1. Sveikatos ugdymas mokykloje: kas lemia kokybę

2. Pagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo principai
Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas, ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais.
Efektyvumas (suteikiama nauda, randama pusiausvyra tarp naudos ir žalos) (Beauchamp, Childress, 1989).
Autonomija (žmonės gyvenseną gali rinktis laisvai, jei tai nedaro žalos kitiems, laisvas apsisprendimas dalyvauti programoje ar ne). Asmens sutikimo formos dalyvauti programose.
Teisingumas (kiekvienam asmeniui taikomos tos pačios normos ir taisyklės).
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc. 101 psl.

3. Pavyzdžio analizė
Ar nutukimo prevencijos programos gali būti žalingos?

4. Vaikų ir paauglių antsvorio bei nutukimo paplitimas yra viena opiausių visuomenės sveikatos problemų (Haug et al., 2009; Rokholm, Baker, Sorensen, 2010; Dumith et al., 2010). Tačiau didelį visuomenės sveikatos rūpestį kelia ir didžiulis nepasitenkinimo savo kūnu lygis, žalingo kūno masės reguliavimo elgesio bei valgymo sutrikimų (VS) paplitimas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nutukimas ir valgymo sutrikimai turi nemažai bendrų požymių ir mano, kad šios dvi problemos yra neatsiejamos sveikatos ugdymo kontekste (Haines, Neumark-Sztainer, 2006).

5. prevencinės programos turi spręsti šią problemą.
SU programos, mažinančios nutukimo ir valgymo sutrikimų riziką, tikslas yra suformuoti teigiamą požiūrį į save, į sveiką mitybą ir išmokyti reguliuoti kūno masę.
Požiūrio į savo kūną optimizavimą palankiausiai veikia programos, į kurių sudėtį, įtraukiamas kognityviniu disonansu, savęs vertinimo stiprinimu bei žiniasklaidos raštingumo kėlimu paremti ugdymo metodai
(Yager, O’Dea, 2008).
Dažnai ši žinia jaunimo dažnai priimama neteisingai, pradedama neobjektyviai vertinti savo kūno masę
Paauglių nutukimą bei VS sukelia didelis ir dažnai nepagrįstas nepasitenkinimas savo išvaizda (Neumark-Sztainer et al., 2006), todėl
prevencinės programos turi spręsti šią problemą.
Padaugėjo dietų laikymasis, sveikatai žalingų svorio reguliavimo metodų taikymas, rūkymas, baimė maistui (O’Dea, 2005)
Nemaža dalis nutukimo ir VS rizikos prevencijos programų yra nesaugios
Didino nepasitenkinimą savo kūnu, neobjektyvų savo svorio vertinimą, skatino laikytis dietos (O’Dea, 2004)
Neturėjo poveikio (Winzelberg et al., 2000; Mutterperl, Sanderson, 2002; Nicolino et al, 2001)
Sveikatos ugdymo žinia, kad reikia mažinti kūno svorį, Lietuvoje dažniausiai nukreipiama į jaunus žmones tikintis, kad jie susidarys teigiamą požiūrį į sveiką mitybą ir nuo jaunų dienų išmoks kontroliuoti savo kūno masę.
Tačiau ši žinia jaunimo dažnai priimama neteisingai, t. y. jie pradeda iškreiptai vertinti savo kūno masę ir normalų kūno svorį laikyti per dideliu arba per mažu.
Nors pagrindinis principas – nedaryti žalos (O’Dea, 2007).
Todėl kuriant programą, būtina apgalvoti, koks galimas šių programų poveikis jauniems žmonėms?
Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas suprantamas kaip žmogaus gebėjimas suprasti, kaip žiniasklaida kuria ir perduoda “tobulus” žmogaus kūno įvaizdžius bei įtvirtina stereotipus (O’Dea, 2008).
Be sveikos gyvensenos mokymo reiktų kreipti dėmesį į paauglių kritiško požiūrio įvaizdžio priėmimą, tolerancijos sau ir kitiems ugdymą, streso valdymą, savęs vertinimo stiprinimą (O’dea, 2007).
Didino VS simptomatiką ir dietų laikymąsi (Stice, Ragan, 2002; Mann et al., 1997)

6. Nors neginčijama, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su daugybe palankių faktorių asmens fizinei ir psichinei sveikatai (Prichard & Tiggemann, 2008), tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys perdozuodami krūvį arba neteisingai mankštinantis bei maitinantis gali iššaukti sveikatai neigiamus padarinius.

7. Svorio mažinimas Sveikas elgesys Sveikatai žalingas elgesys
Mažinamas kalorijų suvartojimas↓
valgomo maisto kiekis ↓
riebalų kiekis ↓
paprastieji angliavandeniai ↓
Didinamas kalorijų išeikvojimas ↑
FA didinimas ↑
Liesos kūno masės didinimas ↑
Badavimas
Rūkymas
Įvairių dietų praktika
Per intensyvus mankštinimasis
Per dažnas ir per ilgas mankštinimasis
Vidurius laisvinantys vaistai, arbatos
Skysčius varantys vaistai, arbatos
“Liekninančios” tabletės
Skysčių nevartojimas
Per šilta apranga
ir kt.

8. SVORIO KONTROLĖ IR SVORIO KONTROLĖS MITAI Užduočių pavyzdžiai
Sveikatos ugdymas klasėms
Sveikatos ugdymo pamokos tema:
SVORIO KONTROLĖ IR SVORIO KONTROLĖS MITAI Užduočių pavyzdžiai

9. 1 užduotis. Kokie pratimai tinka svorio kontrolei?
Ant lentos rašyti aerobinio ir raumenų stiprinimo pratimų pavyzdžius (minčių lietus)
Raumenų stiprinimo pratimai
Aerobinė veikla (ŠKS stiprinanti)
Prisitraukimai
Lipimas virve
Pratimai su savo kūno svoriu
Treniruokliai
....
Ėjimas
Bėgimas
Dviračiai
Šokiai
...
Geriausias FA kontroliuojant vaikų svorį yra vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai (60-70 % mak ŠSD), kuriuos atliekant – pagrindiniu energijos šaltiniu yra riebalai. Nereikia jokių specialių mokėjimų, įgūdžių ar technikos, nes šie pratimai - tai ėjimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, bėgimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ar „gumą“, šokiai, darbas namų ūkyje.
Labai svarbūs yra ir raumenų stiprinimo pratimai, nes jie didina liesą kūno masę (raumenis) ir tuo pačiu užtikrina spartesnę medžiagų apykaitą.
Paklausti vaikų, kokie namų ūkio darbai būtų priskiriami prie aerobinių ir raumenis stiprinančių?
(lapų grėbimas, sniego valymas, langų, grindų plovimas ir pan.).

10. 2 užduotis – išmokti matuoti savo pulsą (matuoti pulsą ramybėje, pajudėjus, pailsėjus 2 min).
Individualiai kiekvienam ir priklausomai nuo mankštinimosi tikslų apskaičiuoti optimalaus savo pulso dažnio ribas pagal duotą formulę.
Savarankiškam darbui duoti apskaičiuoti savo šeimos narių optimalias pulso dažnio ribas ir jiems pateikti rekomendacijas.
Svorio kontrolei pasirenkama „riebalų deginimo“ zona yra % max ŠSD.
max ŠSD = 220 – amžius (metais)
ŠSD minimali riba = max ŠSD x 0,6
ŠSD maksimali riba = max ŠSD x 0,7

11. 3 užduoties pavyzdys. Taip / Ne žaidimas. Svorio kontrolės mitai.
- geriausias būdas suliesėti yra dieta / NE
- dirbant su svoriais merginos taps stambesnėmis ir vyriškesnėmis / NE
- stipriausias riebaliukų priešas – ilgos trukmės aerobiniai krūviai / TAIP
- patikimiausias būdas priaugti svorio – anaboliniai steroidai / NE
- norint priaugti svorį negalimas joks aerobinis krūvis / NE
- darant pilvo preso pratimus, pilvukas sumažės ir taps plokščias per 2 savaites / NE
- pirtyse prakaituojant galima ištirpdyti riebaliukus / NE
- jėgos pratimai su dideliu pasipriešinimu padeda raumenims augti / TAIP
- be papildų svorio padidinti neįmanoma / NE
- greipfurtai arba žalioji arbata padeda mažinti svorį / NE
- ilgi pasivaikščiojimai po parduotuves padeda svorio sumažinimui / TAIP
- norint mažinti svorį, reikia sportuojant kuo šilčiau apsirengti / NE
-pusryčių nevalgymas gali padėti svorio kontrolei / NE
- bet kokios treniruotės nesumažins, bet padidins svorį / NE
- svorio nesumažinsi, jei nevartosi svorio mažinimo papildų / NETIESA

12. 4 užduoties pavyzdys. Kokius žinote sukčiavimo ir ”makaronų kabinimo” reklamos pavyzdžius? Diskusija.
Abejotinos, bet dažniausiai taikomos svorio mažinimo technikos:
Susižavėjimas įvairiausiomis dietomis (kokias žinote?)
Taškinių (konkrečių) kūno vietų mažinimo pratimai (pratimai, mažinti riebalų sankaupas ant pilvo – tokių nėra!!! (Pratimai veikia raumenis – jie stiprėja, o „riebaliukai“ naudojami tolygiai visame kūne kaip „kuras“ dirbantiems raumenims)
Kūno įvyniojimo ar kitokios susukimo procedūros (aptemtos kelnės, šortai, diržai). Tai tik laikinas efektas, apimtys sumažėja dėl suspaudimo ir vandens netekimo, tačiau per kelias valandas atsistato.
Riebalus mažinantys (skaidantys) kremai (tokių nėra!!!)
Metaboliniai stimuliatoriai (pavojingi sveikatai).

13. Pasyvūs pratimai niekaip negali pakeisti aktyvaus mankštinimosi !!!
5 užduoties pavyzdys. Mokiniams parodyti šį paveikslėlį ir paprašyti jį pakomentuoti
Užduotis namų darbams „Reklamos dienoraštis“
Pasyvūs pratimai niekaip negali pakeisti aktyvaus mankštinimosi !!!
Jokios priemonės nesuteikia geresnės formos labiau nei fizinė veikla !!!

14. Užduotis namų darbams „Reklamos dienoraštis“
Mokiniams išdalinama “Mano 24 val. žiniasklaidos poveikio dienoraštis” (4 mokinio lapas) ir jiems yra paaiškinama, kaip užpildyti jį sekančios dienos metu (nuo ryto, kai jie atsikelia iki atsigula miegoti);
* Mokiniai turi identifikuoti skirtingas žiniasklaidos rūšis, kurios juos pasiekia sekančią dieną, įskaitant spausdintą ir elektroninę žiniasklaidą;
Klasėje mokiniai suskirstomi poromis ir poromis diskutuoja ką kiekvienas iš jų atrado;
Laikas
Vieta
Žiniasklaidos rūšis: žurnalas, TV, Internetas, laikraštis, knyga, radijas, reklaminis stendas, lankstinukas
Žiniasklaidos, kurią mačiau, rūšis:
Ką aš mačiau
Pagrindinė žinia, kurią gavau iš žiniasklaidos
7.30
Namai
Žurnalo paveikslėlis
Vaikinų ir merginų nuotrauka su banglentėmis – jaunimas vilki šortus, šlapi maudymosi kostiumai, banglentės
Banglenčių sportas yra puiku. Turėti banglentę reiškia pasitikėjimą savimi ir populiarumą tarp draugų
 ...
... 

15. NETINKAMO SVEIKATOS UGDYMO PASEKMĖS...
Tyrimų analizė

16. Tiriamoji imtis n=805 , iš jų 476 merginos ir 329 vaikinai
Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūną ir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktaro disertacija, LSU
Tiriamoji imtis n=805 , iš jų 476 merginos ir 329 vaikinai
Amžiaus vidurkis 17,23 (0,6) metai
Pakankamai fiziškai aktyvūs - 25,6 proc.
Nesimankština laisvalaikiu - 41,3 proc.
Per mažas KMI – 17,5 proc.
Norma – 75,5 proc.
Per didelis KMI – 7 proc.
Nori svorio priaugti – 36,3 proc.
Svoris tenkina – 20,6 proc.
Nori svorį sumažinti – 43,1 proc.
Patenkinti savo kūnu – 46,1 proc.
Nepatenkinti savo kūnu - 17,4 proc.
Neapsisprendę – 36,5 proc.
Rūkymas – 39,8 proc.
Alkoholis – 80,5 proc.
Narkotikai – 15,3 proc.
Valgymo sutrikimų rizika
10,8 proc.
Laikosi dietų
63,3 proc.
Aprošomoji statistika atskleidė, kad
Maža to, net 63 proc. paauglių dažniau ar rečiau laikėsi dietų.
Sveikatai žalingas svorio mažinimo elgesys (dietų, papildų ir kitų sveikatai žalingų įpročių naudojimas)
38,2 proc.
Sveikatai žalingas mankštinimosi elgesys
(su mankštinimusi susiję netinkami svorio mažinimo būdai).
46 proc.

17. Sveikatai žalingo svorio mažinimo ir su tuo susijusio mankštinimosi elgesio raiška paauglių (n, proc.)
Sveikatai žalingas svorio mažinimo elgesys
(38,2 proc.)
Sveikatai žalingas mankštinimosi elgesys
(46 proc.)
Praleidžia valgymą
181 (22,5)
Mankštinasi ilgiau nei 2 val.
156 (19,5)
Badauja
101 (12,6)
Dalyvauja keliose treniruotėse iš eilės
97 (12,2)
Laikosi mažo kaloringumo dietos
78 (9,7)
Mankštinasi keletą per dieną > nei 2 val.
95 (11,9)
Laikosi vieno produkto ar skysčių dietos
58 (7,2)
Treniruodamiesi dėvi kuo šiltesnę aprangą, kad sukelti prakaitavimą
69 (8,6)
Daugiau rūko
68 (8,4)
Mankštinasi kuo didesniu intensyvumu
68 (8,5)
Vartoja vidurių laisvinamuosius vaistus
39 (4,8)
Treniruodamiesi vengia vartoti skysčių
39 (4,9)
Vartoja apetito slopinamuosius vaistus
38 (4,7)
Vartoja diuretikus
35 (4,3)
Po valgio atsikrato suvalgyto maisto vemdami
26 (3,2)
Pajaujienė, S., Jankauskienė, R. (2012). Sociocultural ideal internalization, body dissatisfaction and weight control behavior among adolescent athletes and non-athlete adolescents. Does that need education? Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2 (85), 40–47.

18. Raumenų masės didinimo raiška paauglių vaikinų imtyje
Kintamieji
Bendrai
N (proc.)
Kilnoju svorius, kad būčiau raumeningesnis
307 (95,3)
Jaučiuosi kaltas, jei praleidžiu jėgos ugdymo treniruotę
206 (64)
Vartoju proteiną ir kitus energetinius maisto papildus
36,4 (62,4)
Per dieną bandau suvartoti kaip galima daugiau kalorijų
165 (51,4)
Manau, kad jėgos ugdymo treniruotės trukdo kitiems mano gyvenimo tikslams
153 (47,8)
Kiti žmonės mano, kad aš per dažnai kilnoju svorius
148 (46)
Geriu svorio prieaugį didinančius kokteilius
107 (33,2)
Aš galvoju pradėti vartoti anabolinius steroidus
99 (30,7)
62,7 proc. vaikinų pripažino norintys priaugti svorio.
Raumeningumo siekimas nebuvo susijęs su vaikinų esamu kūno svoriu.
Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūną ir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktaro disertacija, LSU

19. Adaptuotos prevencinės programos pavyzdys
Nutukimo ir valgymo sutrikimų rizikos prevencinės programos efektyvumas ir saugumas

20. LMT projektas “Paauglių nutukimo ir valgymo sutrikimų prevencinės programos efektyvumo bei saugumo vertinimas”
Remiant LMT (Nr. MIP-22/2010).
Projekto tikslas – remiantis gerąja patirtimi sukurti SU programą, skirtą šalies 9 klasių moksleivių antsvorio ir nutukimo bei valgymo sutrikimų prevencijai ir įvertinti jos efektyvumą bei saugumą.
Analizuota, ar SU programa, kurios edukacinį turinį sudaro savęs vertinimo stiprinimas, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimas bei kognityvinio disonanso strategija pagrįstos į mokinį orientuotos didaktinės užduotys, teigiamai veiks abiejų lyčių paauglių požiūrį į savo kūną, savęs vertinimą, mažins valgymo sutrikimų riziką bei gerins raštingumą su fiziniu aktyvumu susijusioje kūno masės reguliavimo srityje.
Programa buvo sukurta remiantis gerąja tarptautine patirtimi (O’Dea, Abraham, 2000; Smolak, Levine, 2001; O’Dea, 2002; Matusek, Wendt, Wiseman, 2004; Varnado-Sullivan, Zucker, 2004; O’Dea, 2005; Wilksch, Tiggemann, Wade, 2006; Neumark-Sztainer et al., 2006; Swinburn, 2008; Cousineu et al., 2010; Mauriello et al., 2010).
Tyrėjai rekomenduoja išsamiai analizuoti kiekvienos sukurtos ugdymo programos, ypač požiūrio į savo kūną ir kūno vaizdo problemų prevencijos srityje, efektyvumą (O’Dea, 2002, 2005a).

21. Edukacinės programos turinys
Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyrius bei mokyklų vadovai sutiko, jog šios sveikatos ugdymo pamokos būtų integruojamos į tvarkaraštį (kūno kultūros, biologijos, etikos ar tikybos dėstomąjį kursą) arba vedamos per esamus „langus“, vaduojant susirgus mokytojui ir pan.
Nr.
Temos
Pamokų skaičius 1.
Streso valdymo būdai 2 2.
Sveikatos suvokimas 1 3.
Pozityvaus savęs ir savo kūno suvokimas 4.
Žiniasklaidos suvokimas 5.
Žiniasklaida ir savęs suvokimas 6.
Augimas, brendimas ir paauglystė 7.
Augimas, brendimas ir paauglystė bei pozityvus savęs suvokimas 8.
Mityba ir kūno masės valdymas 9.
Mityba ir kūno masės valdymas bei pozityvus savęs suvokimas
10.
Fizinis aktyvumas ir kūno masės kontrolė
11.
Fizinis aktyvumas, kūno masės kontrolė bei komunikacija, klausymasis ir konfliktų sprendimas
12.
Komunikacija, klausymasis ir konfliktų sprendimas
Viso: 20
Tyrimai Australijoje atskleidė, kad interaktyvaus mokymo programa „Everybody's Different: A Positive Approach To Teaching About Health, Puberty, Body Image, Nutrition, Self-esteem And Obesity Prevention“ (O’Dea, Abraham 2000; O’Dea, 2007) yra veiksminga, plečianti žinias ir įgūdžius, stiprinanti savęs vertinimą, toleranciją, mažinanti nepasitenkinimą savo išvaizda, depresiškumą ir VS riziką. Pastebėtas ir ilgalaikis programos poveikis (O’Dea, 2007).
Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūną ir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktaro disertacija, LSU
Remiantis tyrėjų rekomendacijomis (O‘Dea & Abraham, 2000; Smolak, Levine, 2001; O‘Dea, 2002; Matusek, Wendt, & Wiseman, 2004; Varnado – Sullivan, & Zucker, 2004; O‘Dea, 2005; Wilksch, Tiggemann, & Wade, 2006; Swinburn, 2008; Cousineu et al., 2010).

22. Eksperimentinė grupė (n=237)
2 tyrimas
Tyrimo kintamųjų raiška eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse atskirai prieš ir po intervencinės programos
Tyrimo kintamieji
Eksperimentinė grupė (n=237)
Kontrolinė grupė (n=211)
Prieš eksperimentą Po
eksperimento
Po eksperimento M
Kūno masės indeksas (kg/m²)
20,15
20,20
20,49
20,58
Fizinis aktyvumas (MET)
50,62
50,48
48,81
48,31
Potraukis lieknumui
0,83
0,81
0,95
1,06
Nepasitenkinimas kūnu
1,21
1,16
1,31
1,37
Požiūris į sveikatai žalingą mankštinimosi elgesį
5,61
6,62
7,64
7,56
Valgymo sutrikimų rizika
16,36
16,06
16,50
16,75
Savęs vertinimas
30,23
30,93**
29,37
29,85
Pasitenkinimas raumenynu
3,27
3,37
3,51
3,41
Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūną ir edukacinės programos poveikis jo koregavimui. Daktaro disertacija, LSU
* p<0,05; **p<0,001; PSŽME – požiūris į sveikatai žalingą mankštinimosi elgesį.

23. Išvada
Sukurti edukacinę programą ir įvertinti jos poveikį paauglių požiūrio į savo kūną ir su juo susijusių veiksnių bei sveikatos raštingumo kūno masės reguliavimo srityje kaitai.
Kognityvinio disonanso strategija, savęs vertinimo kėlimu bei žiniasklaidos naudojimo priemonių raštingumo didinimu pagrįsta edukacinė programa turėjo poveikį paauglių savęs vertinimui, tačiau neturėjo reikšmingos įtakos požiūrio į savo kūną, lieknumo siekimo, VS rizikos, raštingumo kūno masės kontrolės ir fizinio aktyvumo srityse kaitai.
Programos turinys ir įgyvendinimo priemonės turėtų būti koreguojami remiantis tolesniais tyrimais.

24. Edukacinės programos ribotumai
Siekiant pozityvių kitų rodiklių pokyčių programa:
turėtų būti ilgesnė
ne tokia intensyvi
vykdoma mažesnėmis grupėmis
apimanti visą mokyklos bendruomenę, įtraukiant moksleivių šeimos narius.
Kadangi užsiėmimai niekada nevykdavo iš anksto mokiniams žinomu laiku, mokiniai nesistengė atlikti savarankiškų užduočių namuose.
Daugumoje mūsų analizuotų programų dalyvavo jaunesni, t.y. 5-7 klasių mokiniai (Varnado – Sullivan, Zucker, 2004; O‘Dea, 2005b; Wilksch, Tiggemann, Wade, 2006; Swinburn, 2008; Neumark – Sztainer et al., 2010; Cousineu et al., 2010). Taip pat ir kai kurios visuomenės sveikatos specialistės nurodė, kad programą vertėtų pradėti anksčiau (6-7 klasėse), todėl toliau analizuojant jos efektyvumą, vertėtų įtraukti jaunesnius mokinius.
Lietuvoje esant vienam aukščiausių mokinių patyčių lygiui lyginant su kitomis šalimis (Zaborskis, Vareikiene, 2008), kai kuriose klasėse visiškai nepavyko įgyvendinti tam tikrų į mokinį orientuotų užduočių, tokių kaip diskusijos, savo stipriųjų ar silpnųjų pusių aptarimas, vaidmenų žaidimai, kadangi ne visi mokiniai gebėjo dirbti grupėse ir viešai kalbėti.
Trūko mokinių motyvacijos dalyvauti programoje.

25. Edukacinę programą, be visuomenės sveikatos specialistų, turėtų vykdyti pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys – klasių auklėtojai, biologijos, etikos ir kūno kultūros mokytojai.

27. Kas lemia kokybę?

28. Mokyklos sveikatos stiprinimas MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai (programos)
Mokyklos aplinka
Integruotas į dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamoka
Intervencinis modeliavimas
Emocinė
Fizinė
Socialinė
Biologija
Kūno kultūra
Etika
Technologijos
Kalbos
Pilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
ĮGALINIMAS
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

29. Sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos vertinimo sritys
Sveikatos stiprinimo veiklos valdymo struktūra, politika ir kokybės vadyba;
Psichosocialinė aplinka
Fizinė aplinka
Žmogiškieji ir materialieji ištekliai
Sveikatos ugdymas
Veiklos sklaida ir tęstinumas

30. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

31. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

32. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

33. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

34. Sveikatos ugdymo kokybės vertinimo rodikliai

35. Nuo fragmentuoto iki nuoseklaus sveikatos ugdymo
Kiek sveikatos ugdymo programos integravimas užtikrina pagrindinių gyvenimo įgūdžių išugdymą?
Kaip mes tai patikriname?
Ar sukurtas tęstinių mokymosi linijų planas?
Ar kiekvienas dalykas nuosekliai prisideda prie pagrindinių gyvenimo įgūdžių išugdymo tęstinės linijos?