1. VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Studijų kokybės centras
MRU, 2007 lapkričio mėn. 30 d.
„STUDIJŲ REZULTATAI – ESMINĖ DOKTORANTŪROS STUDIJŲ KOKYBĖS SĄLYGA“
KĘSTUTIS PUKELIS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Studijų kokybės centras

2. Kokybės ir kokybės užtikrinimo sampratos
Pranešimo struktūra
Kokybės ir kokybės užtikrinimo sampratos
Studijų rezultatai – samprata, paskirtis ir jų formulavimas
Praktinė užduotis

3. Kokybės samprata
Tai nuolat judantis, dėl to nuolat ir kintantis “taikinys”
Kokybė gali būti suprantama kaip rengiamo specialisto turimų charakteristikų atitikimas socialinių dalininkų (stakeholders) reikalavimams (poreikiams).
Socialinių dalininkų reikalavimai apibrėžiami profesijos ir profesinio rengimo standartuose, studijų krypties reglamentuose, kvalifikacijų aprašuose ar pan.

4. Socialiniai dalininkai
Socialiniai dalininkai – visi asmenys ir visuomenės grupės, kurios prisiima dalį socialinės atsakomybės už būsimų specialistų parengimo kokybę (darbdaviai, studentai, jų tėvai ir dėstytojai, aukštosios mokyklos administracija, absolventai, profesinės asociacijos, profsąjungos ir t.t.).
Aukštojo mokslo kokybė – kolegijos ar universiteto suteikiamų studijų ir tyrimų sąlygų tinkamumas asmens saviugdai plėtoti ir kvalifikacijai įgyti

5. Veiksniai, įtakojantys apsisprendimą siekti aukštojo mokslo kokybės
Moralinis veiksnys – įsipareigojimas teikti kuo geresnes studijavimo ir tyrimų sąlygas;
Profesionalumo veiksnys, kuris koreliuoja su pirmuoju ir skatina siekti aukščiausios tyrimų/studijų kokybės pasauliniame lygmenyje;
Konkuravimo veiksnys, kuris pratęsia antrąjį veiksnį ir yra susijęs su priimamų studentų skaičiumi į kolegijas ir universitetus.
Atsiskaitomybės veiksnys, susijęs su politiniu/valstybiniu užsakymu, reikalaujančiu teikti aukščiausios kokybės tyrimų/studijų paslaugas.
Švietimo paslaugų masiškėjimo veiksnys kaip potencialus pavojus tyrimų/studijų kokybei

6. Kokybės koncepcijos
Kokybė kaip išskirtinumas, pranašumas (angl. - exception);
Kokybė kaip tobulumas (angl.- perfection);
Kokybė kaip trūkumų nebuvimas (angl. - zero defects);
Kokybė kaip atitikimas tikslui (angl. - fitness for purpose)
Kokybė kaip ekonominis naudingumas (angl. – value for money);
Kokybė kaip pasikeitimas (angl. – transformation);
Kokybė kaip sėkminga veikla (angl. – sucessful performance);
Kokybė kaip atitikimas reikalavimams arba standartams (angl. – conformance to requirements or standards);
Kokybė kaip vartotojų poreikių tenkinimas (angl. – customer satisfaction).
Kokiai ir kodėl tokiai kokybės koncepcijai ar koncepcijoms galėtume ir turėtume teikti prioritetą, tobulinant doktorantūros studijų kokybę?

7. Kokybės užtikrinimas
Tai periodiškai atliekamas mokymo/studijų dalyko, programos ar institucijos/padalinio kokybės įsivertinimas ir vertinimas bei kokybės vadybos metodų ir priemonių sistema, kurios dėka puoselėjamos vykdomos veiklos stiprybės ir šalinamos atskleistos silpnybės taip, kad tyrimų ir studijų kokybė nuolat atitiktų nus(is)tatytus standartus.
Kokybės užtikrinimas apima kokybės vertinimą (įsivertinimą) ir kokybės gerinimą

8. Kokybės užtikrinimas apima
Kokybės vertinimą - tikslingą informacijos apie mokymo/studijų dalyką, programą, instituciją/padalinį ar besimokantįjį rinkimą, sisteminimą ir analizę, siekiant įvertinti mokymo(si)/studijų kokybės būklę. ir
Kokybės gerinimą – kuriuo siekiama taip organizuoti tyrimų, studijų dalyko, programos ar institucijos/padalinio kokybės vadybą, kad būtų pasiekti nus(is)tatyti kokybės standartų reikalavimai.

9. Kokybės vertinimo planavimas, organizavimas, įgyvendinimas ir kontrolė
Studijų/tyrimų kokybės būklės atitikimo
kokybės reikalavimams įvertinimas
8. Duomenų analizė ir apibendrinimas
7. Duomenų
rinkimas
1. Kokybės vertinimo
tikslo įvardijimas
Studijų/tyrimų
kokybės vertinimas
6. Kokybės vertinimo priemonių parengimas
2. Vertinamų studijų/tyrimų kokybės dimensijų (veiklos sričių) apibūdinimas
5. Kokybės vertinimo
metodų parinkimas
3. Kokybės vertinimo kriterijų ir
rodiklių nustatymas
4. Informacijos rinkimo
šaltinių numatymas

10. Kokybės gerinimas Studijų/tyrimų kokybės gerinimo organizavimas
priemonių planavimas
Studijų/tyrimų kokybės
gerinimo įgyvendinimas
Naujų kokybės reikalavimų
formulavimas –
kokybės tobulinimas
Studijų/tyrimų
kokybės gerinimas
Studijų/tyrimų kokybės
būklės atitikimo kokybės
reikalavimams įvertinimas
1. Kokybės vertinimo
tikslo įvardijimas

11. Kokybės gerinimas Kokybės reikalavimai/standartas Kokybės gerinimas
Aktuali kokybės būklė

12. Kokybės vadybos formos:
Kokybės užtikrinimas (Quality assurance);
Kokybės gerinimas (Quality improvement)
Kokybės tobulinimas (Quality development)
Kokybės plėtotė (Quality enhancement).

13. Kokybės gerinimo galimybės studijų institucijoje
Institucinis lygmuo
Studijų programos lygmuo
Aukštojo mokslo
kokybės gerinimas
tam tikroje srityje
(tematikoje)
Studijų dalyko
lygmuo
Klausimas:
Kuriame lygmenyje pirmiausia reiktų gerinti studijų kokybę?

14. Studijų/tyrimų kokybė apima
Susitarimą dėl kokybės (kokybės standartų nustatymas)
Studijų ar tyrimų projektavimą (rengimą) pagal kokybės standartą
Organizavimą studijom ar tyrimui įgyvendinti
Studijų ar tyrimų įgyvendinimas
Pasiektos studijavimo arba tyrimų kokybės vertinimas ir įvertinimas
Kokybės gerinimas (jei nustatyta kokybė nėra pasiekta) arba tobulinimas (jei nustatyta kokybė pasiekta, keliami aukštesni reikalavimai kokybės standartams)

15. Studijų/tyrimų kokybė
1. Kokybės standarto
nustatymas
5. Kokybės gerinimas
(arba tobulinimas)
2. Studijų ar tyrimų
projektavimas (rengimas)
4. Studijų ar tyrimų
kokybės vertinimas
3. Studijų ar tyrimų
organizavimas

16. Supaprastintas kokybės ciklas
Nustatyti SP
studijų rezultatai
Nustatyti SP
studijų rezultatai
SP- Studijų programa
Nustatyti SP
studijų rezultatai

17. Europos aukštojo mokslo strategija
BOLONIJOS DIDŽIOJI UNIVERSITETŲ CHARTIJA (1988),
SORBONOS DEKLARACIJA (1998),
BOLONIJOS DEKLARACIJA (1999)
Vieninga aukštojo mokslo erdvė iki 2010 sukuriant:
Bendrus ir palyginamus kvalifikacinius laipsnius;
Dviejų ciklų laipsnių sistemą visose šalyse;
ECTS kreditų sistemą;
Europinę kokybės užtikrinimo sistemą;
Studentų ir akademinio personalo mobilumą;

18. Europos aukštojo mokslo strategija
LISABONOS STRATEGIJA (2000):
Žinių visuomenė grindžiama žinių ekonomika iki 2010 (ne tik);
Žinių visuomenė kuriama investuojant į žmogiškuosius resursus plėtojant švietimą ir profesinį rengimą* (ne tik);
Ekonominis augimas vengiant natūralių resursų eikvojimo didėjimo (ne tik).
Europos tyrimų erdvės plėtotė (ERA, 2000).
____________________________________
* Turima omeny profesinės mokyklos ir profesinio rengimo centrai, kolegijos, akademijos ir universitetai

19. Europos aukštojo mokslo strategija
BERGENO KOMUNIKATAS (2005)
Studijų/mokymosi rezultatai (SR) ir kompetencijos (Kom) kaip kvalifikacijų sąrangos pagrindas (AM teikia kvalifikacijas, darbo rinka – DR – naudoja kvalifikacijas);
Kokybės užtikrinimas numatytų SR (AM) ir KOM (DR) pasiekimui;
Kvalifikacijų ir studijų periodų pripažinimas;
Mokymosi visą gyvenimą paslaugų išplėtimas;
Dėstymo kokybė;
Tyrimų erdvės išplėtimas;
Studentų ir dėstytojų mobilumas;
Lygios studijų prieinamumo galimybės
iki 2010 m. visos studijų programos turi būti grindžiamos studijų rezultatais.

20. Europos aukštojo mokslo strategija
EUA Glazgo Deklaracija (2005)
Stiprūs universitetai stipriai Europai
Contributing to social, cultural and economic well-being of regional, national, European and global level;
Knowledge society via HE – Research and Teaching/Learning;
Governments rather as supervisors than regulators;
Investments in education, innovation and research;
Studijų rezultatais grįstos studijų programos (dialogo su socialiniais dalininkais pagrindu);
“Atitikimo tikslui kokybės koncepcija” kokybės vadyboje.
Student cantered innovative teaching and learning methods;

21. Europos aukštojo mokslo strategija
EUROPOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGA - EKS (2007)
On 24 October 2007, the European Parliament voted in favour of adopting the Recommendation on the establishment of the European Qualifications Framework for lifelong learning (EQF).
Skatina geresnę švietimo ir profesinio rengimo dermę su darbo rinka tenkinant jos poreikius atitinkamoms kompetencijoms;
Skatina neformalaus ir savaiminio mokymosi pasiekimų formalizavimą;
Skatina kvalifikacijų palyginamumą ir panaudojamumą tarp atskirų šalių ir švietimo bei profesinio rengimo sistemų;

22. Europos aukštojo mokslo strategija
EKS – Europos kvalifikacijų sąranga
Paklausa
Pasiūla
Žinių
Ekonomika
grindžiama
absolventų
Kompeten-
cijomis
Europos
aukštojo
mokslo
erdvė
grindžiama
studijų
rezultatais
EKS “tiltas”
Reikalaujamos
kompetencijos
Studijų
rezultatai

23. Studijų rezultatų samprata
‘A statement of what a learner is expected to know, understand and/or be able to demonstrate at the end of a period of learning.’4
‘Learning outcomes (are) statements of what a learner is expected to know, understand and/or be able to demonstrate after a completion of a process of learning.’5
‘Statements of what a learner can be expected to know, understand and/or do as a result of a learning experience.’ 6
‘Student learning outcomes are properly defined in terms of knowledge, skills, and abilities that a student has attained at the end (or as a result) of his or her engagement in a particular set of higher education experiences.7
‘Learning outcomes are statements that specify what a learner will know or be able to do as a result of a learning activity. Outcomes are usually expressed as knowledge, skills, or attitudes.’8

24. Studijų rezultatų samprata
‘Learning outcomes (are) specific measurable achievements. 9
A learning outcome is a statement of what competencies a student is expected to possess as a result of the learning process.10
‘Learning outcome statements are content standards for the provincial education system.
Learning outcomes are statements of what students are expected to know and to do at an indicated grade, they comprise the prescribed curriculum.’ 11

25. 4 Source: The definition used by the SEEC, NICCAT, NUCCAT Credit and Qualifications – Credit Guidelines for Qualifications in England Wales and Northern Ireland, November 2001.
5 Source: Final Report of the Socrates Project (Phase 1), Tuning Educational Structures, glossary. This is also the definition used by ECTS in the new 2004 ECTS Users’ Guide.
6 Source: Credit and Qualifications Framework for Wales, working document, June 2003, page 8.
7 Source: US, Council for Higher Education Accreditation (CHEA)
8 Source: American Association of Law Libraries: .
9 Source: University of Hertfordshire: .
10 Source: Transnational European Evaluation Project (TEEP).
11 Source: Government of British Colombia Ministry of education.

26. Studijų rezultatų apibrėžimas
Studijų rezultatai yra aiškiai apibrėžti teiginiai ką studentas turėtų žinoti, suprasti ir/arba gebėti pademonstruoti pasibaigus studijų procesui.
Koks yra skirtumas tarp studijų rezultatų ir studijų tikslų bei uždavinių?
Studijų tikslai atspindi dėstytojo požiūrį apibrėžiant studijų turinį ar studijų kryptį. Pvz.: “Supažindinti studentus su atomo sandaros principais” arba “Pateikti bendrą supratimą apie XX a. Lietuvos istoriją”

27. Studijų uždaviniai
Studijų uždaviniai dažnai atspindi specifines modulio arba programos turinio sritis (elementus), kuriuos dėstytojas ketina pristatyti studijų proceso metu.
Pvz.: “studentai supras elgesio ir gyvenimo būdo poveikį aplinkai regiono ir globaliniu mastu”.
Studijų rezultatai – aiškios formuluotės apie tai, ką studentas turėtų pasiekti ir kaip tą pasiekimą jis turėtų pademonstruoti (įrodyti). Kitaip tariant “studijų rezultatai” yra lyg “bendra valiuta”, kuri studijų modulį ar studijų programą padaro skaidresnį tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.

28. Studijų rezultatai ir kompetencijos
Studijų rezultatai – studijų pasaulio kategorija;
Kompetencijos – profesinės veiklos pasaulio kategorija.
Tiek studijų rezultatų, tiek kompetencijų struktūrą sudaro žinios, gebėjimai, požiūriai ir vertybės.
Kompetencijos formuluojamos remiantis žodžiu “gebėti parengti...”, “gebėti įvertinti...’ ir pan., tuo tarpu studijų rezultatai formuluojami žodžiais “įvertinti...”, “išvardinti...” ir t.t.
Toks skirtumas susijęs su tuo, kad studijose skirtingai nuo darbo pasaulio tikrinama tik tai, kas buvo studijuota.

29. Bloom’o (1913 – 1999) taksonomijos sritys
Kognityvinė/Cognitive (pažintinė)
Psichomotorinė/Psychomotor (raumenų ir smegenų veikimo koordinavimas)
Emocionalioji/Affective (požiūriai, vertybės)

30. Bloom’o (1959) ugdymo tikslų taksonomija (kognityvinė sritis)
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

31. Aktyvūs veiksmažodžiai
Išvardinkite, apibrėžkite,
atgaminkite, suraskite,
įvardinkite, pacituokite,
suskaičiuokite, pakartokite,
papasakokite, raskite,
surikiuokite ir t.t.
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

32. Pavyzdžiui
Išvardinkite pagrindines studijų kokybės dimensijas
Apibrėžkite kokybės kriterijaus sampratą ir paskirtį
Raskite vario cheminį elementą parašytoje lygtyje

33. Aktyvūs veiksmažodžiai
Susiekite, paaiškinkite,
suklasifikuokite, aptarkite,
apskaičiuokite, išplėtokite,
apžvelkite, išverskite ir pan.
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

34. Pavyzdžiui
Suklasifikuokite reakcijas į egzotermines ir endotermines
Paaiškinkite socialinius, psichologinius ir pedagoginius šeimos erozijos veiksnius
Atskirkite civilinę teisę nuo kriminalinės
Susiekite ugdymą su kultūra

35. Aktyvūs veiksmažodžiai
Pritaikykite, suskaičiuokite,
pakeiskite, pabaikite,
pademonstruokite, atraskite,
panaudokite, raskite,
Interpretuokite, išspręskite ir
pan.
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

36. Pavyzdžiui
Pritaikykite žinias apie infekcijos kontrolę ligonio slaugai;
Atrinkite ir panaudokite reikiamas technines priemones energijos taupymui
Atskleiskite, kaip pakeitimai baudžiamąjame kodekse XX a. pradžioje atsiliepė įkalinimo lygiui Lietuvoje

37. Aktyvūs veiksmažodžiai
Palyginkite, atskirkite,
sugrupuokite, padarykite išvadą,
Išbandykite, išanalizuokite,
susiekite, aptarkite, surikiuokite,
Išranguokite, sukritikuokite ir pan.
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

38. Aktyvūs veiksmažodžiai
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
Pagrįskite, apibendrinkite
suprojektuokite, sukurkite,
suformuluokite, integruokite,
suplanuokite, pasiūlykite,
pertvarkykite, organizuokite,
parenkite ir pan.
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

39. Pavyzdžiui
Apibendrinkite 1917 m. Rusų revoliucijos priežastis ir pasekmes
Pasiūlykite energijos taupymo priemones žuvies šaldymo įrenginiuose
Susiekite kosulio požymius su galimomis ligomis
Parenkite onkologinio ligonio slaugos programą

40. Aktyvūs veiksmažodžiai
6. ĮVERTINIMAS/EVALUATION
5. SINTEZĖ/SYNTHESIS
4. ANALIZĖ/ANALYSIS
3. TAIKYMAS/APPLICATION
Įvertinkite, įtikinkite,
apginkite, pasiūlykite,
numatykite, rekomenduokite,
patikrinkite, pagrįskite,
parinkite, palyginkite,
nuspręskite ir pan.
2. SUPRATIMAS/COMPREHENSION
1. ŽINIOS/KNOWLEDGE

41. Pavyzdžiui
Parinkite skirtingiems elektroninio verslo modeliams rinkodaros strategijas
Apibendrinkite svarbiausius Faradejaus išradimus elektromagnetinės indukcijos srityje
Pasiūlykite kokybės vertinimo standarto struktūros modelį
Įvertinkite studijų programos kokybę

42. Psichomotorinė sritis
Aktyvūs veiksmažodžiai
Atlikti, pasiekti, sutrumpinti, padaryti, sulenkti, išrūšiuoti, išlyginti, susiūti ir pan.
Pavyzdžiui
Saugiai ir kruopščiai atlikti tirpalo filtraciją laboratorijoje
Nustatyti cheminio elemento kiekį pateiktoje medžiagoje

43. Emocionalinė sritis
Aktyvūs veiksmažodžiai
Suprasti, priimti, išbandyti, apginti, paklausti, pasidalinti, palaikyti ir pan.

44. Reikalavimai studijų rezultatų formulavimui
Aiškiai parašyti, suprantami studentams, kolegoms ir išoriniams vertintojams;
Studijų rezultatai rašomi paprastai po tokios frazės – “baigus studijų vienetą (paskaitą, seminarą, laboratorinius darbus ir pan.) ar studijų modulį (programą), studentai gebės:..”
Vengti sudėtingų sakinių ir posakių;
Ne daugiau 5-8 studijų rezultatų vienam studijų moduliui (dalykui).
formuluotės (teiginio) pradžioje naudojami aktyvūs veiksmažodžiai;
Vengti žodžių “žinos”, “supras”, “bus susipažinę” ir pan.

45. Formuluojant studijų rezultatus svarbu išvengti kai kurių klaidingų įsitikinimų, kad
a) studentai privalo pasiekti visus studijų rezultatus, jei nori išlaikyti egzaminus;
b) studijų rezultatuose turi būti nurodyti minimalūs reikalavimai, kurie patvirtintų, kad juose numatytos žinios, supratimas, gebėjimai, vertybės ar visa kompetencija, buvo įgytos.

46. Rengiant studijų programas galima formuluoti ketveriopo pobūdžio studijų rezultatus
a) tikslūs konteksto atžvilgiu ir neginčytini gebėjimai, supratimas ar žinios, pvz., “apibūdintos herbicidų bei pesticidų cheminės savybės ir jų veikimo būdai”; “išvardinti veiksniai, darantys įtaką aplinkos ekologinei būklei”; “pagrįstas automobilių išmetamųjų dujų kenksmingumas žmogaus organmizmui” ir pan.
b) savo prigimtimi negalintys būti tiksliai suformuluoti (dėl dinamiškai kintančių, o ne statiškų situacijų), pvz., “apibūdinta efektyvios segmentacijos, krypties ir padėties nustatymo svarba, kuriant atsparias rūšis”. Čia sąvoka “efektyvi” labai priklauso nuo konteksto. Kontekstas konkretizuojamas formuluojant studijų rezultatų pasiekimo vertinimo kriterijus;
c) savo esme diskutuotini, pvz., “sugalvota ir parengta naujo maisto produkto koncepcija”. Čia “naujumas” yra labai subjektyvi kategorija;
d) netikslūs ar ginčytini, pvz., “pasiūlytas labiausiai tinkamas testas duoto produkto aprašui, pagrindžiant savo pasirinkimą studijų dalyko metu įgytais argumentais ir gauta informacija”. Čia žodžiai “labiausiai tinkamas” yra netikslūs, priklauso nuo konteksto ir gali būti ginčijami.

47. Atmintinė studijų rezultatų rašymui
1. Ar aš pradedu studijų rezultato teiginio formulavimą nuo aktyvaus veiksmažodžio?
2. Ar aš nenaudoju tokių žodžių kaip “žinos”, “supras”, “bus susipažinę”, bus išmokę”, “bus atlikę” ir pan.
3. Ar formuluodamas studijų rezultatus apimu visus Bloom’o taksonomijos lygius?
4. Ar mano formuluojami studijų rezultatai yra pamatuojami?
5. Ar studijų rezultatai koreliuoja su studijų tikslais ir studijų turiniu?
6. Ar kiekvieno studijų rezultato formulavimui aš nepanaudojau daugiau kaip vieno aktyvaus veiksmažodžio?
7. Studijų rezultatus laikykite atlikimo rodikliais organizuojant vertinimo procedūras ir vertinant studijų kokybę

48. Studijų rezultatų formulavimas
Formuluojant ir įgyvendinant studijų rezultatus būtina atsižvelgti į tai:
Kiek ir kokiu mastu socialiniai dalininkai turi būti įtraukti į studijų rezultatų nustatymą, jei nėra patvirtintų profesijų standartų, kvalifikacijų aprašų, krypties reglamentų ar kitų normatyvinių dokumentų?
Kokiam lygiui formuluojami studijų rezultatai (atskiram studijų moduliui ar dalykui, atskiram studijų periodui, studijų programai, bakalauro ar magistro lygiui)?
Kiek studijų rezultatų formuluotės aiškios studentams, kolegoms ir išoriniams vertintojams?
Kiek studijų rezultatai atitinka studijų programą ir studijų sritį?
Ar studijų rezultatai buvo aptarti su studentais?
Ar studijų rezultatai yra pamatuojami?
kokia turėtų būti studijų trukmė, kad užtikrintų studijų rezultatų pasiekimą?

49. Studjių rezultatų įdiegimą į studijų turinį lemia
Studijų rezultatų formulavimas ir jų konvertavimas į studijų turinį bei kitas studijavimo veiklas;
Studentų studijų rezultatų pasiekimo vertinimo procedūros;
Suformuluotų studijų rezultatų įvertinimas ir atnaujinimas;

50. Studentų studijų pasiekimų vertinimas
Studijų rezultatų pagrindu ir tradicinio studijų turinio projektavimo logikos
Studijų turinio projektavimas remiantis studijų rezultatų pagrindu
Tradicinis studijų turinio planavimas
Studijų rezultatai ↓
Studentų studijų pasiekimų vertinimas
Studijų turinys ir studijų metodai
Studijų turinys
Dėstymo metodai

51. Studijų programos parametrų konstruktyvaus derinimo pavyzdys
Eil. Nr.
Profesinės veiklos funkcijos (studijų programos tikslai)
Kompeten-cijos
Studijų
rezultatai
Studijų rezultatų pasiekimų vertinimo kriterijai
Studijų turinys (studijų dalykai) 1.
Studijų programų vertinimas
Gebėti parinkti, pagrįsti ir pritaikyti studijų programų bei studijų dalyko vertinimo kriterijus
Parinkti, pagrįsti ir pritaikyti studijų programų bei studijų dalyko vertinimo kriterijus
Apibūdinti studijų programos ir studijų dalyko pagrindinių parametrų skirtumai.
Pagrįstas parinktų studijų programų ir studijų dalykų vertinimo kriterijų sąrašas
1. Studijų programų kokybė
2. Švietimo
Kokybės vertinimo metodologija ir metodika

52. Studijų rezultatų ir jų pasiekimo kriterijų suderinimo pavyzdys
Eil Nr.
Studijų rezultatai
Studijų rezultatų pasiekimų kriterijai (įrodymai)
Studijų turinys 1.
Atpažinti konstruktyvaus bendravimo trukdžius ir efektyviai pritaikyti konfliktų prevencijos ir jų sprendimo metodus
Įvardinti trukdžiai, paaiškintos jų priežastys bei pasiūlyti eliminavimo būdai
pademonstruoto pokalbio atveju
Įvardintos konfliktų priežastys ir pasiūlytos jų prevencijos galimybės pademonstruoto pokalbio atveju
Sumodeliuota konflikto sprendimo eiga pademonstruoto pokalbio atveju
Bendravimo trukdžiai: samprata ir eliminavimo būdai
Konfliktų priežastys ir jų prevencija
Bendravimas ir konfliktų valdymas

53. Kaip matome, studijų rezultatų pasiekimo vertinimo kriterijai lietuvių kalboje daugiskaitoje gali sutapti su studijų rezultatų formuluote. Pvz., studijų rezultatas reikalauja „Išvardinti gripo ligos požymius ir pasiūlyti jo gydymo modelį esant X komplikacijai“.
Vertinimo kriterijus galėtų būti formuluojamas taip; „Išvardinti gripo ligos požymiai ir pasiūlytas jo gydymo modelis esant X komplikacijai“. Čia žodis „išvardinti“ sutinkamas ir studijų rezultate, ir vertinimo kriterijuje, bet sakinio kontekstas išskiria jų prasminę paskirtį. Studijų rezultate „išvardinti“ pateikiamas bendratimi, o vertinimo kriterijuje – būtuoju laiku vienaskaitoje ar daugiskaitoje (pvz., išvardintas arba išvardinti; atpažintas arba atpažinti; įvertintas arba įvertinti ir t.t.). Kita vertus, “pasiūlyti” ir “pasiūlytas” rodo laiko skirtumus.

54. Pasiekimų vertinimo kriterijams keliami atitinkami reikalavimai
a) jie turi būti susieti su studijų rezultatais (kitaip tariant, pasiekimų vertinimo kriterijai kildinami iš studijų rezultato turinio);
b) pagrįsti;
c) patikimi ir
d) visiems programą ar dalyką studijuojantiems studentams vienodi.

55. Po šio seminaro Jūs turėtumėte gebėti:
Apibrėžti, studijų rezultatų sampratą;
Paaiškinti Bloom’o ugdymo tikslų taksonomiją;
Taikyti Bloom’o taksonomiją, formuluojant studijų rezultatus;
Parengti studijų rezultatų formulavimo atmintinę;
Pagrįsti studijų rezultatų privalumus;
Įvertinti problemas, kurias gali iššaukti neteisingai suformuluoti studijų rezultatai
.... Ir daug kitų dalykų