1. Japonijos ir Vokietijos pastangos prisiderinti prie visuomenės senėjimo proceso.
Kodėl šių valstybių nerimas turėtų dominti Lietuvos visuomenę?
Raudondvaris,

2. Asmeninė detalė iš praeities
Carl-Dieter-Spranger
Vokietijos Federacinės Respublikos federacinis ministras ekonominiam bendradarbiavimui ir vystymui ( ) H. Kohl vyriausybėse.
Kelionė Baltijos šalyse

3. Asmeninė detalė iš praeities -1
...“ Politikas –realybės interpretuotojas ir jos konstruotojas tuo pačiu metu” ( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996)
... “VISUOMENĖS SENĖJIMAS- pagrindine būsimų XXI a. fundamentalų pokyčių priežastis” ( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996)

4. Asmeninė detalė iš praeities -2
...Iki XX a. 70-ųjų metų mūsų visuomenių ramybę ( “sapną”) garantavo Bismarko genijaus sukurta socialinė sistema paremta:
draudimo principu
paritetiniu finansavimu
solidarumu ir bendrojo gėrio perskirstymu
vienodu prieinamumu visiems
savivalda
Bismarko sistema “ sucementavo” šeimos, genties, nacionalinės valstybės pagrindu veikiančias sistemas.
Bismarko sistema pradėjo veikti, kai 1 senelis džiaugėsi savo 5 anūkais.

5. Asmeninė detalė iš praeities -3
... pasaulyje nebeliko vietos Bismarkui, nes XXI a. pasaulis yra senų žmonių pasaulis.
XXI a. senstančio pasaulio apraiškos:
demografijoje
darbo rinkoje
finansų rinkose
valstybės biudžete
sveikatos apsaugoje
ekonomikoje
globalioje ekonomikoje
politikoje

6. Carl-Dieter-Spranger perspėjimas

7. Ką norėjo pasakyti Ministras....-1
Katastrofiški gimstamumo skaičiai
Vokietijos gimstamumo rodiklis ( ang. replacment rate) - neigiamas
Nepakankamas visuomenės regeneracijai natūraliu būdu
net iš tolo nesiekia 2,1
1950 m. iš 10 moterų – 1 niekada negimdžiusi;
2012 m. iš 3 moterų – 1 niekada negimdžiusi .
(Šių moterų ir vienišų vyrų slauga senatvėje-valstybės galvos skausmas)
Net jei gimstamumas per šį dešimtmetį padvigubėtų, poveikis kvalifikuotos darbo jėgos dydžiui ir mokestinei bazei rastųsi tik 2040.
Šaltinis: Center for Strategic and
International Studies&Nationwide Global: Germany and the Challenge of Global Aging, Richard Jackson

8. Ką norėjo pasakyti Ministras....-2
Gyvenimo trukmės ilgėjimas
Per 50 metų Vokietijoje gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 68 metų iki 78 metų.
1950 m. 60-metis galėjo tikėtis sulaukti 76 metų.
2013 m. 60-metis gali tikėtis sulaukti 81 metų.
Gyvenimo trukmės pailgėjimas 1/3 “ išpūtė” Valstybinės pensijų sistemos kaštus.

9. Ką norėjo pasakyti Ministras....-3
Kai gimstamumas mažėja, o ilgaamžiškumas ilgėja- visuomenė senėja “ žaibiškai”

10. KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-4
Senėjimas = gyventojų praradimas valstybėse: (mln.)
-15,56%
II-ojo pasaulinio karo metu TSRS neteko- 20 mln. gyventojų...
Putino “ russky mir” koncepsija, karinis agresyvumas -atsakas demografinei krizei
-8,66%
* A.Bačiulis, M.Augustinaitytė
**Šaltinis: Joseph Chamie
Director of Research
Center for Migration Studies
New York, NY
21 May 2007,Congressional Briefing
Dirksen Senate Office Building
Washington, D.C.
Lietuva ( 1989 – 2014m) ,8% gyv. Lietuva (1940 – 1958 ) % gyv*

11. KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-5
2060, ES gyventojų skaičius išaugs 15 mln.( 3 %)
Pusėje ES valstybių gyventojų skaičius sumažės
( daugiausia
R. Europoje, emigracijos ir senėjimo pasekmė)
Source: Eurostat (online data code: tps00002)
Projected population change , by country %
Estonia
Latvia
Lithuania
Bulgaria
Romania
Hungary
Slovakia
Poland
Czech Republic
United Kingdom
Germany
Sweden
Belgium
Denmark
Luxembourg
France
Finland
Netherlands
Italy
Slovenia
Austria
Ireland
Portugal
Spain
Malta
Cyprus
EU-27
Greece
Switzerland
Norway
Iceland
Liechtenstein

12. Senosios gyventojų dalies augimo tempai
2020 m. 1 iš 4 japonų, 1 iš 5 vokiečių, prancūzų, britų ir 1 iš 6 amerikiečių, kanadiečių,australų, zelandiečių bus 65+
Percentage of the Population Age 65 and Older, 2000–2020
Table one: rudimentary series filling using MS Excel
Table two:
% over 65 overall: Caring for frail elderly people
male/female: UN figures in “The health of older persons in OECD countries”
growth rate overall: Caring for frail elderly people
male/female: UN figs in “The health of older persons in OECD countries”
Source: United Nations 12

13. Kaip galima reguliuoti Visuomenės senėjimo greitį
- PER IMIGRACIJOS SKATINIMĄ
Šiandien 9 proc. gyventojų Vokietijoje ne piliečiai.
Imigracijos tempai panašūs į JAV.
Vokietijai būtinybė įsileisti 3,5 mln. imigrantų per metus 15 metų iš eilės, norint išlaikyti dabartinį pensininkų ir dirbančiųjų santykį.
Rezultatas – 2050 m. 80 proc. Vokietijos gyventojų -imigrantai ir jų palikuonys.
Imigracijos neigiama patirtis Vokietijoje.
“ mėlynų kortelių” programa 2000 m. ir Kanados pavyzdžio imigracija pagal taškų sistemą ( 2002 m).
- PER GIMSTAMUMO SKATINIMĄ
Vokietija skiriasi daugiausia fiannsinių paskatų gimstamumui didinti, bet vienas mažiausių gimstamumų pasaulyje.
Nėštumo apsisprendimo procesą įtaigoja kompleksas priežasčių ir ne tik finansinių (pajamų tendencijos, lyčių rolės, ekonomikos tendencijos valstybėje, perspektyvos jaunų žmonių gyvenime)
- PER SVEIKĄ SENĖJIMĄ

14. Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos darbo rinkai
Vokietijoje išsilaikant demografinių procesų dinamikai šiandienines tendencijos ribose darbingo amžiaus žmonių sumažės lyginant su šiandiena:
2025 m. – 14 proc.
2050 m. – 25 proc.
Dėl demografinių procesų dinamikos bendras Vokietijos gyventojų skaičius susitrauks:
82 mln m.
51 mln. – 2050 m.
24 mln. – 2100 m*. (Esant “ 0” imigracijai.) –
*(Scenarijus : AUUUU – kur tu –Vokietija)

15. Darbo rinkos susitraukimas kitose šalyse

16. Darbingojo amžiaus gyventojų dalis tenkanti pensininkams trauksis
two taxpayers for each retiree

17. Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos finansų rinkoms
Iki 2018 m. asmeninės investicijos ir santaupos Vokietijoje augs dėl rengimosi piliečiams senėjimui
Apie 2030 m. santaupų lygis Vokietijoje sumažės 50%, nes jos bus leidžiamos senatvės kaštų finansavimui.*
Vokietijos pensijų fondai investuojami konservatyviai.
Tik 7 proc. yra investuoti ne Vokietijoje ( tame tarpe kitose ES šalyse). Kitos šalys investuoja į jaunesnes, ne
JAV proc.
JK proc.
Olandijos -29 proc. **.
2020 m pasaulinė “ Didžioji Depresija”.
Dėl išsivysčiusiose ekonomikose senėjančių visuomenių socialiniai, ekonominiai faktoriai sinchronizuosis (Goldman Sachs) ***
*( Ageing in OECD Countries: A Critical Policy Challenge, Social Policy Studies No.20, OECD)
**( Pension Fund Systems in the World ( Dresdner Bank).
***Dėl senėjančios visuomenės poreikių sumažėjimo Japonijos poreikis importui sumažės . Azijos didžiausios importo rinkos JAV ir Kinijos prekėms poreikio kolapsas kartu ekonomikos nuosmukiu bei defliacija paveiks į eksportą orientuotas JAV ir Kinijos ekonomikas. O šių ekonomikų problemos sukels šoką senstančiai Europai, pergyvenančiai lėtą ekonomikos augimą bei vis augančias išlaidos senėjančiai visuomenei.
Suvokti šios naujos “ Didžiosios Depresijos” mąstus gali sulyginimas su Tailando vertybinių popierių rinkos kolapsu. Grandininė šio proceso reakcija per metus pasaulyje “ pradangino” 300 mlrd USD. Japonijos ekonomika yra 42 kartus didesnė už Tailando.

18. Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos Biudžetui
2000 m. 60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietija išleido :
15.01 proc. BVP
( pensijoms 10,3 proc.; 3,8 proc. sveikatai- slaugai; 9,01 proc. kitos išlaidos ( būstui, transportui ir t.t.))
2040 m. 60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietija išleis:
26 proc. BVP ...Tai 10 proc. BVP daugiau nei šiandien.
vien pensijoms bus išleidžiama – proc BVP
+ sveikatai ir slaugai 8.4 proc.+ kitos išlaidos.
(Tačiau 2040 m. esant „ 0 “ imigracijai pensijoms turės būti išleidžiama 18 proc. BVP)
Kad finansuoti senėjančios visuomenės išlaidos pareikalaus papildomai 25 proc. pakelti mokesčius produktyviajai ekonomikos daliai , dabartinių mokesčių sistemos rėmuose. Nei politiškai, nei ekonomiškai tai bus neįmanoma- toks mokesčių pakėlimas sustabdys ekonomiką, padidins bedarbystę, įstums didžiąją dalį ekonomikos į „ pilkąją zoną“.

19. Senėjančios visuomenės kaštai sveikatos apsaugai
Daugelyje šalių sveikatos apsaugai 65+ asmenims išleidžiama 3-5 kartus daugiau lėšų nei asmenims iki 65+
Average Health Expenditures per Capita, Ratio Age 65+/Age 0–64
Germany: lower because does not include LTC
Source: OECD 19

20. Senėjančios Visuomenės įtaka Vokietijos Ekonomikai
Ilgalaikis nulinis net minusinis BVP augimas
Kapitalo srautų krypties pasikeitimas: industrinės valstybės ( Japonija, Vokietija) tampa debitoriais; Kinija, Meksika, Indija –kreditoriais
Nukritęs poreikis infrastruktūriniams objektams (keliams, būstui) ir pramoniniams objektams
Susitraukusi plataus vartojimo prekių rinka, krentančios pelno
maržos, perprodukcija

21. Senėjančios visuomenės įtaka Japonijos ekonomikai - bumerangas Vokietijos ekonomikai
Sąrišio tarp visuomenės senėjimo ir ekonominių praradimų grafikas
[CAGR is the compound annual growth rate, which is the year-over-year growth rate of an investment over a specified period of time – assuming that the investment is growing at a steady rate] (Source:

22. Globalios ekonomikos kolapsas
Bell Laboratories-Lucent Technologies
Japonija iki 2010 m. buvo II –oji pasaulio ekonomika:
60 proc. prekių ir paslaugų vertės sukuriamos Azijoje.
Krizė Japonijos ekonomikoje palies visą kontinentą.
Šiaurės Amerikos ir Europos investuotojai, buvę patenkinti kapitalo grąža Japonijos finansų rinkose, turės pasitraukti lėtėjant ekonomikai.
Ekonomikos susitraukimas Japonijoje dramatiškai paveiks eksportuojančias ekonomikas ( pirmiausiai Vokietiją, Kiniją, Ameriką). (Mitchinson, 2011)

23. Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos politikai
Senstant darbo jėga -senstantis elektoratas.
2020 m. Vokietijoje 50 proc. rinkėjų bus vyresni nei 55+
Formuojasi „ senjorų politinė galia“.
Senjorai siekia daugiau viešų išteklių nukreipti vyresnio žmonių poreikių tenkinimui, nustumiant į antrą planą poreikių patenkinimą jaunosios visuomenės dalies.
Senjorai rekcingiausia visuomenės dalis.
Senjorų priešinimasis bet kokioms būtinoms reformoms, kurios trumpalaikėje perspektyvoje pablogintų šios visuomenės dalies sveikatos ir socialinę apsaugą
Senjorai, kaip ideali terpė politiniam populizmui.
Senjorai – elektoratas populistiniai politikai arba reakcingoms politinėms koncepcijoms, paremtoms egzistencinėmis baimėmis
Agizmo pavojus – “ efektyvus” visuomenės valymosi būdas nuo senjorų, kaip visuomenės ekonominio balasto.
Ageism is the subordination of and devaluation of the elderly in society
Ageism is reflected in government
Administration on Aging has low status within government
Aging departments are often the subject of budget cuts during lean times
Ageism is reflected in mandatory retirement
Loss of status
Economic security
Social isolation
Ageism is reflected in the media
Negative portrayal of the elderly
Ageism is also reflected in the high rate of suicide among the elderly
Suicide among the elderly is related to
Loss of status and income
Poor health
Loss of friend and family relationships and social isolation

24. Lietuvos ir Japonijos demografinių duomenų panašumas.
Parametrai
Lietuva
Japonija
Gyventojų dalis 60+ amžiaus grupėje
23,4 % (2011 m.)
36,6 % ( 2050 m.)
23% ( 2010 m.)
45% ( 2040 m.)
Visuomenės depopuliacijos tempai
-12% gyventojų
m ( 10 m.)
( žaibiškas netekimas 10 metų periode)
-10% gyventojų
m. ( 18 .)
-70% ( -90 mln gyventojų) m.
Gimstamumo rodikliai
1,4 vaiko
Bhaskar Chakravorti, executive director for the Institute for
Business in the Global Context at Tufts University, says is South Korea’s
“deepest” structural economic problem. ”Pretty soon this population is going to
be unproductive and 10-15% of its GDP will go toward supporting this
population, according to some estimates,”

25. Japonijos demografinės situacijos“ momentinė nuotrauka” -1
Šeimos institutas nusilpęs:
Skyrybų skaičius nuo 1970 m. iki 2010 m. išaugo 2 kartus
Augantis nusivylimas ir agresija prieš save
pagal vyrų savižudybes – 11 vieta pasaulyje, moterų – 5 vieta pasaulyje.
Nuosekli vedybų ir nėštumo erozija tarp moterų post industrinėje Japonijoje:
-1/3 moterų iki 30 metų buvo vienišos
( 2010 m.) ir neplanavo tėkėti.
- 24% iki 50 metų moterų bus niekada netekėjusios ( 2030 m.), 38% iš jų bus negimdžiusios.
Darbingoji gyventojų dalis traukiais
( mokesčių generuotojai) – 64% ( 2010 m) sumažėjimas iki 51% ( 2030 m.).
Senėjančios visuomenės ekonominis nuosmūkis generuos naują nuosmukio lygį:
Jei etnoso traukimasis Japonijoje vyks dabartiniu greičiu šio šimtmečio pabaigoje BVP sumažės 20% , o kaštai BVP senėjimui išaugs
65+ (ne produktyviosios visuomenės dalies) poreikių aptarnavimas pareikalaus jau 2030 m % BVP

26. Ramiai užgęstanti nacija
4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų.
1-as scenarijus
Ramiai užgęstanti nacija
-Visuomenė, sugebėjusi minimalizuoti importinės energijos suvartojimą.
-Sukūrusi naują aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomiką su darbo vietomis “inteligentiškiems senjorams”, pakeitusią tradicinę ekonomiką - masinės gamybos- mažos maržos-daug darbų rankų ( aplinkosauginių, žalios energijos, robotikos technologijų pagrindu).
- Sugebėjusi įgyvendinti šeimos instituto stiprinimo politiką, leidusią “atpiginti”senjorų socialinės globos kaštus ir pristabdyti staigią depopuliaciją.
Neleidusi įsivyrauti masinei darbo jėgos imigracijai ir multi-kultūriškumui, kas pagreitino visuomenės ir ekonomikos “ susitraukimo” greitį
Nuo 2060 m. dėl karinės galios praradimo Japonija aneksuota Kinijos –Rusijos paktu ( fiziškai sumažėjusi kariuomenė ir valstybės finansinis pajėgumas finansuoti gynybą)

27. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -1
2 –as scenarijus
Meiji ateitis 2
( analogas Meiji m.- atsivėrimo užsieniui po Tokugawos “uždaros šalies” 200 metų periodo)
Japonija pakviečia 12 mln. darbo imigrantų ( iki 2050 m. ) Iš viso reikėtų 30 mln. imigrantų ( 25% nuo visų gyventojų) norint sustabdyti ir apgręžti negatyvius depopuliacijos procesus.
sumažina valstybės biurokratinį kišimasį į verslą, visuomenės funkcionavimo institutus
agresyviai skatina SVV įmonių kūrimąsi,
šeimos instituto stiprinimas ir vystymas tampa nacionalinio saugumo prioritetu ir visų politinių partijų esmine programos dalimi
sustiprinimas karinės galios ir nacionalinės savigarbos grąžinimas po pralaimėjimo 2-jame pasauliniame kare, rengimas visuomenės kovoms dėl gyvybinių išteklių energijos, vandens globaliam pasaulyje

28. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -3
3-ias scenarijus
Robotų visuomenė
visuomenė ieškanti savo išsigelbėjimo nuo depopuliacijos, sukurdama pirmąja pasaulyje robotų visuomenę sujungdama į vieną technologiją-ekonominę platformą žmogų-kompiuterius-robotus
nesutikdama įsileisti imigrantų, nors ir besitraukianti senstanti visuomenė maksimaliai automatizavo darbo vietas ir žmogaus darbą pakeitė robotai
auganti dehumanizacija ir technokratinė visuomenė vis labiau įgauna totalitarinės politinės sistemos požymių, visuomenę valdo elitas
Vyriausybė vykdo slaptas gyventojų didinimo programas, paremtas vaisingumo vaistais, priverstinio gimdymo stovyklomis
Jaunimo grupių kovą su vyriausybe dėl vis labiau žmoniškumą prarandančios visuomenės perauga į pilietinį karą apie 2050 m.

29. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -4
4- as scenarijus
Zombių ateitis
60+ asmenys patenka į “ pabėgelių savo šalyje” būvį ( nėra namų, nėra maisto, nėra sveikatos apsaugos ir kriminalinė valstybė aplink)
socialinis visuomenės tinklas sutrūkęs; šalis valdoma kriminalinių vadukų, kurie iškilo iš apleistų miestų ir kaimų
Ekonomikos nuosmukis suformuoja milijonines bedarbių armijas
Jaunimas kovoja prieš vyresnius su politiniais šūkiais
Beviltiškoje situacijoje konfliktai ir kriminalas užlieja šalį
Šalis vis labiau traukiasi savo dydžiu, jėga, įtaka kol ilgainiui tampa laimikiu energingesnėms ir galingesnėms kaimynų tautoms

30. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva
Net esant dar tik dabartiniam visuomenės senėjimo lygiui valstybė šią problemą linkusi spręsti reaktyviais metodais :
a) mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus- dirbtinai didinant pensijos amžių ir taip manipuliuojant dirbančiųjų/ išlaikytiniu santykį*
b) dabartinei visuomenės demografiniai struktūrai, jos produktyviajai daliai, nesugebant sugeneruoti reikiamų išteklių “ iš rankos į burną” išmokų sistemai- valstybė skolinasi finansinius išteklius tarptautinėse rinkose, perkeldama skolų gražinimą dar sunkesnei ateities demografiniai situacijai**
c) siekdama didinti produktyviąją, mokesčius generuojančią visuomenės dalį, valstybė vis drąsiau ( ??) atidaro vartus imigracijai, neturint Lietuvos visuomenei nei patirties egzistavimui multi-kultūrinėje visuomenėje, nei žinant kiek finansiškai kainuos imigrantų integravimas, jų adaptacija ar kokie bus politiniai, socialiniai, ekonominiai kaštai, jei nepasiseks integracinės pastangoms
Tačiau darbo rinkoje senyvas žmogus negavęs darbo dėl savo fizinių, kongnityvinių sugebėjimų ir tapęs bedarbių gauna bedarbio pašalpą arba dėl vyresnio amžiaus turintis polipatologinių susirgimų gauna ivalidumą, dažnai serga ir nedirba pagal biletenį yra apmokamas iš SODROS ir PSDF kitų biudžeto eilučių.
** 2025 m. esant dabartiniams tempams dirbančiųjų mažėjimui ir pensininkų skaičiaus augimui, bei esant dabartinei pensijų sistemai tik 54% pensininkų būtų išmokėtos pensijos.

31. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva -1-
Dėl Valstybės bei pačios visuomenės reaktyvios elgsenos senėjimo fenomeno atžvilgiu Lietuvai gresia “ Zombių ateities” scenarijus ( žr. skaidrė Nr.27)
Norint išvengti šio scenarijaus būtina:
50+ visuomenės daliai ( ji jau dabar sudaro ~ 40% Lietuvos gyventojų/rinkėjų politiškai organizuotis, siekiant viešuosius išteklius efektyviau panaudoti gyvenamosios aplinkos, sveikatos apsaugos, socialinės globos infrastruktūros modernesniam pritaikymui senėjančios visuomenės poreikiams.
50+ visuomenės daliai politiškai organizuotis, kad tiek viešieji, tiek privatūs ištekliai Lietuvoje būtų nukreipti aukštos pridėtinės vertės pramonės kūrimui ( medicininiai prietaisai, farmacijos, robotikos, bio aktyvaus maisto gamybai ir t.t, visą kas būtų naudotina “ žilajai ekonomikai”).
a) Tokios pramonės atsiradimas, jei ir reikalautų imigrantų, tai aukšto išsilavinimo lygio.
b) Tokia pramonė patenkintų augančios senstančios visuomenės poreikius šalyje pagamintais produktais ir teikiamomis paslaugomis ...o perteklius galėtų būti eksportuojamas į kitas senstančias visuomenes.
Sensibilizuoti visuomenės viešąją nuomonę senėjimo problemų
diskusijai, jos apraiškų bei problemų sprendimo būdų paieškai.
Organizuoti Lietuvos intereso grupių įsijungimą į tarptautinius tinklus
perėmimui senėjančios visuomenės tarptautinių geriausių vadybos praktikų. *
* Šeimos, kaip etnoso atgaivinimo kertinio instrumento propaganda, palaikymas, vystymas. Visuomenės nuomonės formavimas. Ideologinis, politinis, ekonominis, organizacinis darbas.

32. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus
galvoja Lietuva -2
Žiūrint į Lietuvą iš Vokietijos ar Japonijos perspektyvos, mūsų visuomenė vis dar
“ sapnuoja” Bismarko laikus.
Didžioji dalis Lietuvos politikų, verslininkų, valdininkų, menininkų, mokslininkų - visos aktyviausios visuomenės grupės, kurios turėtų “ nemiegoti”, vizionuoti ateitį, vienos kitoms paantrindamos “knarkia” savo individualaus kiemo sapnus apie emigracijos naudą, žemės pardavimo užsieniečiams naudą, mažos valstybės situacijos beviltiškumą ir visokius kitokius raminančius “sapnelius”.....
....Mūsų visuomenę stebint iš brandžių visuomenių taško, atrodo kaip naivus vaikas, kuris dar turės atrasti aplinkinio pasaulio reiškinių kompleksiškumą ir suvokti būtinybę imtis atsakomybės už savo likimą ....BET LAIKAS NELAUKIA-LABAI DAŽNAI NEGAILESTINGAI SU SAVIMI JIS NUSINEŠA IR NEPANAUDOTAS GALIMYBES...

33. Į Lietuvos ateitį per žinias ir atsakomybę už tuos, kurie gyvens po mūsų.
Gintaras Grachauskas
tel

34. Šaltiniai
Ausubel, Jesse H. Reasons to Worry About the Human Environment. COSMOS (Journal of the Cosmos Club of Washington, D.C.) 8:1-12, The Program for the Human Environment, The Rockefeller University, New York. <
Ausubel, J.H., Marchetti, C., & Meyer, P.S. Human Population Dynamics Revisited with the Logistic Model: How Much Can Be Modeled and Predicted? Technological Forecasting and Social Change 52:1–30, Elsevier Science Inc., New York, NY. <
Cobo, Felipe P. Solutions to the Social, Political, and Economic Crisis Facing Japan Nowadays. Business Management and Practices in Japan. Osaka. July, <
Distribution of Wealth. Wikipedia Online Encyclopedia. January, of wealth
Edwards, Linda N. Equal Employment Opportunity in Japan: A View From the West. Industrial and Labor Relations Review, vol. 41, No. 2, January Cornell University. <
Engelman, R., Halweil, B., & Nierberg, D. Rethinking Population, Improving Lives. Chapter 6, State of the World WorldWatch Institute, <
Fougère, Maxime & Mérette, Marcel. Population Ageing and Economic Growth in Seven OECD Countries Economic Studies and Policy Analysis Division Department of Finance, Canada. <
Gladwin, T. N. “Global Change II.” University of Michigan, Ann Arbor. 31 Mar

35. Šaltiniai-1
Henry K. Demographics Do Matter. Vronsky and Westerman. August 12,
Highlights of the World Population Prospects: The 2000 Revision. Population Division Department of Economic and Social Affairs United Nations New York, NY February, 2001.<
Imai, Takashi. Issues for Japan in the Twenty-First Century – The Political and Economic Situation in Japan. Keynote Statement to the 36th Japan-U.S. Business Conference. Ritz-Carlton, San Francisco. Monday, July 12, <
Jones, Randal S. The Economic Implications of Japan’s Ageing Population. Asian Survey vol. XXVIII, Issue 9, p , September
Kosai, Saito, & Yashiro. Declining Population and Sustained Economic Growth: Can They Coexist? The American Economic Review, vol. 88, No. 2, Papers and Proceedings of the Hundred and Tenth Annual meeting of the American Economic Association. p May, <
Mitchinson, Phil. Sun Setting on Japanese Miracle: The World’s Second Largest Economy on the Verge of Collapse. May, <

36. Visuomeninis forumas “ Sidabrinė banga”