4. VB politikos tikslai Samprata
Vystomojo bendradarbiavimo politika - tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama garantuoti taiką, ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką
Veikėjai: Išsivysčiusios šalys ir besivytančios
Tikslai: a) garantuoti taiką
b) ekonominį augimą;
c) socialinį stabilumą
d) mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių šalių
e) integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką

5. VB pagrininiai tikslai
VP politikos tikslai:
taika;
ekonominis augimas;
socialinis stabilumas;
nelygybės mažinimas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių;
besivystančių šalių integravimas į pasaulio ekonomiką
a) garantuoti taiką
b) ekonominį augimą;
c) socialinį stabilumą
d) mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių šalių
e) integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką

6. VB politikos dalyviai Dalyviai:
Paramos teikėjai - donorai - išsivysčiusios šalys arba tarptautinės organizacijos
Paramos gavėjai –partneriai - silpnai išsivysčiusios ir besivystančios šalys

7. VB politikos būdai Paramos būdai:
Daugiašalė parama– šalių donorių privalomi ir savanoriški įnašai arba dalyvavimas projektuose, kurias koordinuoja ir vykdo tarptautinės organizacijos
Dvišalė parama – šalies donorės pagalbos teikimas šaliai partnerei per projektus ar programas, atsižvelgiant į pastarosios poreikius ir šalies donorės galimybes.
Trišalė pagalba – dviejų šalių donorių dalyvavimas bendruose projektuose ar programose siekiant padidinti pagalbos, teikiamos šaliai partnerei, apimtį (tokiuose projektuose gali dalyvauti ir daugiau kaip trys šalys donorės).

8. VB politikos paramos formos
Finansinė
negrąžintina arba grąžintina parama, pervedant donorių lėšas į šalių paramos gavėjų biudžetus paskoloms, programoms/projektams finansuoti
Šalių įsiskolinimų nurašymas
Techninė
negrąžintina parama, kurią šalis donorė teikia finansuodama mokymo, gerosios patirties perdavimo, gyvenimo ir verslo sąlygų gerinimo ir kt. projektus bei programas
Humanitarinė
savanoriška negrąžintina parama šalims nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių ar neigiamos žmogaus veiklos

9. VB politikos dalyviai Donorai:
Išsivysčiusios šalys
Tarptautinės organizacijos:
vyriausybinės
JTO, EPBO (OECD) ES
nevyriausybinės

10. VB politikos donorai Tarptautinės finansinės organizacijos
Finansinė parama: Bankai ir fondai:
Pasaulio banko grupė (WB)
Tarptautinis Valiutos fondas (IMF)
Jungtinių Tautų kapitalo plėtros fondas (UNCDF)
Afrikos plėtros bankas (AFDB)
Azijos plėtros bankas (ADB)

11. VB politikos donorai Tarptautinės finansinės organizacijos
Finansinė parama: Bankai ir fondai:
Amerikos plėtros bankų grupė (Inter-American Development Bank Group (IDBG)
Centrinės Amerikos ekonominės integracijos bankas (CABEI)
Šiaurės plėtros Fondas (NDF)
Tarptautinis Žemės ūkio plėtros fondas (IFAD)

12. VB politikos donorai Tarptautinės nefinansinės organizacijos
Nefinansinė parama:
Ekonomikos Bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)
JT organizacijos
Tarptautinė darbo organizacija (ILO)
Pasaulio prekybos organizacija (WTO)
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO)
Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO)
JT žmogaus teisių vyriausio komisaro administracija (OHCHR)
JT vystymo programa (UNDP)
JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)
JT aplinkosaugos programa (UNEP)
JT pramonės plėtros organizacija (UNIDO)

13. VB politikos donorai Tarptautinės nevyriausybinės plėtros organizacijos
Raudonasis kryžius (Red Cross)
Žaliųjų judėjimas (Greenpeace International)
Human Right First
Human Right Watch
Transparency International
Tarptautinis aljansas “Saugokime vaikus” (Save the Children)
Tarptautinis plėtros tyrimų centras (International development research centre IDRC)
Pasaulio išteklių institutas (WRI)

14. VB politika Paramos gavėjai
Dažniausia paramos gavėjai yra silpnai išsivysčiusios šalys (LDC SIŠ)

15. Silpniausiai išsivysčiusios pasaulio šalys
Kokios šalys priklauso SIŠ
Mažas BNP 1 gyv. (992 $ ir mažiau tris metus, o išėjimo iš SIŠ riba -1190)
Mažas socialinės vertės/aktyvo rodiklis (Human Assets Index) (Sveikata (kasdieninės kalorijų normos neatitikimas sveikos mitybos; kūdikių mirtingumas); išsilavinimas (mokymosi aprėptis ir raštingumas)
Ekonominis pažeidžiamumas (Economic Vulnerability Index: žemės ūkio gamybos nestabilumas; eksporto nestabilumas, ekonominė koncentracija)
Gyventojų skaičius mažesnis 75 mln.

16. Silpniausiai išsivysčiusios pasaulio šalys

17. Silpniausiai išsivysčiusios pasaulio šalys
49 SIŠ (LDC)
33 šalys yra Afrikoje
14 šalių Azijoje ir Okeanija
1 šalis Amerikoje (Haitis)
1 šalis Vakarų Azijoje (Jemenas)
Iš jų
16 šalių žemyne be sąlyčio su jūra (LLDC)
12 mažų salų (SIDS)

18. VB politikos tikslai Pagrininiai dokumentai
· 1972 m. JT konferencija „Žmogaus aplinka“
· 1987 m. „Mūsų bendra ateitis“
· 1992 m. JT aplinkos ir plėtros konferencija Darbotbarkė 21
· 1997 m. JT Generalinės asamblėjos specialioji sesija „Pasaulio pasitarimas RIO+ 5“
· 2000 m. JT tūkstantmečio viršūnių susitikimas
· 2002 m. Monterėjaus plėtros konferencija
2002 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencija RIO + 10
...
RIO +20

19. 2000 metų viršūnių susitikimas
VB politikos tikslai
2000 metų viršūnių susitikimas

20. ES vystomojo bendradarbiavimo politika
Pagrindinės institucijos:
Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas – EuropeAid
Jo pagrindiniai tikslai:
panaikinti skurdą ir smurtą pasaulyje,
skatinti tvarų vystymąsi ir
skatinti demokratiją, taiką ir saugumą.
Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas ECHO

21. ES vystomojo bendradarbiavimo politika
Pagrindinai dokumentai:
ES sutartis
2005 Europos konsensusas
ES institucijų ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo principai ir vertybės
Tikslas skurdo mažinimas pagal Tūkstantmečio tikslus
Iki 2015 m. oficialios paramos lėšas padidinti iki 0,7 proc. BNP,
Pusę lėšų skirti Afrikai
Vystomojoje veikloje laikytis skurstantiems palankaus požiūrio.

22. Vystomojo bendradarbiavimo politika Finansavimas
Prioritetas - paramos gavėjos interesai
Finansavimo šaltiniai:
Šalių donorių valstybės biudžeto lėšos
daugiašalė parama - įnašai tarptautinėms organizacijos
dvišalė parama - projektų/programų finansavimas
Privataus sektoriaus ar privačių asmenų lėšos
Finansinis projektų kapitalas
Nefinansinis projektų kapitalas
Finansinis projektų kapitalas -privačios korporacijos gali gauti papildomą paramą iš plėtros bankų ir fondų savo veiklai pagalbos regionuose plėtoti. Turi būti socialinė nauda paramos gavėja.
Nefinansinis projektų kapitalas: plėtros organizacijos gali teikti nefinansinę paramą pvz. vietiniųn projektų dalyvių apmokymus, įranga, ekspertai.
Partnerystės kapitalas. Surandami partneriai

23. XXI - tai pasaulio plėtros amžius.
VB politikos finansavimas Monterėjaus deklaracijos pagrindiniai teiginiai 2002m.
XXI - tai pasaulio plėtros amžius.
Nauji silpnųjų ir stipriųjų šalių bendradarbiavimo santykiai
Dvi besivystančių šalių grupės: pirmoji - šalys su pakankama infrastruktūra ir žmogiškaisiais ištekliais, antroji šalys - jų neturinčios. Parama -antrosioms
Šalys donorės - skirs 0,7 proc. BNP tarptautinei paramai
Lygiateisė tarptautinė prekyba- silpnųjų šalių plėtros variklis
PB politikos silpnybės: neefektyvumas, korupcija, paramos nesuderinamumas
2002 kovo mėn. JT iniciatyva viršūnių susitikimas skirtas plėtros ir paramons politikai ypač finansavimui.

24. ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimas
2014–2020 m.DFP daugiametėje finansavimo programoje liko tik 8 vystymosi priemonės (Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimas, Branduolinė sauga, politinio stabilumo ir saugos kūrimas, Šešiolika Europos kaimynystės šalių, Rusija (regioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas r kt.)
Priemones administruoja EuropeAid
m. Biudžetinė sistema buvo sudėringesnė

25. VB politikos tikslai Etapai: 1960-1970 Finansinė parama (Paskolos)
Struktūrinės reformos
Instituciniai pagrindai
XX-XXI sandūra. Darni plėtra
Tuo metu kuriasi daug įvairių bnkų ir fondų. Azijos, Afrikos plėtros bankai. Vykdomi įvairūs projektai. Akcentuojamas valstybės vaidmuo
Netikima laisva prekyba tarp šalių, viešpatuoja protekcionizamas. Saugomos vietinės rinkos. Kietoji infrastruktūra
Rezultatai: a) Pietų Korėja, Singapūras ir daugelis kitų šalių nebereikėjo paramos. b) apmokyta nemažai žmonių c) prevencinė vakcinavimo kampanija buvo labai sėkminga . Neliko raupų ir kitų užkrečiamų ligų
Nusivylimas valstybės galiomis. Atsigrežimas į rinką. Kietoji infrastruktūra (elektrifijavimas keliai) Struktūrinės reformos: a) laisva prekyba, b) ekonomikos plėtra paremta rinkos - privatizavimas, c) valdymo reforma; d) fiskalinis stabilumas,
Šaltojo karo pabaiga. Tesiamos toliau struktūrinės reformos soc. bloko šalyse. Kitos šalys : išaiškėjo, kad laisvai prekybai reikalinga nuosavybės, kontraktų vykdym ir kt garantojos. Tam - Institucijos ir teisės aktai. Taigi visi akcentai ties laisvos rinkos užtikrinimo infrastruktūra : techninė pagalba. Patirtis. Gero valdymo patirtis.
XX-XXI Darni plėtra.Išmatuojamais rodikliais pagrįsta bendra vizija. Efektyvi partnerystė. Bendri susitarinai viršūnių susitikimai

26. Pagrindinai donorai ir paramos gavėjai
Šalys
Tarptautinės organizacijos
Paramos gavėjai –partneriai;
Sektoriai

27. 2013m. Šalys donorės

28. ES vystomojo bendradarbiavimo statistika

29. 2012m. Šalys paramos gavėjos

30. Dosniausi donorai 5 didžiausi donorai pagal paramos apimtį
5 didžiausi donorai pagal paramosdalį BVP.
5 didžiausios tarptautinės paramos gavėjos
VU EF Vita Karpuškienė

31. VB kritika A. Deaton knyga The Great Escape (2013)
Skurdo priežastys ne išteklių trūkumas, o valdžios nesugebėjimas tvarkytis
Pačios valstybės turi atsakomybė už savo raidą
Nedemokratiškas išorinės valdžios primetimas
Naujai atsirandančių donorų dvišalės paramos kritika:
Nesuderinamumas
Sunku palei partnerei prisitaikyti prie skirtingų reikalavimų.

32. Lietuva –šalis donorė Trumpa istorija
Lietuva vystomojo bendradarbiavimo politikos dalyvė
Tikslai, principai, sektoriai, regionai ir finansavimas

33. Lietuva –šalis donorė Lietuvos prisiimti įsipareigojimai:
JT Tūkstantnečio deklaracija (2000)
Monterėjaus konsensusas (2002)
Johanesburgo darnaus vystymosi strategija (2002)
ES “Europos konsensusas” (2005)

34. Lietuva –šalis donorė Tikslai: Įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus
Plėtoti bendradarbiavimą su regiono valstybėmis

35. Lietuva –šalis donorė Principai:
Valstybės partnerės interesų prioritetas
Teikiamos paramos veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principas
Solidarumo, koordinavimo ir suderinamumo su pasaulio valstybių donorių veikla principai

36. Lietuva –šalis donorė Regionai Rytų Europos šalys Pietų Kaukazas
Ukraina
Baltarusijos Respublika
Moldovos Respublika
Pietų Kaukazas
Azerbaidžiano Respublika
Gruzija
Armėnija respublika
Po konfliktų atsigaunančios šalys
Afganistano Islamo Respublika
Irako Respublika

37. Lietuva – šalis donorė Paramos rūšys ir formos · dvišalė pagalba
· daugiašalė
Lietuvos teikiamos pagalbos formos:
· techninė pagalba
· humanitarinė pagalba

38. Lietuva –šalis donorė Pagalbos teikimo sektoriai
· demokratijos stiprinimo
· teisingumo ir vidaus reikalų
· ekonominės plėtros
· eurointegracinių procesų
· nacionalinio saugumo stiprinimo
· aplinkos apsaugos
· transporto
· sveikatos ir socialines apsaugos
· kultūros ir švietimo

39. Lietuva –šalis donorė Finansavimas Valstybės biudžeto lėšos
Isipareigojimai: iki 2010 padidinti lėšas iki 0,17 proc. BVP

40. Oficiali Lietuvos parama plėtrai 2004-2013 mrm

41. Lietuvos dvišalė parama 2013 pagal rajonus

42. Lietuvos dvišalė parama 2013 pagal sektorius

43. Visuomenės nuomonė apie paramą
Ar turi šalis padėti vystytis skurdesnėms šalims? (Taip)

44. Visuomenės nuomonė apie paramą
Pagalbos priežastys
36 % - padėdami kitiems padedame sau
33 % -kiti mums taip pat padėjo
27 % -krikščioniška pareiga

45. Visuomenės nuomonė apie paramą Pagalbos neigimo priežastys
Lietuva yra neturtinga šalis, kuriai reikia padėti

46. Visuomenės nuomonė apie paramą Geografiniai prioritetai:
59 % Afrika
30% Afganistanas
14% Irakas
13% Ukraina
VU EF Vita Karpuškienė

47. Ar Jūs skirtumėte asmeninius pinigus?
21 % taip
79 % Ne