidas
4. Kryptingas įsivaizdavimas
5. Interaktyviojo skaitymo gairės
6. Įmagnetintos santraukos
7. Teksto raktas
8. Minčių žemėlapis
9. Galimi sakiniai
10. Probleminės situacijos
11. Išankstiniai įspūdžiai
12. Struktūruoti užrašai
13. Įsivaizduok save nuotraukoje

43. Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D
Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 2)
III. Būdai įsigilinti, atidžiau skaityti ir suprasti tekstą
1. Veikėjų citatos
2. Veikėjų stebėjimas
3. Klausimai autoriui
4. Sąsajų apžvalga
5. Pasakojimo planas
IV. Būdai tekstams analizuoti, tirti, įsiminti
1. Įvairios perspektyvos
2. Nuodugnus klausinėjimas
3. Istorinių pokyčių schema
4. Schema istorijos faktams įsiminti
5. Tyrimo lentelė
6. Požiūrio nagrinėjimo gairės
7. Teiginio ir patvirtinimo struktūra
8. Piramidės formos diagrama
V. Būdai tekstams aptarti, aiškintis, diskutuoti, įvertinti
1. Diskusijos tinklas
2. ŽNS plius (žinau, noriu sužinoti, sužinojau)
3. Kartojimas poromis
4. Mokymosi dienoraštis
5. Klausimo analizė
6. Savo skaitymo ir mąstymo stebėsena
VI. Būdai, susiję su raiškiu skaitymu, teksto citavimu, sava nuomone
1. Skaitymas balsu
2. Paskutinį žodį suteikite man
VII. Būdai, padedantys planingai rašyti, sisteminti medžiagą
1. Durstinys
2. Klausimo ir atsakymo santykis
3. VAFT (vaidmuo – adresatas – forma – tema)
4. Šablonai

44. Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D
Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 3)
Šių strategijų pagrindinis tikslas – išmokti mokyti(s) skaitant, sisteminant, rašant – taigi mąstant. Šiose strategijose pateikiama strategijos rodyklė, kurioje aiškinamas šia strategija pasinaudosiančio pažintinių procesų sužadinimas:
aktyvinimas ir dėmesio sutelkimas (pvz., prieš pradedant skaityti dalyko testą);
atranka ir sisteminimas (pvz., skaitant dalyko mežiagą);
integravimas ir taikymas (pvz., jungiant kelis dalykus)
Šioje rodyklėje nurodoma, kokios struktūros tekstus skaitant galima būtų pateiktąja strategija naudotis. Tekstai skiriami pagal struktūras:
priežasties ir padarinio (pvz., apžvalginiai dalyko straipsniai);
sąvokos ir apibrėžimo (pvz., dalyko teorijos);
problemos ir sprendimo (pvz., dokumentų tekstai);
palyginimo ir supriešinimo (pvz., dokumentų tekstai);
teiginio ir patvirtinimo (pvz., dalyko teorijos ar dokumentų tekstai);
tikslo, veiksmo ir rezultato (pvz., direktyviniai tekstai su užduotimis).

45. Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D
Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 4)
Taipogi nurodoma mokinio veiklos būdai, susieti su ta strategija siekiamų tikslų:
1) žodyno turtinimas,
2) idėjų kūrimas,
3) mokymasis bendrauti,
4) diskutavimas,
5) interaktyvusis skaitymas,
6) rašymas (pvz., konspektuojant, išsirašant sąvokas),
7) grafinis informacijos pateikimas (pvz., mokantis dalyko teorijos sąvokų),
8) mokymosi įgūdžių formavimas (pvz., atliekant šablonines užduotis).

46. 3. III pavyzdys
Pasidalykite grupėmis (siūloma po 7-10 žmonių) ir kiekviena grupė pasirinkite dalykinį tekstą, kuriam, remdamasi Marzano elgsenos modeliu, laisvai pasirinktais ir lanksčiai suderintais aktyviaisiais metodais / interaktyviomis strategijomis ir (jei reikia) grožiniais tekstais, sukurkite didaktinį dalykinio teksto skaitymo modelį. Grupei rengiant bendrą projektą, pasižymėkite svarbiausius dalykus dvipusiame darbo dienoraštyje.

47. Mano grupės pavadinimas…………………………………………………………
Mano grupės pavadinimas…………………………………………………………. Pasirintas tekstas………………………………………………………………………..
Konkrečios skaitymo užduotys ir / ar klausimai
Mano pastabos, komentarai
Remdamiesi šiais kriterijais, įvertinkite savo dalyko mokymo(si) priemonių (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, internetinių svetainių ar kt.) užduotis: kuo jos panašios, kuo skiriasi?
Išvados: ar mokytojas turėtų rengti(s) pagalbinių užduočių savo dalyko vadovėliuose esantiems dalykiniams tekstams, siekiant mokinių skaitymo efektyvumo? Kodėl?

48. III. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: užduočių ir klausimų formuluotės - kolegų parengtų skaitymo modelių bei įvairių dalyko mokymo(si) priemonių analizė argumentuojant (pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė)
Klausydamiesi grupių pristatymų, vertinkite jų darbą pagal pagrindinius pradinius kriterijus – Marzano elgsenos modelio ir lanksčiai suderintų aktyviųjų metodų /interaktyviųjų strategijų – naudojimą bei pagal pagalbinį kriterijų – užduočių ir klausimų formuluotes (ar tinkamai jos suformuluotos, kodėl?). Savo vertinimus surašykite individualiai lentelėse.

49. Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai
Grupės ir teksto pavadinimas
Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies / ne
Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios strategijos? Taip / iš dalies / ne
Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai / nelabai aiškiai /prastai
Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė?
Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai
Neformalios pastabos, komplimentai

50. 2. Susisteminkite savo ir kolegų atradimus, atsižvelgdami į B. C
2. Susisteminkite savo ir kolegų atradimus, atsižvelgdami į B. C. Charlton (2007) patarimus:
išsiaiškinus numatyti mokymo(si) / skaitymo tikslus ir veiklos strategiją;
pasirengti skaitymo suvokimo vertinimo lygių aprašą;
išsiaiškinti mokinių naudojamas mokymo(si) /skaitymo strategijas;
tikslingai pasiūlyti mokiniams naujų mokymo(si) /skaitymo būdų, metodų, strategijų;
sudaryti sąlygas pačiam mokiniui susieti žinomą informaciją su naują;
ugdyti mokinio gebėjimus numatyti teksto perspektyvą;
skatinti jungti mokinio pradinius spėjimus su atradimais perskaičius tekstą;
sudaryti sąlygas mokiniui mokantis /skaitant susikurti naudingų juntamųjų vaizdų;
skatinti mokinį išmokus / perskaičius padaryti išvadas;
būtinai kiekvieną mokymo(si) / skaitymo etapą baigti pokalbiu / refleksija.
3. Ar tai būdinga Jūsų darbui? Kodėl?

51. 5. Ar mokant savo dalyko pravartu plėtoti šį mokinių gebėjimą, kodėl?
Aptarkite mokiniams skiriamų užduočių formatą su klausimu kodėl, siedami savo nuomonę su Z. Nauckūnaitės (2002) teiginiais:
argumentavimas yra vienas sudėtingesnių tekstų, todėl mokymui turėtume skirti didesnį dėmesį;
argumentavimas yra yra samprotavimo rūšis šalia aiškinimo;
argumentacija - tai teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas;
tezė – įrodinėjamas teiginys – turi būti maksimaliai tiksli, turi arba išplaukti iš argumentų (indukcija) arba būti jais patvirtinma (dedukcija);
argumentai gali būti faktologiniai (moksliniai faktai, statistiniai duomenys, ekspertų išvados) ir vertinamieji (pavyzdžiai, autoritetų mintys, lyginimas, gretinimas), analogija, citavimas, aliuzija);
patartina mokiniams daugiau skirti poleminių temų, mokytis logiškai apgalvoti argumentus ir kontrargumentus.
5. Ar mokant savo dalyko pravartu plėtoti šį mokinių gebėjimą, kodėl?

52. III. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija)? (pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė)
1. Išklausykite kitų grupių pristatymus šįsyk atsižvelgdami ir į pristatymo formatą (patys įrašykite kriterijus, o pagal juos ir pastabas paskutinėje lentelės skiltyje)

53. Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai
Grupės ir teksto pavadinimas
Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies / ne
Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios strategijos? Taip / iš dalies / ne
Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai / nelabai aiškiai /prastai
Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė?
Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai
Prezentacijos formato kriterijai (………………………………………………) ir pastabos

54. 2. Aptarkite savo pasirinktus pristatymų vertinimo formatus su Z
2. Aptarkite savo pasirinktus pristatymų vertinimo formatus su Z. Nauckūnaitės (2007) pateikiamais prezentacijų vertinimo kriterijais:
atsižvelgti į pranešimo rūšį: inforacinė, proginė, mokslinė (referatas, apžvalga, projektas, ataskaita), organizacinė (informacija, analizė, projektas, pristatymas, ataskaita);
prizentacijos kertiniai elementai – tai retorika, medžiagos išdėstymas, gramatika;
retorikos dėmenys: tikslas (informuoti, įrodyti, instruktuoti ark t.), pagrindinė mintis (tai, kas liks klausytojų atminty), atsižvelgimas į auditoriją, kalbos tonas;
medžiagos organizacija: medžiagos atrinkimas, medžiagos išdėstymo metodai (modulinis / teminis, chronologinis, fizinis, erdvinis, problema / sprendimas, svarstomi klausmai / siūlomi veiksmai, galimybė /siūlomos priemonės, forma /funkcija, savybės / privalumai, atvejo analizė, argumentas /klaidingas argumentas, palyginimas /supriešinimas, matrica, retoriniai klausimai, numerių eilės tvarka.
vaizdo suvokimas (vienoje skaidrėje – viena mintis, vientisas vaizdas, spalvos, šriftas, animacija);
grafinio dizaino elementai: vaizdinis (nuotraukos, eskizai, žemėlapiai, simboliai), santykinis (lentelės, matricos…), tekstinis (antraštės, klausimai, tezės), skaitmeninės (skaičiai, grafikai);
kalbėjimas su auditorija: pradžia ir pabaiga, sąsajos arba perėjimai, vidinės sąsajos, išorinės sąsajos;
atsakymai į klausimus: bendri dėsningumai, atsakymai į klastingus klausimus.
3. Lansti prezentacija – kas galėtų būti būdinga?

55. UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS
METODINĖS DIENOS
Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymosi įrankiu
Metodinė diena
II dalis
Įtraukiančios paskaitos ir pratybų dalyvio dienoraštis
Apibendrinimas (refleksija) ( )

56. 1. Sugrįžkite prie dienoraščio pradžios ŽNS bei siek(sn)ių ir apibendrinkite šios dienos savo pasiekimus.
2. Trumpai reziumuokite šio darbo + ir –
3. Pasirinkite vieną iš pateiktųjų tekstų ir parašykite jo kontekste savo mintis apie savo mokinių kalbinių gebėjimų ugymą(si) per Jūsų dalyko pamokas: verta /neverta? kaip? kodėl?

57. <...> Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemes sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašomi įstatymai, kuria rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; pati gamta to viso moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtų gauna palinkimą į savo kalbą — į jos vartojimą, gynimą ir platinimą. <...> Juk tautos laikosi ne žemės derlingumu, ne apdarų įvairumu, ne apylinkių smagumu, ne miestų ir pilių tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina pilietiškumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės. motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą — panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera. Panaikink kalbą — panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę. (Mikalojus Daukša Prakalba į malonųjį skaitytoją )
Janina Degutytė Kalba gimtoji
Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų. Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta. Pilėnų laužuose išdeginta, išlydyta, Su perregima gintaro šviesa. Ji — motinos baudžiauninkės lopšinėse, Ji — Pirčiupio smėlynų raudose Ja kalba pievų tyluma ir gatvių gaudėsys, Balkonai priemiesčių naujų spalvoti, Gelsvų kasyčių juokas ir pušų rimtis, Ir tie veidai, rūstim ir meile išvagoti. Lietuviškasis žodis liko kraujo raidėm Ant kamerų akmens ir pelenuos. Pasaulio kryžkelėj — prie Nemuno ir Baltijos - Likimas motinos kalba dainuos. Prišaukti džiugesį lyg paukštį ulbantį, Kad ligi galo vieškelių vieškelių lydėtų, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta.

58. Algimantass Mackus Malda Mažos metrikos protėvių raštuose
mirštančia kalba
vaikystės miestui!
Nemirusia kalba
protėvių raštuose,
prisikėlimo Dieve,
besąlyginis Viešpatie!
Antanas A. Jonynas
Tie žodžiai tiksi laikrodyje
vis laikiniau ir vis tiksliau jie tiksi
ir tos lūpos susiliečia žodynuose
Antanas Šimkus Music non stop
Kaip gražiai skamba kankliai,
Kai jais trankai į galvą
Nekenčiamiausiems savo priešams
Iš GB, NKVD, EBSW, SS, SD,
OMON etc etc. etc.
Lietuva – koks muzikalus gražuolės vardas!

59. Vaidotas Daunys Vilnius.
Vardas ir žodis
Aš kalbu, ir pasaulis yra
mano žodžiuose. Tu – tyli,
todėl ir girdėti, kaip juda
vandens paviršiumi
atminties keltas. Aš kalbu,
tu tyli. Mūsų šis keltas.
Sigitas Parulskis Kalba
Jeigu kalba būt medis
aš jį pasodinčiau
ir mirusių žemėj
jeigu kalba yra medis
mano rankos per trumpos
pasiekti jo vaisių
jeigu kalba bus medis
jo ugnis ilgiau šildys
negu pragaro liepsnos

60. Dėkui už bendradarbiavimą!
Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas
Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga (1998). Vilnius: Garnelis.
Arends, R. I. (1998). Mokomės mokyti.Vilnius: Margi raštai.
Bitinas, B.(2002). Pedagoginės diagnostikos pagrindai. Vilnius: Parama.
Charlton, B., C. (2007). Neformaliojo vertinimo strategijos.Vilnius: Tyto alba.
Buehl, D.(2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis.
Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba.
Eko, U., Postilė Rožės vardui // Rožės vardas, Vilnius: Alna, 1991.
Hargreaves, A. (1999) Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius: Tyto alba.
Helmke, A., (2012). Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas:diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius: Standartų spaustuvė.
Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU švietimo studijų centras.
Janušauskienė, V. (2001). Modulinės lituanistikos poreikis bendrojo lavinimo mokykloje // Pedagogika: mokslo darbai, t.52. ISSN Vilnius: VPU leidykla, p
Janušauskienė, V. (2004). Lanksčių ugdymo pažiūrų patirtis siekiant taikomosios lituanistinės kompetencijos // Pedagogika: mokslo darbai, t.73. ISSN Vilnius: VPU leidykla, p
Jensen, E., (2001). Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO.
Kjargaard, E., Martinėnienė, R.(1999) Neprarastas pavasaris.Vilnius: Danielius.
Kompetencijų ugdymas (metodinė knyga mokytojui) (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. (
Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu (parengė N. Borusevičienė, 2004). Šiauliai: Lucilijus.
Marzano, R. J. (2005) Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara.
Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras (
Nauckūnaitė, Z. (2002). Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai, Vilnius: Gimtasis žodis.
Nauckūnaitė, Z. (2007). Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis.
Petty, G. (2008) Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto alba.
Petty, G. (2007) Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba.
Šiaučiukėnienė, L., Stankevičienė, N., Čiužas, R. (2011). Didaktikos teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.
Šiaučiukėnienė, L., Visockienė, O., Talijūnienė, P. (2006). Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija.
Teater, B. (2010) An introduction to applying Social Work Theories and Methods. Glasgow: Open University Press.