SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE

SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė, LEU, UPC Vilnius, 2014 m. gegužės 6–7 d. The work presented in this document is supported by the European Commission’s FP7 programme – project Scientix 2 (Grant agreement N ). The content of this document is the sole responsibility of the consortium members and it does not represent the opinion of the European Commission and the Commission is not responsible for any use that might be made of information contained herein. 1

Ar tai tiesa? Skaitymas yra esminis įgūdis, kuris gali būti taikomas įvairiose situacijose. Egzistuoja universalūs teksto suvokimo dėsniai. Skaityti moko kalbos mokytojai.

Kaip bartilinti pazubalius?
Yra nemažai pazubalių torkų gubusų, įskaitant laplesus, muchotus ir fušas. Jeigu jūs nuspręsite bartilinti pazubalius, kurie yra atsparūs tovo inisui arba perno oniui, jie neturės jokių gronto liplių. <...> (pagal Gallagher, 2004)

Kaip bartilinti pazubalius?
Yra nemažai (ko?) pazubalių torkų gubusų, įskaitant (ką?) laplesus, muchotus ir fušas. Jeigu jūs nuspręsite (ką?) bartilinti pazubalius (kokius?) , kurie yra atsparūs (kam?) tovo inisui arba perno oniui, jie neturės (ko?) jokių gronto liplių. Ko moko kalbos mokytojas? Ko moko dalyko mokytojas? (pagal Gallagher, 2004)

Negrožinių tekstų skaitymas mokant lietuvių kalbos 5–10 klasėje
Filmas, reklama, paveikslėlių istorija, elektroninis tekstas, dainovaizdis, žemėlapis. Reklama, nesudėtingos schemos, internetinių diskusijų forumai, anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, mokslo populiarieji straipsniai, laiškai, dienoraščiai, atsiminimai. Internetinių diskusijų forumai, viešosios kalbos, pranešimai, diskusiniai, poleminiai, mokslo populiarieji straipsniai, recenzijos, esė, atsiminimai, reklamos. (Bendrosios programos, 2008)

Negrožinių tekstų mokymo ugdant lietuvių kalbą tyrimas
„Negrožinio teksto skaitymo strategijos, pateikiamos mokymo priemonėse ir taikomos ugdymo procese, nesudaro sistemos, taikomos epizodiškai.“ V. Salienė. Negrožinio teksto supratimo mokymas pagrindinėje mokykloje: kaip įgyvendinti programos reikalavimus ugdymo procese? // Žmogus ir žodis, 2000 I, p. 150–157. Negrožinio teksto skaitymo strategijos prasmingą sistemą gali sudaryti tik mokant atitinkamo dalyko!

Skaitymas yra mokymosi pagrindas
Mokinys, ugdydamasis aplinkoje, kuri skatina sąmoningą mokymąsi, palaipsniui interiorizuoja mąstymo, problemų sprendimo būdus, užduočių atlikimo strategijas. (Kuhn, Dean, 2004)

Mokantis skirtingų dalykų reikia skirtingų skaitymo įgūdžių
Kokių skaitymo gebėjimų reikia chemikams? Kokių skaitymo gebėjimų reikia matematikams? Kokių skaitymo gebėjimų reikia istorikams? Būdai, kaip skaityti konkrečios srities tekstus, turi būti tie patys, kuriuos naudoja tos srities specialistai!

Dalykų mokytojai moko ne tik faktų, skaičių, datų ir procedūrų
ne tik matematinio, istorinio ar gamtinio pasaulio matymo skaityti, rašyti, kalbėti taip, kaip tai daro matematikai, istorikai, gamtos mokslų atstovai Dalykų mokytojai yra ne tik faktų, skaičių, datų ir procedūrų mokytojai, ne tik matematinio, istorinio, gamtinio ir literatūrinio pasaulio matymo specialistai. Jie taip pat turi išmokyti savo mokinius skaityti ir rašyti, ir komunikuoti taip, kaip tai daro matematikai, istorikai, gamtos mokslų atstovai, literatūros kritikai ir auklėti visuomenės narius.

Visuminio požiūrio į kalbą metmenys
Kitų dalykų mokytojai Kalbų mokytojai

Elementarūs skaitymo įgūdžiai savaime neišsivysto į sudėtingesnius raštingumo įgūdžius, kurie leistų susidoroti su specializuotais ir sudėtingais literatūros, gamtos mokslų, istorijos ar matematikos tekstais. Šie ankstyvieji įgūdžiai yra svarbūs, tačiau jie turi būti pagrįsti „dalykiniu raštingumu“, t.y. integruoti į dalykinį matematikos, gamtos mokslų ar istorijos turinį. T. Shanahan, C. Shanahan, “Teaching Disciplinary Literacy to Adolescents: Rethinking Content-Area Literacy”, 2008.

OECD PISA Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA –
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija OECD – Organisation for Economic Cooperation and Development Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA – Programme for International Student Assessment inicijuoja ir koordinuoja

PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 m.
Kas treji metai vertinamas 15 m. mokinių gamtamokslinis ir matematinis raštingumas, skaitymo gebėjimai. Analizuojami veiksniai, turintys įtakos mokinių pasiekimams. 2000 m. – skaitymo gebėjimai 2003 m. – matematinis raštingumas 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas 2009 m. – skaitymo gebėjimai 2012 m. – matematinis raštingumas

2012 m. PISA 2012 m. tyrimas akcentuoja matematinį raštingumą. Skaitymo, gamtamokslinio raštingumo ir problemų sprendimo gebėjimai yra antraeilis šio tyrimo ciklo objektas. 1–4 lygio užduotis galima išspręsti remiantis vien skaitymo gebėjimais!

Matematinio raštingumo rezultatai
Lietuva (479 taškai) yra 37 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau už OECD šalių vidurkį. 30 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

Gamtamokslinio raštingumo rezultatai

Skaitymo gebėjimų rezultatai

TURINIO ir RAŠTINGUMO priklausomybė
Raštingumas neatsiejamas nuo pasiekimų turinio srityje. Turinys yra būtinas pagrindas raštingumui plėtotis.

Kur mūsų berniukai?..

Lietuvos matematinio raštingumo rezultatų kaita pagal lytį

Lietuvos vaikinų ir merginų matematinio raštingumo rezultatai pagal gebėjimų sritis

Matematinio raštingumo rezultatai pagal lytį
5 šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus 36 šalyse vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas (net iki 33 taškų...) OECD šalių vidurkis – 11 taškų vaikinai lenkia merginas Lietuvoje tarp vaikinų ir merginų rezultatų – lygybė

Matematinio raštingumo rezultatų skirtumai tarp lyčių

Gamtamokslinio raštingumo rezultatai pagal lytį
10 šalių vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas 17 šalių merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kuriose skirtumas merginų naudai yra didžiausias (15 taškų)

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal lytį
Visose šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus (nuo 15 iki 75 taškų) Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kuriose skirtumas yra didžiausias (55 taškai)

Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita
Lietuvoje 2012 m. tiek merginų, tiek vaikinų rezultatai pagerėjo. Didesnę pažangą padarė vaikinai, rezultatus pagerinę 11 taškų.

Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis (PISA, 2012)
5 ir 6 lygmenis Lietuvoje pasiekia vos 3,3 proc. , OECD šalyse – 8,4 proc. mokinių. 1,6 5,1 10,3 31,9 Ypač dideli skirtumai tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičiaus!

Skaitymo motyvacijos problemų sprendimas
Siūlyti skaityti kuo įvairesnius tekstus, leisti mokiniams skaityti tai, kas jiems teikia malonumą, t.y. suteikti kuo daugiau galimybių rinktis tekstus patiems. Sudaryti galimybes rekomenduoti knygas kitiems, jas pristatyti, domėtis kitų rekomendacijomis. Skatinti mokytis interpretuoti skaitomus tekstus bendradarbiaujant, diskutuoti grupėse. Organizuoti vaidmeninius žaidimus. Lankyti tas vietas, kuriose vertinamos knygos, ar bendrauti su tais žmonėmis, kurie jas brangina. Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 2011

Berniukai ir mergaitės: kodėl? (PISA, 2009)

Skaitymo motyvacija (PISA, 2009)
kuo daugiau mokiniai skaito, tuo geresni tampa jų skaitymo įgūdžiai ir gebėjimai; kuo geriau mokiniams sekasi skaityti, tuo labiau jie mėgsta šią veiklą; mokinius sudominus skaitymu, galima sumažinti skaitymo pasiekimų skirtumus tarp berniukų ir mergaičių arba iš skirtingą socialinę padėtį užimančių šeimų kilusių mokinių.

PISA skaitymo gebėjimų samprata

Trys interaktyvūs skaitymo elementai
Skaitytojas: mokymosi patirtis Tekstas: rašytinio teksto ypatybės Aplinka: mokymosi kontekstas Įgūdžių lygis, motyvacija, kultūrinė ir šeimos patirtis Klasės kaip bendruomenės su(si)tarimas, skaitymo instrukcijos perkėlimas į turinio taikymą Teksto forma, sudėtingumas, funkcijos

Dalykinis skaitymas Skaitymo formatai Skaitymo strategijos Skaitymas pagal turinio sritis

Skaitymas tyliai arba garsiai
Dalykinis skaitymas Tradicinis formatas Naujas formatas Užduotis skaityti Skaitymas tyliai arba garsiai Mokytojo klausimai VEIKLA prieš skaitymą AKTYVUS skaitymas po skaitymo

Bendrasis raštingumas
Raštingumo plėtotė Dalykinis raštingumas Disciplinary Literacy Tarpinis raštingumas Intermediate Literacy Bendrasis raštingumas Basic Literacy Shanahan and Shanahan (2008)

Teksto suvokimas ir Dalykinis raštingumas
Ištakos Skaitymo ekspertai nuo 1920 m. Platesnis ekspertų spektras nuo 1990 m. Įgūdžių pobūdis Generalizuoti Specializuoti Dėmesio centras Skaitymo ir rašymo panaudojimas informacijai rasti / nagrinėti Kaip raštingumas naudojamas kuriant mokomojo dalyko prasmę Mokiniai Atkuria informaciją Informacija naudojama įvairiai Tekstai Dažnai skatinama naudoti literatūrinius tekstus Orientuojamasi tik į dalykinį tekstą Grafikų vaidmuo Ignoruojami arba mokomi bendrai Būdingi disciplinai Pagal Shanahan and Shanahan (2008)

kurį skaitytojas sąmoningai taiko norėdamas suprasti tekstą.
Skaitymo strategija – tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį skaitytojas sąmoningai taiko norėdamas suprasti tekstą. (J. Giasson)

Trys skaitymo etapai Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos, 2004.
Prieš skaitymą Nustatyti tikslą Suaktyvinti ankstesnes žinias Peržiūrėti tekstą Susipažinti su naujais žodžiais Skaitymo metu Sukurti ryšius Patikrinti savo supratimą Nustatyti, kas neaišku ir kaip tai išsiaiškinti Po skaitymo Dar kartą skaityti, kad neliktų praleistų ar nesuprastų dalykų Apmąstyti, ką išmokau

Nustatyti skaitymo tikslus Išsiaiškinti nežinomus žodžius
Prieš skaitymą Nustatyti skaitymo tikslus Padaryti išvadą Išsiaiškinti nežinomus žodžius Kelti klausimus Organizuoti turimas žinias SUSIPAŽINTI SU TEKSTU Apskaičiuoti, kas / kiek svarbu suprasti Vizualizuoti

Pagrindiniai skaitymo tikslai
Suvokti tam tikras žinias Surasti svarbią informaciją / detales Atsakyti į konkretų klausimą Įvertinti tai, ką skaitome Pritaikyti tai, ką sužinome Diskutuoti skaityta tema

Teksto peržiūra Pavadinimas Pirma ir paskutinė pastraipos
Antraštės ir paantraštės Žodžiai ryškesniu šriftu / pakartojimai Tekstas laukeliuose Nuotraukos, diagramos ir jų užrašai

Teksto organizavimo modeliai
Chronologinė seka / procesas Palyginimas ir supriešinimas Koncepcija / apibrėžimas Aprašymas Apibendrinimas Priežastis – pasekmė / poveikis

Žinių aktualizavimas Ž-N-S Numatymas Sąvokų žemėlapis Nauja mokymosi leksika

Ž – N – S KĄ ŽINAU? KĄ NORIU SUŽINOTI? KĄ SUŽINOJAU?

Mokymosi leksika ŽODŽIO SANDARA ŽODŽIŲ RYŠIAI KATEGORIZACIJA
Morfeminė / darybinė analizė ŽODŽIŲ RYŠIAI Iliustracijos / asociacijos KATEGORIZACIJA Semantikos (reikšmės) sklaida KONTEKSTAS Skaitymas balsu ir klaidų atmetimas SĄVOKA Modeliavimas / Sąvokos apibrėžimo žemėlapis

Skaitymo metu Nustatyti ryšius Pasitikrinti, kaip supratai
Ką aš darau, kad suprasčiau prasmę? Ką aš ką tik perskaičiau? Ko mokysiuos toliau? Nustatyti ryšius Pavaizduoti grafiškai Pasitikrinti, kaip supratai Išskirti esmę Panaudoti abipusį mokymą(si) Fiksuoti neaiškią informaciją

Palyginimo ir kontrasto schema
Šikšnosparniai Paukščiai Tik šikšnosparniai Šikšnosparniai ir paukščiai paukščiai

Išskirti esmę Apie ką kalbama tekste?
Kurie dalykai yra svarbiausi iš to, apie ką kalbama? Svarbi detalė Svarbi detalė Svarbi detalė Svarbi detalė Kitos detalės Kitos detalės Kitos detalės Kitos detalės

Informacijos fiksavimas, kai dalykai painūs
Dar kartą perskaityti neaiškią vietą. Prisiminti, kur anksčiau šis žodis matytas – kokiame kontekste. Iš naujo perskaityti kelis sakinius prieš neaiškią dalį. Tada praleisti neaiškią dalį ir toliau skaitant stebėti, ar ji netapo aiškesnė. Pakeisti prasminį sakinio žodį. Susieti neaiškią dalį su tuo, ką jau žinai.

Darbas su turiniu – menas!
Mokiniai gali „garsiai mąstyti“... lipniuose lapeliuose. Gali dėlioti lapelius ant stalo, tvarkydami savo mintis. Gali klijuoti lapelius prie skaitomo teksto, kai jis pažadina mintį... Gali užsirašyti nežinomus žodžius – perskaitytus ar išgirstus. Tie, kurie turi „tuos pačius“ lapelius, gali susiburti darbui grupėje. Gali pasižymėti neaiškius posakius, paragrafus ar puslapius.

Vizualizacija Ž ? Perskaityti šią dalį su kuo nors kitu.
Svarbus faktas arba mintis! Turiu sugrįžti ir dar kartą skaityti. Ką šitas žodis reiškia? Įtraukti į žodynėlį. Turiu apie tai paklausti! Ž ?

Plėsti dalykinį žodyną
UŽSIRAŠYTI KLAUSIMUS iš karto, kai jie kyla skaitant tekstą. Pasižymėti vietą (ar psl.), kad galėtų peržvelgti tą dalį teksto, kurią skaitant klausimas kilo. PASIŽYMĖTI ETAPUS Užsirašinėti chronologiškai: įvykių seką istorinę raidą matematinius veiksmus procesus (gamtos, visuomenės). UŽSIRAŠYTI ŽODŽIUS įdomius, neįprastus, svarbius tekstui suprasti. Kas 5–10 dienų skirti 10 min. peržiūrėti, ką mokiniai užsirašė. Braižyti sąvokų diagramas, vartoti, aptarti reikšmę. PARYŠKINTI puikiai tinka skaitant dalykinį tekstą. Paryškintą žodį – terminą mokiniai užsirašo ant lapelio ir savais žodžiais apibūdina, ką šis terminas reiškia.

Laiko žymėjimas Pirmiausia – Tada – Vėliau – Po to –
Kitas (žingsnis) – Dar vienas (etapas) – Galiausiai –

Abipusis mokymas(is) Paaiškinimas (išsiaiškinimas)
Numatymas (prognozė) Paaiškinimas (išsiaiškinimas) Klausinėjimas (apklausa) Apibendrinimas (susumavimas)

Po skaitymo Pasitikrinkite, kaip supratote. Nuspręskite, ar pasiektas tikslas. Padarykite išvadas / įvertinkite informaciją. Pritaikykite tai, ko išmokote. Ko aš ką tik išmokau? Kurios idėjos pagrindinės? Ką galima daryti su šia informacija?

Ką išmokau... Pavyzdys

Hunter’io informacijos žemėlapiai
Klasifikacija Aprašymas Požymių lyginimas Laipsnio lyginimas < didesnis Kontrastas ! Procesas Priežastis – pasekmė

Ši sistema apima 80% informacinių struktūrų ir gali būti grafinis kalbos modelis

Naudojama Teksto suvokimui Savikontrolei Teksto kūrimui Apibendrinimui

Mokinio įsivertinimas
Niekam negalėčiau šios informacijos paaiškinti. Be pagalbos galiu pasakyti 10 svarbiausių šio skyriaus faktų / teiginių. Galiu detaliai bet kam perteikti šio skyriaus informaciją. 1 3 5

Kiek laiko tai trunka? Ar žinote, kiek laiko reikia nuolat naudoti tą pačią strategiją, kad mokiniai ją internalizuotų ir naudotų savarankiškai? 4–8 savaičių!

Bazinės skaitymo strategijos Konkrečios disciplinos
Stebėti savo supratimą Peržvelgti tekstą Nustatyti tikslus Prisiminti tai, ką jau žinote Kelti klausimus Numatyti / prognozuoti Bandyti įspėti, apie ką kalbės tekstas Skaityti dar kartą Apibendrinti Remtis turimomis žiniomis Remtis specializuotu žodynu Išmokti dekonstruoti sudėtingus sakinius Naudoti žinias apie teksto struktūrą ir žanrą prognozuojant, kurios idėjos bus pagrindinės ir kurios antraeilės Remtis grafiniu (ir matematiniu) vaizdavimu prieš skaitant paaiškinimus tekste Kelti su disciplina susijusius klausimus Palyginti pagrindinę mintį su teiginiais, esančiais visame tekste Naudoti disciplinai būdingą samprotavimą (tai, kas laikoma įrodymu) įvertinant teiginius Carnegie Report, (2010)

Dalykinis raštingumas –
tai turinio žinių, patirties ir įgūdžių naudojimas skaitant, rašant, klausantis, kalbant, kritiškai mąstant ir prasmingai veikiant tam tikros srities kontekste. The Common Core State Standards (CCSS) for Literacy in Science, Social Studies, History, and the Technical Subjects provide standards for cross-discipline reading and writing in grades 6-12, Wisconsin.

Kodėl dalykinis raštingumas svarbus?
Specifiniai iššūkiai mokiniams Pirminiai šaltiniai Vadovėliai Straipsniai Lentelės Skaičiai Santrau-kos Diagramos + specializuotas žodynas Vadovėliai, straipsniai, vadovai ir pirminiai istoriniai šaltiniai (dokumentai) sukuria mokiniams specifinius iššūkius. Šiuose tekstuose yra santraukų, skaičių, lentelių, diagramų ir specializuotas žodynas. Idėjos yra sudėtingos ir išplėtotos per keletą pastraipų, kurioms reikia dėmesio ir strateginio apdorojimo. Tam, kad mokiniai suprastų ir produkuotų šį teksto tipą, jie turi būti panardinti į tos disciplinos kalbą ir mąstymo procesus bei gauti paramą iš savo mokytojo. (Carnegie Report, 2010)

Kodėl dalykinis raštingumas svarbus?
Idėjos yra sudėtingos ir išplėtotos per keletą pastraipų, kurioms reikia dėmesio ir strateginio apdorojimo. Tam, kad mokiniai suprastų ir produkuotų šį teksto tipą, jie turi būti panardinti į tos disciplinos kalbą ir mąstymo procesus bei gauti paramą iš savo mokytojo. (Carnegie Report, 2010)

Skirtingų dalykų kalba skirtinga!
Istorinis tekstas konstruojamas pagal laiko ir priežastinio ryšio modelius. Skaitytojai turi sutelkti dėmesį į priežastis, kurios sukėlė veiksmą, ir jų pasekmes (įvykių grandinė). Pristatomi faktai (argumentai) ir interpretuojama. Dažnai trūksta aiškaus siejimo!

Skirtingų dalykų kalba skirtinga!
Gamtos mokslų kalba techninė, abstrakti, gausi sąvokų, glausta; daiktavardinė (veiksmažodžius – į daiktavardžius); lėtina suvokimą (skaitytojai turi sutelkti dėmesį į griežtą priežastingumą)

Gamtos mokslų grafikams reikia „vertimo“ įgūdžių
Paveikslai aprašomi daiktavardžiais, o vaizduojami procesai, ryšiai... Skirtumas tarp techninio brėžinio ir kitų nuotraukų ar piešinių. Kokia informacija perteikiama: aprašomoji? pagal laiko seką? santykinė / hierarchinė? priežastinė?

Pvz., Vėjo energijos generavimas
Šiuose grafikuose pavaizduotas vidutinis vėjo greitis keturiose skirtingose vietose per visus metus. Kuris iš grafikų rodo tinkamiausią vietą vėjo energijos generatoriams statyti?

Dalykinis skaitymas Reikalauja specializuotų įgūdžių ir veiklos. Siekiama atsižvelgti į dalyko mokymosi poreikius. Pavyzdžiui, vadovėlio naudojimas mokantis gamtos mokslų – svarbus istorijos – prieštaringas literatūros – nereikšmingas

Skaitymas istorijos / socialinių mokslų tekstų

Skaitymas mokantis istorijos
Istorija yra aiškinamoji / interpretacinė disciplina. Interpretuojant svarbu autorių ir šaltinių pa(si)rinkimas. Labai svarbu atsižvelgti į paklaidas bei perspektyvas. Pripažįstama, kad istoriniai argumentai yra paremti daliniais įrodymais (pasakojimas svarbesnis nei faktai).

Kaip skaito istorikai? Skaitydami tekstą kreipia dėmesį į autorių, šaltinius ir kontekstą. Skaito su nuostata, kad tiek autorius, tiek skaitytojas gali klysti, nes jie mato pasaulį iš savo pozicijų. Skaitymo tikslas – išsiaiškinti, ką ir kodėl autorius norėjo pasakyti (o ne atrasti vienintelę tiesą).

Šešių K schema ĮVYKIS KADA? KAS? KĄ? KODĖL? KUR? KAIP? KAS ATSITIKO?
KADA TAI ATSITIKO? KUR TAI ĮVYKO? KAS TAI PADARĖ? KAIP TAI ĮVYKO? KODĖL TAI SVARBU? KADA? KĄ? KODĖL? ĮVYKIS KUR? KAIP?

Istorinių įvykių diagrama
TEKSTAS KAS? KĄ? KUR? KADA? KODĖL? 1 Ryšiai: 2 3 SVARBIAUSIA:

Tyrimo procesas (Hoffman, 1992)
Planavimo etapas Temos nustatymas Klausimų formulavimas Tyrimo schemos (konstrukcijos) sudarymas Medžiagos rinkimas Sąveikos etapas Jau turimų žinių ir nuostatų analizė Dalijimasis įdomiais faktais ir naujai kilusiais klausimais Skaitymas dar ir dar kartą Integravimo ir vertinimo etapas Apibendrinimas Lyginimas Tyrinėjimas Pateikimas

Kelių tekstų tyrimo schema (1)
1 klausimas 2 klausimas 3 klausimas Kiek tai patikima? 1 tekstas 2 tekstas 3 tekstas Mano nuomonė

Kelių tekstų tyrimo schema (2)
Tema 1 klausimas 2 klausimas 3 klausimas Kiti įdomūs faktai ir skaičiai Naujas klausimas Ką jau žinome? 1 šaltinis 2 šaltinis 3 šaltinis 4 šaltinis Apiben-drinimas

Vieno klausimo diskusinis aptarimas
Įrodymai už Iš 1 teksto: ... Iš 2 teksto: ... Iš 3 teksto: ... Klausimas Ar ... ? Mūsų nuomonė: ... prieš Iš 3 teksto: ...

Kelių tekstų apibendrinimas
I. Straipsnio pavadinimas__________________________ Straipsnis šaltinis_______________________________ Perskaitykite straipsnį. Apibūdinkite jį pagal „6 K“ schemą (Kas? Ką? Kur? Kada? Kodėl? Kaip?) Parašykite teksto ESMĘ (pagrindinę mintį) (20 žodžių). II. Straipsnio pavadinimas__________________________ Straipsnio šaltinis_______________________________ Parašykite ESMĘ, kuri apima ir pirmąjį straipsnį (20 žodžių). Ir t.t.

Pasakojimo žemėlapis Veiksmo vieta ir laikas: Pagrindinis veikėjas:
Problema: Vidinė nuostata: Pastangos: Rezultatas: Atoveiksmis: Tema:

Veikėjo / asmenybės perspektyvos diagrama
Veiksmo vieta ir laikas: Pagrindinis veikėjas: Problema: Vidinė nuostata: Pastangos: Rezultatas: Atoveiksmis: Tema: Veiksmo vieta ir laikas: Pagrindinis veikėjas: Problema: Vidinė nuostata: Pastangos: Rezultatas: Atoveiksmis: Tema:

Veikėjo / asmenybės keitimosi diagrama
Koks pagrindinis veikėjas pasakojimo pradžioje? Koks pagrindinis veikėjas pasakojimo pabaigoje? Kaip jis pasikeitė? Lemiamas momentas Ką autorius norėjo pasakyti, parodydamas šio charakterio kaitą?

Gamtos mokslų tekstų skaitymas

Skaitymas mokantis chemijos
Tekstas suteikia žinių, kurios leidžia prognozuoti, kaip veikia pasaulis. Tam, kad tikrai suprastum, reikia eksperimentų ar procesų stebėjimo. Glaudūs ryšiai tarp prozos, grafikų, diagramų, formulių (alternatyvių konstruktų pateikimas – esminis chemijos tekstų aspektas). Pagrindinės skaitymo strategijos apima parėmimą ir transformaciją.

Chemijos „organizuota santrauka"
Medžiagos Savybės Procesai Sąveikos Simbolis / formulė Timothy Shanahan,2012

Ištisinis tekstas Chemija
Norėdamas paruošti duonos tešlą, kepėjas sumaišo miltus, vandenį, druską ir mieles. Tada tešla kelias valandas palaikoma, kad įvyktų fermentacija. Fermentacijos metu tešloje vyksta cheminis procesas: mielės (vienaląstis grybelis) miltuose esantį krakmolą ir cukrų paverčia anglies dioksidu ir alkoholiu. Klausimas: Fermentuodamasi tešla kyla. Kodėl?

Ką duoda tokio teksto analizė?
Norėdamas paruošti duonos tešlą, kepėjas sumaišo miltus, vandenį, druską ir mieles. Tada tešla kelias valandas palaikoma, kad įvyktų fermentacija. Fermentacijos metu tešloje vyksta cheminis procesas: mielės (vienaląstis grybelis) miltuose esantį krakmolą ir cukrų paverčia anglies dioksidu ir alkoholiu. Klausimas: Fermentuodamasi tešla kyla. Kodėl? Miltai, vanduo, druska, mielės (krakmolas, cukrus) + mielės anglies dioksidas ir alkoholis Kas kildina tešlą? Anglies dioksidas ar alkoholis?

Kaip atrodo PISA testas?
Klausimas: Fermentuodamasi tešla kyla. Kodėl? Tešla kyla, nes gaminasi alkoholis, kuris virsta dujomis. Tešla kyla, nes joje dauginasi vienaląstis grybelis. Tešla kyla, nes gaminasi dujos, anglies dioksidas. Tešla kyla, nes fermentacijos metu vanduo paverčiamas garais. Testas veda klaidingais keliais! Mąstymas išblaškomas!

Neištisinis tekstas Chemija
Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra įmontuoti kataliziniai keitikliai (katalizatoriai), kurie sumažina neigiamą išmetamųjų dujų poveikį žmonėms ir aplinkai. Maždaug 90 proc. kenksmingų dujų yra paverčiamos ne tokiomis kenksmingomis. Šiame brėžinyje pavaizduotos kai kurios patenkančios ir iš jo išmetamos dujos.

Klausimas. Remdamiesi brėžinio informacija paaiškinkite, kaip katalizinis keitiklis nukenksmina išmetamąsias dujas.

Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra įmontuoti kataliziniai keitikliai (katalizatoriai), kurie sumažina neigiamą išmetamųjų dujų poveikį žmonėms ir aplinkai. Maždaug 90 proc. kenksmingų dujų yra paverčiamos ne tokiomis kenksmingomis. Šiame brėžinyje pavaizduotos kai kurios patenkančios ir iš jo išmetamos dujos.

Klausimas. Remdamiesi brėžinio informacija paaiškinkite, kaip katalizinis keitiklis nukenksmina išmetamąsias dujas.

Analizuojame kiekvieną brėžinio dalį: kas patenka į katalizatorių ir kas iš jo išeina. Randame du pakitimus. Juos pažymime ir aprašome...

90 proc. CO paverčiama CO2 90 proc. azoto oksidų paverčiama azotu N2

Suformuluojame atsakymą
Atsakymas: kenksmingas anglies monoksidas ir azoto oksidai yra transformuojami į mažiau kenksmingus anglies dioksidą ir azotą.

Aprašymas Chemija Kuris iš nurodytų metalų yra lengvas, tvirtas, atsparus korozijai, geras elektros ir šilumos laidininkas, naudojamas lėktuvų, laivų ir įvairių konstrukcijų gamybai? Al Cu Fe Pb

Kaip analizuoti aprašymą? (1)
Kuris iš nurodytų metalų yra lengvas, tvirtas, atsparus korozijai, geras elektros ir šilumos laidininkas, naudojamas lėktuvų, laivų ir įvairių konstrukcijų gamybai? Išrinkti visas savybes! Lengvas tvirtas atsparus korozijai geras laidininkas lėktuvams, laivams įvairioms konstrukcijoms

Lengvas Tvirtas Atsparus korozijai Geras laidininkas Lėktuvams, laivams Įvairioms konstrukcijoms Al Cu Fe Pb Kiekvieną savybę „lyginti“ su kiekvienu elementu!

Lengvas Tvirtas Atsparus korozijai Geras laidininkas Lėktuvams, laivams Įvairioms konstrukcijoms Al Cu Fe Pb (švinas sunkus) Kuri savybė kuriam elementui ne-būdinga?

Išbrauktas elementas toliau „lyginime“ nedalyvauja! Lengvas Tvirtas Atsparus korozijai Geras laidininkas Lėktuvams, laivams Įvairioms konstrukcijoms Al Cu (varis trapus) Fe Pb (švinas sunkus)

Lengvas Tvirtas Atsparus korozijai Geras laidininkas Lėktuvams, laivams Įvairioms konstrukcijoms Al Cu (varis trapus) Fe (geležis rūdija) Pb (švinas sunkus)

Lengvas Tvirtas Atsparus korozijai Geras laidininkas Lėktuvams, laivams Įvairioms konstrukcijoms Al Cu (varis trapus) Fe (geležis rūdija) Pb (švinas sunkus) Likęs elementas patikrinamas – ar atitinka kitas savybes.

Kaip analizuoti schemą? VĖJO ENERGIJOS GENERAVIMAS
Kuo stipresnis vėjas, tuo greičiau sukasi vėjo jėgainės mentės ir tuo daugiau elektros energijos pagaminama. Tačiau realioje aplinkoje nėra tiesioginio ryšio tarp vėjo greičio ir elektros energijos. Toliau nurodytos keturios vėjo energijos realioje aplinkoje generavimo sąlygos. mentės pradės suktis, kai vėjo greitis pasieks v1. saugumo sumetimais menčių sukimasis nebegreitės, kai vėjo greitis bus didesnis nei v2. elektros energijos (W) pagaminama daugiausiai, kai vėjo greitis yra v2. mentės nustos suktis, kai vėjo greitis bus v3.

VĖJO ENERGIJOS GENERAVIMAS
mentės pradės suktis, kai vėjo greitis pasieks v1. saugumo sumetimais menčių sukimasis nebegreitės, kai vėjo greitis bus didesnis nei v2. elektros energijos (W) pagaminama daugiausiai, kai vėjo greitis yra v2. mentės nustos suktis, kai vėjo greitis bus v3. Kuris iš šių grafikų geriausiai atspindi vėjo greičio ir pagamintos elektros energijos santykį šiomis darbo sąlygomis?

Matematikos tekstų skaitymas

Skaitymas mokantis matematikos
Tikslas: pasiekti „tiesą“ Svarbu intensyvus kiekvieno žodžio svarstymas. Pagrindinė strategija – skaitymas dar kartą. Ypač daug dėmesio skiriama klaidų radimui. Esmė – supratimo tikslumas.

Matematikos uždavinių skaitymas (1)
1 uždavinys Algis turi raudonų ir mėlynų kubelių. Visi kubeliai vienodo dydžio ir vienas nuo kito skiriasi nebent spalva. Dėdamas juos vieną ant kito, Algis nori iš 11 kubelių pastatyti tokį bokštelį, kuriame jokie du raudoni kubeliai nebūtų greta. Kiek skirtingų bokštelių jis gali pastatyti, panaudodamas a) 6 raudonus ir 5 mėlynus kubelius; b) 5 raudonus ir 6 mėlynus kubelius?

Matematikos uždavinių skaitymas (1a)
Uždavinio analizė klausimų–atsakymų būdu: Kuri informacija šioje užduotyje yra nesvarbi? (kubeliai vienodo dydžio) Kas svarbu? (kubelių spalva) Kokių spalvų kubelių Algis turi? (raudonų ir mėlynų) Ką Algis sugalvojo? (iš 11 kubelių pastatyti tokį bokštelį, kuriame du raudoni kubeliai nebūtų greta). Kas turi atskirti du raudonus kubelius, kad jie nebūtų greta? (mėlynas kubelis) Ar gali vienas greta kito būti du mėlyni kubeliai? (gali)

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (1b)
Kuo skiriasi užduotys a) ir b)? (skiriasi tik 1 kubelio spalva: pirmu atveju vienu raudonu kubeliu daugiau, antru atveju – vienu mėlynu kubeliu daugiau) Ko mūsų klausiama? (kiek skirtingų bokštelių Algis gali pastatyti pirmu ir antru atveju) Kiek skirtingų bokštelių Algis gali pastatyti, jeigu jis a) panaudos 6 raudonus ir 5 mėlynus kubelius? Kiek prireiks mėlynų kubelių atskirti 6 raudoniems vienam nuo kito? (5) Kiek bokštelių Algis pastatys? (1)

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (1c)
Kiek skirtingų bokštelių Algis gali pastatyti, jeigu jis b) panaudos 5 raudonus ir 6 mėlynus kubelius? Kiek prireiks mėlynų kubelių atskirti 5 raudoniems vienam nuo kito? (4) Kiek mėlynų kubelių lieka laisvų, t.y. tokių, kurie nenaudojami atskirti raudoniems kubeliams? (2) Kiek skirtingų bokštelių gali pastatyti Algis turėdamas du laisvus mėlynus kubelius? Toliau jau matematika...

Matematikos uždavinių skaitymas (2)

Matematikos uždavinių skaitymas (2a)
Klausimo analizė frazavimo būdu Kurią visų su Baltijos jūra besiribojančių valstybių skaičiaus dalį sudaro ES valstybės? Su Baltijos jūra ribojasi valstybės Visos valstybės ES valstybės Kurią skaičiaus dalį sudaro ES valstybės? Imame reikalingą informaciją iš teksto: visos valstybės – 9 (tai bendras skaičius); 8 iš jų (= iš 9) yra ES valstybės. Užrašome tai matematiškai / pasirenkame tinkamą atsakymą (D).

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (3)

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (3a)
Žodinės ir grafinės informacijos susiejimas Suvokiame tekstą – pabraukiame esminę informaciją: Paveiksle pavaizduota, kaip per parą keitėsi deguonies koncentracija vienoje iš Baltijos jūros įlankų. Skaitome grafiką: Paros laiką vaizduoja horizontalioji ašis: nurodytos 24 val., vienas brūkšnelis atitinka vieną valandą. Deguonies koncentraciją vaizduoja vertikalioji ašis: didžiausia koncentracija gali būti 7 mg/l. Kreivė vaizduoja kitimą.

Ieškome atsakymo į klausimus: Kokia deguonies koncentracija buvo 17 val.? Ką nurodo skaičius 17? (valandą) Kuri ašis yra pagrindinė atliekant šią užduotį? (paros laiko – horizontalioji) randame 17 val. grafike (16+1) „kylame“ statmenai iki kreivės nustatome, į kurį vertikaliosios linijos skaičių „nurodo“ kreivė (4)

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (3c)
Užrašykite laiko intervalus, kuomet deguonies koncentracija didėjo. Nustatome vietas, kur kreivė kyla (yra du kilimai) Nustatome tikslų pirmo kreivės kilimo tašką (paros laiko ašyje tai atitinka 3 val.) Nustatome pirmo kreivės kilimo aukščiausią tašką (paros laiko ašyje tai atitinka 12 val.) Užrašome: (3; 12) Nustatome tikslų antro kreivės kilimo tašką (paros laiko ašyje tai atitinka 21 val.) Nustatome antro kreivės kilimo aukščiausią tašką (paros laiko ašyje tai atitinka 24 val.) Užrašome: (21; 24)

Matematikos uždavinių skaitymo pavyzdžiai (4)

Matematikos uždavinių skaitymas (4a) Lentelės duomenų supratimas
Skaitydami tekstą nustatome, ką reikia analizuoti: Jūroje vėjuota. Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis atsakykite į tolesnius klausimus. Susipažįstame su lentelėje pateiktais duomenimis. Dvi skiltys: pirmoje skaičiais (km/h) nurodytas vėjo greitis antroje žodžiais apibūdintas vėjo stiprumas skaičiai pateikti intervalais (nuo – iki) tikslaus skaičiaus reikės ieškoti atitinkamame intervale

Atsakome į klausimą: Kokio stiprumo pūtė vėjas, jei jo greitis buvo 54 km/h? Kuri lentelės skiltis bus pagrindinė atsakant į šį klausimą? (su skaičiais – vėjo greitis) Nustatome, kuriame intervale yra 54 km/h (51–62) Atrandame, kokį vėjo stiprumą atitinka šis intervalas (Beveik audra)

Kaip pagerinti teksto suvokimo gebėjimus?
Teksto suvokimo gebėjimus galima pagerinti mokinius išmokius tikslingai ir sąmoningai taikyti skaitymo būdus (strategijas) arba strategiškai mąstyti, susidūrus su skaitomo teksto suvokimo problemomis. Nors daugelį veiksmingų skaitymo strategijų mokiniai geba atrasti patys, tačiau, jeigu jie paliekami to mokytis savarankiškai, ir toliau didėja skirtumas tarp stipriausių ir silpniausių mokinių. Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 2011

Nemanykite, kad kalbos mokytojai moko skaityti dalyko tekstą!
Matematikos, gamtos mokslų, istorijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojai turi prisiimti tą atsakomybę patys!

Mokytojo supratimas apie strategijas
Žinios Užduodamas sau klausimus apie tai, kaip jis mąsto, mokytojas įgyja mąstymo įgūdžių ir tai jam leidžia kryptingai to paties mokyti savo mokinius. Mąstymas Jei mokytojas nori suprasti savo mąstymo procesus, jis gali garsiai mąstyti ir užsirašinėti mąstymo eigą. Mokymas Kai pats mokytojas supras, kokias mąstymo strategijas jis taiko, galės pradėti to mokyti ir kitus. Mokymo mąstyti raktas – paties mokytojo žinios apie mąstymą. Jeigu mokytojas nori išmokyti savo mokinius mąstymo įgūdžių, jis pats turi labai gerai išmanyti metapažinimo procesus. Užduodamas sau klausimus apie tai, kaip jis mąsto, mokytojas įgyja mąstymo įgūdžių ir tai jam leidžia kryptingai to paties mokyti savo mokinius.  Jei mokytojas nori suprasti savo mąstymo procesus, jis gali užsirašinėti, kaip mąsto garsiai. Kai pats mokytojas supras, kokias mąstymo strategijas jis taiko, tuomet galės pradėti to mokyti ir kitus.

Skaitymo strategijų mokymasis
...turėtų būti sistemiškas, nuoseklus ir mokiniams pagrįstus iššūkius keliantis procesas, t. y. laipsniškai pereinant nuo vadovaujamo prie autonomiško mokymosi, pamažu didinant mokymosi autonomijos laipsnį. Nijolė Toleikytė. Skaitymo strategijų mokymas(is) // Gimtasis žodis, 2014, Nr. 1, p. 13–24.

Skaitymo strategijų mokymosi etapai
Pasirengimas Prista-tymas Praktinė veikla Įsivertinimas Plėtojimas

Visi mokytojai turi mokyti savo dalyko kalbos;
mokėti plėsti savo dalyko žodyną; žinoti, kaip sukurti skaitymo ir rašymo užduotis, kurios motyvuotų mokinius; žinoti savo dėstomam dalykui būdingas skaitymo strategijas; žinoti, kaip mokyti skaitymo strategijų, kurios padeda suprasti jų dalyko tekstus.

Mokinių taikomos skaitymo strategijos
Prieš skaitymą mokiniai įvertina: ar gerai supranta užduotį; ar turi užduočiai atlikti reikalingus tekstus.

Skaitymo metu analizuoja, ką svarbaus galima numatyti iš teksto pavadinimo; pabraukia svarbias ar neaiškias vietas; pritaiko savo mokymosi stilių; atsižvelgia į tai, ko reikalauja užduotis; skaito dar kartą visą tekstą arba atskiras jo dalis, kad geriau suprastų.

Perskaitę tekstą (-us) mokiniai įsivertina: ar viską suprato; ar gerai atliko užduotį.

Mokinių netaikomos skaitymo strategijos
Prieš skaitant visiems tekstams perskaityti reikalingo laiko numatymas ir paskirstymas; skaitymo veiklos planavimas; mokymosi tikslų kėlimas.

Skaitant pagrindinių idėjų, teiginių grupavimas naudojantis grafinėmis tvarkyklėmis; reikšminių žodžių teksto paraštėse išrašymas; tekstą apibendrinančių išvadų rašymas; tekstų pavadinimų transformavimas į klausimus ir bandymas į juos atsakyti; svarbiausių teksto fragmentų perfrazavimas.

Perskaičius apmąstymas, kaip geriau planuoti, valdyti laiką dirbant klasėje; numatymas, kaip galėtų geriau dirbti; įsivertinimas, ar pasiekti numatyti tikslai.

Ar tai tiesa? Skaitymas yra esminis įgūdis, kuris gali būti taikomas įvairiose situacijose. Egzistuoja universalūs teksto suvokimo ir kūrimo dėsniai. Skaityti moko kalbos mokytojai.

Struktūriniai sprendimai: vertinimas

Skaitytojų kategorijos
Kempinės, kurios sugeria viską, ką skaito, ir sugrąžina beveik tą patį turinį, tik ne visai švarų. Smėlio akiniai, kurie nieko neišsaugo ir juda per knygos turinį eikvodami laiką. Arbatos maišeliai, kuriuose lieka tik padugnės to, ką jie skaito. Deimantai, reti ir vertingi, kurie gauna naudos iš to, ką skaito, ir leidžia kitiems tuo pasinaudoti. ~ Samuel Taylor Coleridge

Literatūra Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo OECD PISA 2012 ataskaita, 2013 – PISA 2012 atvirų užduočių pristatymas (pdf) OECD PISA 2009 skaitymo gebėjimų užduočių pavyzdžiai, 2011 – OECD PISA 2006 gamtamokslinio raštingumo užduočių pavyzdžiai, 2008 (pdf) Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004. Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, Interneto prieiga pdf Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo OECD PISA 2006, 2009, 2012 tyrimų ataskaitos. Vilnius, 2007, 2010, 2013.

Billmeyer, Rachel and Mary Lee Barton
Billmeyer, Rachel and Mary Lee Barton. Teaching Reading in the Content Areas: If Not Me, Than Who? Aurora: McREL (Mid-continent Regional Education Laboratory),1998. Irvin, Judith J. ir kt.Strategies to Enhance Literacy and Learning in Middle School Content Area Classrooms. Florida State University, 2006. Reading and Writing in the Mathematics Classroom. math.coe.uga.edu/TME/issues/v08n1/3freitag.pdf ‎TIMOTHY SHANAHAN and CYNTHIA SHANAHAN. Teaching Disciplinary Literacy to Adolescents: Rethinking Content- Area Literacy // Harvard Educational Review, 2008, Vol. 78, 1. P. 40– Timothy Shanahan, Douglas Fisher and Nancy Frey. The Challenge of Challenging Text // Challenging-Text.aspx The Death of Content Area Reading: Disciplinary Literacy. Shanahan, Shanahan, & Misichia (2011). Analysis of expert readers in three disciplines: History, mathematics, and chemistry. Journal of Literacy Research, 43, Shanahan, T., & Shanahan, C. (2012). What is disciplinary literacy and why does it matter? Topics in Language Disorders, 32, 1–12.

Altieri, Jennifer (2011). Content Counts
Altieri, Jennifer (2011). Content Counts! Developing Disciplinary Literacy Skills, K–6. International Reading Association. Buehl, Doug. (2011). Developing Readers in the Academic Disciplines. International Reading Association. Carnevale, A. (2010) Center on Education and the Workforce Forecasts of Education Demand to 2018 College and Career Readiness Standards; pdf Common Core Standards for English Language Arts; Washington, DC: Georgetown Center on Education and the Workforce, Engineering Solutions to the National Crisis in Literacy: How to Make Good on the Promise of the Common Core State Standards. Alliance for Excellent Education. Washington D.C. 2011

SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE

Similar presentations

Presentation on theme: "SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE

Similar presentations

Presentation on theme: "SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback