1. Konsultavimas. Konsultavimo tipai, funkcijos, metodai
Surasti gerus žaidėjus lengva. Sunkiausia – pasiekti, kad jie žaistų kartu.
Casey Stengel
Konsultavimas. Konsultavimo tipai, funkcijos, metodai
Sigita Tarasauskienė
el. p.:
VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras
2014 m.

2. „Žinios, kurios yra labai reikalingos, norint išspręsti problemą, neegzistuoja, todėl mes patys kuriame žinias ir priemones, praktiškai jas išbandydami.“ (Change Leadership, 2006)

3. Klausimas
Įsivaizduokite, kad sutinkate specialistą, labiau už Jus motyvuotą pasiekti Jūsų tikslus. Jis nuolat aiškina ir nurodinėja, ką ir kaip reikia daryti, nuolat stebi ir nepaliaujamai koreguoja Jūsų elgesį. Kas nutiks?

4. ... palaipsniui liausitės savarankiškai priimti sprendimus,
pradėsite abejoti savo gebėjimais,
dings motyvacija ieškoti išeičių,
prieštarausite.

5. Konsultavimas
Paslauga, kurios metu asmeniui yra teikiami patarimai (žinios, kitokia informacija).
Vienas iš pagrindinių darbo įrankių visose darbo srityse, reikalaujantis be galo didelės konsultanto kompetencijos.
Tai intervencinis metodas, kuriuo siekiama asmens situacijos pokyčio, veiksmingo problemų sprendimo.

6. KONSULTAVIMAS
tai bendra konsultanto ir kliento veikla, nukreipta į tam tikros problemos sprendimą ir norimų pokyčių kliento organizacijoje įdiegimą.

7. Konsultavimas remiasi
pagrindinėmis psichologinio konsultavimo kryptimis, kurios yra pastatytos ant asmenybės teorijų.

8. Konsultavimas
gali atrodyti painus ir sudėtingas procesas, o iš tikrųjų įmanoma konsultuoti be klaidų ir visiškai paprastai. Kad viskas klostytųsi sklandžiai, tereikia susitelkti į du konsultavimo aspektus.

9. Kiekvieną kartą užduokite sau du klausimus:
Ar aš dabar su šiuo žmogumi esu nuoširdus?
Ar įsigilinu į esamo konsultavimo etapo esmę?

10. Istorija

11. Konsultavimas gali būti:
Funkcionalus – bendro pobūdžio, vykti
bet kur ir bet kada;
Institucinis – konsultavimas institucijos,
kurios konsultuoja kryptingai tam tikrų
problemų srityje.

12. Konsultavimo kryptys
Tiesioginis (konsultantas klausia – klientas atsako)
Netiesioginis (konsultantas įgalina klientą patį spręsti problemas.)
Mišrusis (abiem pokalbio dalyviams rūpi išspręsti kilusias problemas.)

13. Tiesioginis konsultavimas
Konsultantas klausia – klientas atsako.
Iš gautų atsakymų daromos išvados, numatomi tolimesni konsultavimo veiksmai.
Aiškinimai ir patarimai grįsti faktais (naudojama prof. orientavime).
Pamokant instruktuojama ką ir kaip daryti.

14. Netiesioginis konsultavimas
Konsultantas įgalina klientą patį spręsti problemas.
Konsultanto požiūris remiasi Rogers mintimis: kiekviena būtybė gimsta aktyvi. Pagrindinė to aktyvumo kryptis – savęs realizavimas visomis galimomis priemonėmis ir būdais.
Konsultacijos tikslas – nukreipti kliento saviraiškos energiją kūrybine linkme, motyvuojant jį suprasti ir įsisamoninti savo elgesio prasmę ir reikšmę.
Konsultanto uždavinys – sudaryti tokias pokalbiui sąlygas, kuriose klientas pats klaustų, pats atsakytų, pats įvertintų savo veiklą, elgesį, santykius ir pats nuspręstų kur link nori eiti.

15. Mišrusis konsultavimas
Tai tiesioginis ir netiesioginis konsultavimas kartu.
Esmė – abiem pokalbio dalyviams (konsultantui ir klientui) rūpi išspręsti kilusias problemas.
Kryptis tinkama tik tuo atveju, kai klientas linkęs bendrauti ir yra motyvuotas siekti užsibrėžto tikslo.

16. Konsultavimo etapai 1. Problemos tyrimas
2. Dvimatis problemos apibrėžimas
3. Alternatyvų identifikacija
4. Planavimas
5. Veikla
6. Įvertinimas ir grįžtamasis ryšys.
(R.Kočiūnas, remdamasis Gilliland pasiūlė universalų konsultavimo modelį, tinkamą naudoti įvairiose srityse)

17. Problemos tyrimas
konsultantas pradeda bendrauti su klientu, stengiasi užmegzti draugišką, šiltą, abipusiu pasitikėjimu paremtą santykį.
Konsultanto pozicija – nuoširdus klausymasis,
empatiškumas, rūpestingumas, neturėjimas
išankstinės nuostatos, tolerantiškumas, nevertinantis žvilgsnis.
Siekiamybė – į klientą reaguoti taip, kad jį paskatinti giliau tyrinėti savo problemas, fiksuoti kliento jausmus, nežodines reakcijas ir pasisakymų turinį.

18. Dvimatis problemos apibrėžimas
Šiame etape konsultantas siekia tiksliai apibūdinti kliento situacija (problemą) FIKSUOJANT jo emocinius ir kognityvinius (mąstymo) elementus/aspektus, tikslus, motyvus.
Problema tikslinama tol, kol ją vienodai supranta ir klientas ir konsultantas.
Situacija (problema arba situacijos išeities taškas) apibrėžiama tiksliomis ir konkrečiomis sąvokomis.

19. Alternatyvų identifikacija
Šiame etape iškeliami ir aptariami visi galimi ir
alternatyvūs sprendimų variantai.
Konsultantas skatina/motyvuoja klientą pasirinkti tuos galimus variantus, kurie jam labiausiai priimtini: tinkami ir realus.
Naudoja atvirus klausimus, siekdamas klientui
parodyti alternatyvas, bet neprimesdamas savo sprendimų.

20. Planavimas
Šiame etape realiai įvertinami kliento pasirinkti situacijos (problemos) sprendimo būdai.
Konsultantas atvirais klausimais skatina klientą pasirinkti realistiškiausią problemos sprendimo būdą, atsižvelgiant į savo patirtį ir motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo.
Sudaromas realistiškas problemos sprendimo planas.
Plane numatoma kokiomis priemonėmis ir būdais bus tai pasiekta, kaip klientas galės įsivertinti savo pokyčius ir atliktus veiksmus, siekiant užsibrėžto tikslo.

21. Veikla
Šiame etape nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas.
Konsultantas padeda klientui nuspręsti, ką reikia atlikti atsižvelgiant į:
- realybę (situacija, gebėjimai, žinios, patirtis, vertybės),
- laiką,
- emocines galimybes (vidinė motyvacija),
- poreikius,
- gebėjimą priimti nesėkmes,
- gebėjimą siekti užsibėržto tikslo.

22. Įvertinimas ir grįžtamasis ryšys
Šiame etape konsultantas kartu su klientu
aptaria ir įvertina tikslo pasiekimo lygį.
Atsižvelgdamas į kliento poreikius pateikia pasiektų rezultatų apibendrinimą.

23. Konsultacijų metu: Klausiama ir domimasi;
Ateitis svarbesnė už praeitį;
Problema paverčiama pozityviu tikslu;
Atsakoma į klausimą „Ko noriu‟ ir keliami tikslai;
Pokyčiai skatinami mažais žingsneliais, o didelis tikslas siekiamas numatant tarpinius tikslus
Įveikiamas pasipriešinimas, baimės ir klaidingi įsitikinimai.

24. 5 „NE‟, kurių būtina laikytis konsultuojant

25. 5 „NE‟, kurių būtina laikytis konsultuojant
Nepertrauk; (išklausyk iki galo)
Nekritikuok ir nevertink;
Neauklėk; (nepiršk savo nuomonės)
Negąsdink;
Neišduok. (konfidencialumas)

27. Švietimo konsultavimo paskirtis
– didinti švietimo bendruomenės savarankiškumą ir skatinti iniciatyvas.

28. Švietimo konsultavimas gali
plėtotis tik turint tvirtą vertybinį pagrindą, kuriam suformuoti reikalingi ilgalaikiai prioritetai, nuoseklus jų įgyvendinimas ir švietimo bendruomenės įsitraukimas.

29. Vertybės formuoja
naujo tipo santykius tarp švietimo bendruomenės narių:
kuria pasitikėjimo atmosferą,
formuoja stiprias asmenybes,
nebijančias pripažinti savo klaidų.

30. Šį pagrindą sudaro šešios vertybės
atvirumas,
augimas,
tvarumas,
autentiškumas,
partnerystė,
etiškumas.

31. Švietimo konsultavimas
vyksta pasikartojančio ciklo principu: veika pradedama nuo poreikių analizės ir baigiama pokyčių įvertinimu.

32. Svarbiausios sėkmingo konsultavimo sąlygos
yra tiek mokyklos,
tiek konsultanto
įsitraukimas ir
įsipareigojimas.

33. Apibendrinant šias skirtingas nuomones
galima teigti, kad „tikro“, arba efektyvaus, konsultavimosi poreikis kyla iš konkrečių mokyklos probleminių klausimų, t. y. „iš apačios“, švietimo konsultavimas negali būti privalomas, jis yra susijęs su vidiniu apsisprendimu konsultuotis ir įsipareigojimu būti atsakingam už konsultavimosi rezultatus.

34. Verslo ir viešojo administravimo konsultavimo praktikoje
konsultavimą galima skirstyti į du tipus: procesinį konsultavimą ir specialisto konsultaciją.

35. Švietimo srityje taip pat skiriami du konsultacijų tipai pagal turinį:
konsultavimas dėl strateginių pokyčių ir
konsultavimas dėl procesinės veiklos.

36. Remiantis konsultavimo paslaugų ir pasiūlos tyrimo rezultatais
galima teigti, kad padėtis yra gana paradoksali. Nors švietimo bendruomenės konsultavimosi poreikis didelis, o sukaupta teigiama konsultavimosi patirtis nemaža, konsultavimas neretai laikomas formalizuota veikla, skirta užtikrinti „reikiamos“ švietimo politikos realizavimą.

37. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodoma,
kad švietimo konsultantas yra šalies švietimo sistemos darbuotojas, tiriantis ir vertinantis švietimo būklę. Tokia formuluotė nėra tinkama, nes konsultavimas gali būti siejamas labiau su patarimu ir ugdymu, bet ne su vertinimu.

38. Projekto „Lyderių laikas“ metu
atlikti tyrimai išryškino pagrindinę problemą – kvalifikuotos konsultavimo paslaugų pasiūlos sistemos arba infrastruktūros nebuvimą. Nėra ne tik profesionalių konsultantų rengimo praktikos, bet ir informacijos apie konsultacinių paslaugų pasiūlą.

39. Švietimo konsultavimas susijęs
su švietimo lyderyste, o ją projekto „Lyderių laikas“ konsultantas D. Finkas apibūdina kaip kelionę, kurioje pilna galimų kelių ir akligatvių.

40. Konsultantas gali būti tik pagalbininkas inicijuojantis
ir sudarantis sąlygas keitimuisi (pokyčiui).

41. Reikalavimai konsultantui
Solidarumas
Adekvatumas
Patikimumas
Garbingumas
Pagal Johnson

42. Konsultantas dirba tik tame lauke, kuriame turi tinkamas kompetencijas.

43. Konsultantą samdo/klausia problemai spręsti, bet ne komentuoti visą veiklą.

44. Nieko nereikia įtikinėti priemonių tinkamumu.
Įtikinėjimas – pati blogiausia priemonė.
Žmonės priešinsis primestoms naujovėms, kad ir kokius įtikinamus argumentus pateiksite.

45. Jūsų kaip konsultanto pareiga yra kuo paprasčiau, tiesiai ir užtvirtintai pateikti informaciją bei užbaigti kiekvieno konsultavimo etapo užduotis.

46. Nuostatos susijusios su konsultavimu bendradarbiaujant
Bendradarbiavimas suvokiamas, kaip
susitarimas.
bendra strategija.
pasidalijimas uždaviniais.
Ir bendrame dialoge pripažįstami geriausi argumentai.

47. MENTORYSTĖ, SUPERVIZIJOS, KOUČINGAS
konsultavimo metodai turintys vieną bendrą tikslą – palydėti asmenį jo profesinėje veikloje, sustiprinant asmens bendrąsias ir profesines kompetencijas.

48. Mentorystė
tai formalus arba neformalus būdas labiau patyrusiems darbuotojams pasidalinti savo patirtimi, žiniomis tam, kad būtų pasiekti įmonės ir joje dirbančių darbuotojų tikslai.

49. Mentorystės sistema
aiškiai apibrėžti procesai, leidžiantys identifikuoti potencialius mentorius, išmokyti juos mentorystės technikų ir užtikrinti, kad žinių bei patirties pasidalijimas vyktų sistemingai ir reguliariai. Mentorystė taip pat integruojama į bendrą darbuotojų ugdymo sistemą.

50. Mentorius
sėkmingas profesinėje veikloje ar labiau patyręs asmuo, kuris kitam žmogui susitartą laiką teikia savo paramą konsultuodamas įvairiais gyvenimo ir veiklos klausimais.

51. Mentorius
atpažįsta žmogų, kuris turi mažiau patirties, ir padeda ugdyti to asmens galimybes ir talentus, pagelbėja jam sėkmingai atlikti tam tikras užduotis.
Lyderiai yra mentoriai.
Mentorius pateikia žmogui siūlymus kaip tobulinti įgūdį, padeda asmeniui atpažinti dalykus, kuriuos reikia tobulinti, duoda naudingų patarimų, skatina žmogų pačiam priimti sprendimus.

52. Supervizija
plačiai taikoma visose profesinėse srityse, kurių tikslas padėti žmogui: sveikatos priežiūroje, švietime, socialiniame darbe ir kt.

53. Supervizijoje nėra iš anksto numatytų temų,
standartinių programų ar metodų.
Užsiėmimuose, kalbėdami apie problemas ir galimus problemų sprendimų būdus, mokosi struktūruotai spręsti konfliktines situacijas,
analizuoti savo profesinį vaidmenį ir funkcijas.

54. Supervizija
kritiškas stebėjimas ir nukreipimas (veiklos ar veiksmo kryptis)
prižiūrėjimo veiksmas ar funkcija.
tai konsultavimo forma ir mokymosi bei kvalifikacijos tobulinimo procesas, skatinantis mokytojus analizuoti savo darbą bei mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą.

55. Asmuo ir bet kuri socialinė sistema keičiasi TIK PATI – jų niekas pakeisti ar ko nors išmokyti negali.

56. Šiai dienai
ko gero, koučingas yra geriausias ir efektyviausias žmogaus potencialo atskleidimo metodas.
...

57. Koučingas
Tai lankstus ir dažnai taikomas metodas, keliantis visuomenės susidomėjimą bei įgaunantis vis didesnį pripažinimą profesiniame mokyme ir švietime.

58. Koučeris
– tai asmuo, galintis ir mokantis padėti žmonėms, kuriems reikalinga jo pagalba. Jis remiasi savo asmenybe (patirtimi, emocijomis...) ir profesionalumu/teorijomis, kurios suformuoja pagrindus, kad būtų galima padėti atskirti, kas yra gerai ir kas blogai, kad sužinotų kaip žmonės tobulėja, keičiasi, bendrauja.

59. Koučingo poreikis
vis didėja ir švietimo institucijų vadovams, keliantiems profesinę-pedagoginę kvalifikaciją. Iš šiuolaikinio vadovo darbuotojai dabar tikisi daugiau: norima, kad jis būtų ir patarėju, ir konsultantu.

60. Vadovas, praktikuojantis įstaigoje koučingą
sugebės sukurti tokią darbo aplinką ir santykius, kurie leis tikslingai ir kryptingai išsakyti nerimą keliančius pastebėjimus,
sugebės padėti kiekvienam komandos nariui siekti savo asmeninių tikslų ir suderinti juos su įstaigos tikslai.

61. Koučingas tinka tiek asmeniui, tiek organizacijai.
Vadovams jis padeda tobulinti savo įgūdžius, kiek tai susiję su jų funkcijomis, darbo kontekstu ir esminiais darbo procesais.
Įstaigai koučingas suteikia galimybę sukurti pasikeitimo idėjomis ir patirtimi kultūrą, kurioje sistemingai skatinamas ir palaikomas kūrybiškas problemų sprendimas.

62. Koučerio požiūris į žmogų, kuriam taikomas koučingas:
orientuotas į problemą - dėmesys problemai.
orientuotas į sprendimą - dėmesys problemos sprendimui.

63. Problema ir sprendimas
du skirtingi dalykai, kurie nepriklausomi vienas nuo kito.
problema nėra tokia svarbi,
svarbus sprendimas.
Geras sprendimas, kai tikslui įgyvendinti suvienijamos pastangos ir energija.

64. Koučingas
- tai tikslingas dviejų žmonių pokalbis, kuriame vedantysis pokalbį (ugdytojas) uždavinėja klausimus ir klausosi pokalbininko (ugdytinio), tokiu būdu skatindamas jį apsvarstyti jam aktualų klausimą ir padėti jam pačiam rasti šio klausimo sprendimą.
Kaučinge, skirtingai nuo mentorystės, nėra ekspertinės srities.
Temą atsineša ugdytinis, siekdamas augimo.

65. Koučingo paskirtis
ne tiek kliento mokymas, kiek jo mąstymo įgūdžių lavinimas bei konstruktyvių nuostatų keitimuisi formavimas.

66. Kas tai? Ir kam tai? Ar naujas ir labai madingas darbas su žmonėmis?
Ar senai pamirštos tiesos?
Kokios yra koučingo vystymosi tendencijos?
Kuo koučingas galėtų būti naudingas Jums ar Jūsų darbui?

67. Pamąstykim apie žmogų kuris ateina pas...
Kas toks yra tas žmogus?
Kaip jis gyvena?
Ką jis jaučia?
Ko siekia?

68. Veiklos efektyvumas Ar tai reiškia: O gal tai reiškia: DAUGIAU?
GREIČIAU?
PIGIAU?
MAŽIAU?
GILIAU?
PRASMINGIAU?

69. Kalba apie EFEKTYVUMĄ veda link kalbos apie REZULTATĄ

70. Kalbėdami apie REZULTATĄ aptariame: - KOKS turi būti rezultatas
Kalbėdami apie REZULTATĄ aptariame: - KOKS turi būti rezultatas? - KAIP sieksime šio rezultato?

71. PASIDALINKIME mintimis...
Kalbėdami apie rezultatą, negalime pamiršti pačio PROCESO.
P.S. dažniausiai dėmesys atitenka rezultatui:
ką gavai, bet ne kaip tai pasiekei...

72. Koks yra profesinio PROFESINIO AUGIMO rezultatas?
- Įgytos žinios?
- Įvaldyti metodai?
- Profesinis pripažinimas?

73. O gal PROFESINIO AUGIMO rezultatas yra:
- Sustiprėjęs pasitikėjimas? - Pasitenkinimas darbu? - Išaugęs prasmingumas?
Žinios, metodai ir profesinis pripažinimas – svarbu. Ne mažiau svarbūs ir kiti žmogiškieji parametrai. Žmogus vientisas, dirbdamas gyvena. Tai nėra tik darbo objektas.
Pvz su “žmogiškaisiais ištekliais”.
Pagal išvardintus 6 punktus, reikalinga susidėlioti prioritetus.
Juozaičio “minkštieji parametrai” – santykių tarp žmonių parametrai, arba santykių kultūra.
Kaip tai yra daroma? Per kaip formuojasi santykis, per santykį formuojasi kultūra, per kultūra mes gauname tai, ką vadiname “gerai jaučiuosi”.

74. Mokymasis visą gyvenimą
KO mokomės? KAIP mokomės?

75. Žmogaus augimui kelia grėsmę:
- Žemas pasitikėjimo lygis
- Didelis gyvenimo tempas

76. Koučingas gali ugdyti:
- Dėmesingumą
Mintijimą (skatinimas prisiminti savo patirtį ir ją įgarsinti)
- Mokymosi įgūdžius

77. TAIGI
Efektyvesnė veikla = geresnis gyvenimas

78. NUOSTATOS grįžtamojo ryšio teikimui
Matyti, kad klaida – tai nepavykęs bandymas, o ne nesėkmė.
Būti konkrečiu.
Klausti ir prašyti komentarų .
Kalbėti apie elgesį, ne asmenį.
Būti empatiškam.

79. Temų ratas Darbas Sveikata Šeima Santykiai su administracija
Laisvalaikis
Meilė

80. Čia tinka posakis „gerais patarimas kelias į pragarą grįstas“
Nesitikėkite, kad konsultantas prisiims už jus atsakomybę arba bandys jums paaiškinti savo pasaulio suvokimą ir vertybes.
Nelaukite patarimo iš konsultanto… Jis nežino geriau už jus jūsų gyvenimo ir nežino, kas jums turėtų būti geriau.
Konsultantas – tai partneris, kuris nuolat palaiko jus, vykdant pokyčius.

81. Norint pokyčių reikia
išeiti iš savo „komforto“ zonos ir įveikti vidinį pasipriešinimą, nes kitaip pokyčiai neįmanomi. Ir konsultantas palaikys jus pokyčių ir vystymosi kelyje.

82. Kas padeda generuoti veiksmus?
Atvirumas
Galimybė drąsiai ir atvirai keistis nuomonėmis
Saugi atmosfera
Žinojimas, kad nepasijuoks, o priešingai palaikys
Drąsa
Išbandymas to, ko dar nebuvo
Introduction:
There are at least three forms of listening:
Passive: Typical situations where we listen passively are when we are doing something (e.g. working at a computer, watching TV) and someone tries to have a conversation with us. We are aware that the other person is saying something, but don’t really understand the message. We can believe that we understand and can also respond, but the response may be completely wrong.
Normal: In most daily situations. During normal listening, there is little checking of our interpretations and evaluations. We respond based on our own interpretations of the message. In everyday life, with time pressures and stress, our interpretations can lead to misunderstandings. What we thought we heard was not what the person speaking was trying to say. For example:
Site manager: " I don’t see the purpose of this tool."
Coach: "Okay, listen....."
Our ability to clear up misunderstandings is also affected by the confidence that exists between the speaker and the listener. A high degree of confidence = greater ability to rectify misunderstandings or attribute good intentions to the other party. Example: "He probably didn’t mean anything by it" or "I don’t think you understood what I said"
Active: Listening actively becomes a conversation in itself. For example:
Site manager: "I don’t see the purpose of this tool."
Coach: "What is it you don’t see?" Or: "How do you understand this tool?"
Site manager: "I am very satisfied with my current ordering procedures, and I don’t think it makes sense to change something that works fine."
Coach: "So what you’re saying is that you don’t have anything against the tool for ordering procedures, but you don’t see the purpose of changing something that works well?"
© Aurimas Juozaitis

83. Pokalbis – pats žmogiškiausias mokymosi būdas
Galima mokytis ir skaitant, stebint, klausant ir tt..
Kritiškas mąstymas. Kritiškas iš gr. Krizė. O krizė reiškia teismą, nuosprendį. Kritiškumas dažnai susiveda į teisiškumą.
Turi būti šviesus protas. Sekanti skaidrė.

84. Pokalbio tikslas POZITYVUS (positive) Asmeniškas (personal)
Suformuluotas esamuoju laiku (lyg tai jau yra dabar) (Present Tense)
Įmanomas (possible)

85. Skaidrėms buvo naudota :
Tomas Misiukonis. Asmeninio ugdymo praktika vadovams. Kaunas: Vaga, 2012.
Tomas Misiukonis. Koučingo technikos. Kaunas: Vaga, 2013.
Peter Block. Nepriekaištingas konsultavimas. Vilnius: Eugrimas 2013
Mokytojų profesijos kompetencijų aprašas (LR ŠMM ministro 2007 m. sausio 15 d. isakymas Nr. ISAK-54.)
MKC aprobuotos programos, mokytojo praktinės veiklos vertintojo (konsultanto) kvalifikacijos tobulinimo medžiaga ir kt. (ŠPC, UPC)
Jensen E. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001.
doc. dr. Aurimo Juozaičio paskaitų medžiaga
Filmuką apie koučingą rasite internete adresu