1. NEFORMALIOJO VAIKŲ UGDYMO ESMĖ IR REIKŠMĖ

2. Neformalusis fizinis ugdymas yra vienas iš neformaliojo ugdymo sistemos komponentų, todėl siekdami atskleisti neformaliojo fizinio ugdymo esmę, pirmiausia turime pasigilinti, kaip apibūdinamas neformalusis ugdymas, apžvelgti, kokie reikalavimai keliami šiai švietimo sistemos grandžiai.

3. Kas yra neformalusis ugdymas?

4. Europos šalyse neformaliojo ugdymo tikslai ir uždaviniai turi nepaprastai daug panašumų (Takkula, 2008), tačiau tarp Europos šalių neformaliojo ugdymo sistemų vyrauja ir daugybė skirtumų. Kiekvienoje Europos šalyje neformalusis ugdymas turi savo sistemą, egzistuoja tam tikros tradicijos (Jankauskas, 2008). Skiriasi oficiali valstybių pozicija neformaliojo ugdymo atžvilgiu, teisinis reguliavimas bei valdymas, santykis su formaliuoju ugdymu, mokslinis, informacinis, materialinis aprūpinimas ir t. t.

5. Įvairiose Europos šalyse aprašant daugiau ar mažiau panašias veiklas naudojami netgi skirtingi terminai: kartais tai vadinama užklasine ar užmokykline veikla, papildomu ugdymu, neformaliu ugdymu (Clarijs, 2008).

6. Ryšiai tarp kriterijų, susijusių su formaliuoju ugdymu ir sinonimai, padedantys išreikšti neformaliojo ugdymo terminų variantus (Clarijs, 2008a)
Kriterijus
Terminologija
Terminology
Formaliojo ugdymo antitezė
Neformalus ugdymas
Non – formal education
Non – school education
Vieta
Užklasinė veikla
Užmokyklinė veikla
Out of class education
Out - of - school education
Laikas
Popamokinė veika
After school education
Pramogos ir poilsio išryškinimas
Mokyklos pagal pomėgį
Laisvalaikio programos
Hobby school
Leisure time programs
Formalaus ugdymo tęstinumas
Papildomas ugdymas
Extra school education
Additional education
Extra curricular education
Oficialūs rezultatai
Ugdymas, kur neišduodami pažymėjimai
Non – certificated education

7. Siekiant įvertinti visų Europos regionų situaciją, atsižvelgiant į Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos politinius bei kultūrinius kontekstus, pasidalinti patirtimi ir suformuoti vieningus neformaliojo ugdymo tikslus Europos vaikų ir jaunimo laisvalaikio institucijų asociacija (EAICY – European Association of Institutions for leisure Time for Children and Youth‘) iniciavo diskusiją, skirtą neformaliajam ugdymui Europoje, kuri prasidėjo 2008 m. Vilniuje vykusia konferencija „Europos formulė: šiandienos kompetencijos rytdienos sėkmei“ (Formula of Europe: Today‘s Competences for Tomorrow‘s Success).

8. Tris metus numatyta keistis nuomonėmis, patirtimi, ieškoti optimaliausių sprendimų ir 2011 m. baigiamajame susitikime Strasbūre Europos Parlamentas turėtų patvirtinti bendras Europos vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo gaires.
P. S. Baigiamasis susitikimas Strasbūre neįvyko.

9. NEFORMALIOJO UGDYMO APIBRĖŽTIS
Council of Europe. Doc (1999)
Neformalus ugdymas - tai suplanuota asmeninio ar socialinio ugdymo programa, skirta už formalaus švietimo ribų jaunimui pagerinti įgūdžius ir kompetencijas. Dalyvavimas joje yra savanoriškas.
NEFORMALIOJO UGDYMO APIBRĖŽTIS
EUROPOS DOKUMENTUOSE
Council of Europe. Doc (1999); Recommendation 1437 (2000)
Neformalus ugdymas būdamas integrali mokymosi visą gyvenimą dalis, sudaro galimybę jaunimui bei suaugusiems įgyti bei išlaikyti gebėjimus bei tinkamą požiūrį, kurių reikia prisitaikant prie pastoviai kintančios aplinkos.
Tai gali būti pasiekiama asmenine kiekvieno iniciatyva skirtingose veiklose, vykdomose už formalios sistemos.
Council of Europe “Mini – compendium on non-formal education” (2007)
Neformalusis ugdymas – tai bet kokia suplanuota asmeninio ar socialinio ugdymo programa, skirta už formalaus švietimo ribų jaunimui pagerinti įgūdžius ir kompetencijas.

10. NEFORMALIOJO UGDYMOAPIBRĖŽTIS EUROPOS (PASAULIO) DOKUMENTUOSE
Unesco International Standard Classification of Education I S C E D (1997):
NU gali būti vykdomas ugdymo institucijoje, ir už jos ribų ir yra skirtas visų amžiaus grupių žmonėms. Priklausomai nuo šalies, tai gali apimti ugdymo programas, suteikiančias suaugusiems piliečiams raštingumą; vaikams, nebaigusiems mokyklos, pagrindinį išsilavinimą; gyvenimo, darbo įgūdžius; pagrindines elgesio normas.
NU programos ne būtinai yra išdėstytos pakopų principu ir gali būti skirtingos trukmės.
NEFORMALIOJO UGDYMOAPIBRĖŽTIS
EUROPOS (PASAULIO) DOKUMENTUOSE
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001):
Neformalusis mokymasis vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų ir mokiniai paprastai negauna formalizuotų pažymėjimų”.
European Commission. Validation of non-formal and informal learning (2012).
Neformalus ugdymas yra vykdomas ne ugdymo ar mokymo įstaigų ir pabaigus įprastai neišduodamas pažymėjimas. Tačiau, tai yra sąmoningai pasirinktas besimokančiojo ir turi aiškiai struktūruotą tikslą, laiką ir paramą.

11. NEFORMALIOJO UGDYMO APIBRĖŽTIS
EUROPOS DOKUMENTUOSE
Europos Taryba (Council of Europe, 2007) neformaliajam ugdymui kelia šiuos reikalavimus:
veikla turi būti savanoriška;
neformalus švietimas turi būti visiems prieinamas;
jis turi turėti ugdomąjį poveikį;
orientuojamas į gyvenime reikalingų įgūdžių įgijimą ir pasirengimą būti aktyviu piliečiu;
pagrįstas kolektyviniu požiūriu, individualaus ir grupinio mokymo derinimu;
turi vyrauti holistinis požiūris, orientuotas į procesą;
neformaliajame ugdyme svarbiausia yra dalyvių poreikiai.

12. NEFORMALIOJO UGDYMO APIBRĖŽTIS
LIETUVOS DOKUMENTUOSE
Lietuvoje iki 2003 metų neformalusis vaikų ugdymas nebuvo aiškiai apibrėžtas. Dažniausiai jis buvo minimas kaip viena iš naujai atsiradusių darbo su jaunimu sričių.
2003 metais Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme iki tol buvusi „papildomojo ugdymo“ sąvoka papildyta ir apibrėžta kaip
neformalusis vaikų švietimas.

13. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011
NEFORMALIOJO UGDYMO APIBRĖŽTIS
LIETUVOS DOKUMENTUOSE
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2003 Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011
Neformalusis švietimas - švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas.

14. UŽDUOTIS
Vadovaudamiesi pateiktais apibrėžimais apibūdinkite neformalųjį ugdymą:
Kas yra neformalusis ugdymas?
Kokie jam keliami reikalavimai?

15. Apibrėžtis: neformalusis ugdymas
Susipažinus su neformaliojo ugdymo definicijomis apibendrinant galima teigti, kad neformalusis ugdymas – sąmoningai pasirinktas suplanuotas ir tikslingas ugdymas, kuris yra mokymosi visą gyvenimą dalis.

16. Apibrėžtis: neformalusis vaikų ugdymas
Susipažinus su neformaliojo ugdymo definicijomis apibendrinant galima teigti, kad neformalusis vaikų ugdymas – sąmoningai mokinio pasirinktas po pamokų bendrojo ugdymo institucijoje ar už jos ribų organizuojamas suplanuotas ir tikslingas ugdymas, mokymosi visą gyvenimą dalis.

17. Neformaliojo ugdymo paskirtis

18. NEFORMALIOJO UGDYMO PASKIRTIS (Lietuvoje)
Lietuvoje neformaliajam vaikų švietimui daugiau aiškumo suteikė ir plėtotės kryptį nurodė 2005 m. parengta ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta (įsak. Nr. ISAK-2695)
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, kurioje apibrėžiami neformaliojo vaikų švietimo tikslas, uždaviniai, principai, rezultatas ir kita.

19. NEFORMALIOJO UGDYMO PASKIRTIS (Lietuvoje)
Lietuvoje pagrindinis neformaliojo vaikų švietimo dokumentas – Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija (2012).
Šioje koncepcijoje apibrėžiami neformaliojo vaikų švietimo tikslas, ir uždaviniai, principai, reikalavimai švietimo teikėjams, rezultatas, ugdymo proceso organizavimo, informavimo ir finansavimo principai bei numatomos priemonės Koncepcijai įgyvendinti.

20. III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KAITOS KRYPTYS (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2012)
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamą sąvoką „neformalusis vaikų švietimas“ siūloma keisti sąvoka „pasirenkamasis vaikų ugdymas“.

21. Pasirenkamąjį vaikų ugdymą siūloma skirstyti į:
FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANTĮ UGDYMĄ,
kurio paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius bei suteikti asmeniui papildomų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų.
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas gali vykdyti muzikos, dailės, menų, sporto ir kitos mokyklos.
NEFORMALŲJĮ VAIKŲ UGDYMĄ,
kurio paskirtis – ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas.
Neformaliojo vaikų ugdymo programas gali vykdyti neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

22. Pasirenkamojo vaikų ugdymo paskirtis
NEFORMALIOJO UGDYMO PASKIRTIS (Lietuvoje)
tenkinti pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių vaikų ir jaunimo iki 19 metų (specialiųjų poreikių – iki 21 metų)
Paskirtis
Tenkinti pažinimo poreikius
Tenkinti ugdymosi poreikius
Tenkinti saviraiškos poreikius
Tenkinti padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

23. Pasirenkamojo vaikų ugdymo tikslas
Tikslas - ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius (NVŠK, 2012).
Socialinės
Pillietines
Edukacinės
Profesinės

24. Pasirenkamojo vaikų ugdymo uždaviniai
ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;
ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių, ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, iškritusių iš švietimo sistemos, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas;
padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas;
tobulinti tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomų dalykinių kompetencijų.

25. D. Festeu, B. Humberstone (2006) pabrėžia, kad neformalusis švietimas turi būti sutelktas į ugdymą ir mokymąsi, pabrėžiant:
socialinį kontekstą,
žinių naudingumą
ir asmenybės augimo tikslus,
socialinius pokyčius
ir integraciją į visuomenę.
L. Siurala (2007) kaip pagrindinį neformaliojo švietimo uždavinį nurodo vaikų ir jaunimo ugdymą atsakingais piliečiais bei gebėjimą rasti ir išsaugoti darbą.

26. V. Jankauskas (Europos vaikų ir jaunimo NU organizatorių asociacijos viceprezidentas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius, 2008) pažymi, kad neformaliojo švietimo tikslas – parengti vaiką sėkmingam gyvenimui dinamiškoje ir nuolat besikeičiančioje visuomenėje, ugdyti asmeninius gebėjimus, visuomeninį aktyvumą, kad jis taptų visaverte, kūrybiška asmenybe.

27. Vis dėlto, pasak Europos vaikų ir jaunimo laisvalaikio institucijų asociacijos prezidento R.Clarijs (2008) neformaliojo ugdymo reikšminiai žodžiai yra „kompetencija“ ir „gebėjimai“.
Kompetencijos
Asmeninės
Edukacinės
Sveikatos
Socialinės
Pilietinės
Gebėjimai
Lyderystė
Bendravimas
Darbas komandoje
Konfliktų sprendimas
Planavimas
Kritinis mąstymas

28. Kompetencijos, ugdomos neformaliojo švietimo būdu (pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, 2005)

29. asmeninės – savęs pažinimas, savistaba, pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas, savianalizė, saviraiška, sveika gyvensena, atsakomybė už savo veiksmus;
edukacinės (mokymosi) – savarankiškas mokymasis bei informacijos valdymas, mokymasis visą gyvenimą, informacijos gavimas, jos analizavimas bei panaudojimas, mąstymo lankstumas (loginis, kritinis-probleminis, kūrybinis);
socialinės – bendravimas ir bendradarbiavimas, darbas komandoje, demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymas, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas, lygių galimybių įsisąmoninimas, ekologinė savimonė;
profesinės – specifinių sričių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, supratimas apie šiuolaikinę darbo rinką, požiūris į veiklos kokybę (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005).

30. PRINCIPAI

31. Pasirenkamojo vaikų ugdymo principai
Savanoriškumo
Prieinamumo
Individualizavimo
Aktualumo
Demokratiškumo
Patirties
Ugdymosi grupėje

32. Savanoriškumo – vaikai laisvai renkasi švietimo tiekėją, tinkamiausias veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir nieko neverčiami.

33. Prieinamumo – sudaromos visos sąlygos vaiko kompetencijoms ugdytis per pasirinktą veiklą.
Siūlomos veiklos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį nepriklausomai nuo socialinės padėties.

34. Individualizavimo - ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus.

35. Neformaliajame vaikų ugdyme laikomasi šių principų (NVŠK, 2012):
aktualumo – neformaliojo švietimo siūlomų veiklų pasiūla skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti;

36. Demokratiškumo – mokytojai, tėvai ir vaikai yra bendro ugdymosi proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius;

37. patirties – ugdymas grindžiamas patyrimu ir jo refleksija;
ugdymosi grupėje – mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalytis darbais ir atsakomybėmis;
pozityvumo – ugdymosi procese kuriamos teigiamos emocijos, sudaromos sąlygos gerai vaiko savijautai.

38. R. Clarijs (2008) nurodo, kad efektyvi neformaliojo ugdymo sistema yra išvystyta romanų tautose (Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija), bet, vis dėlto, labiausiai, anot Europos šalių vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizatorių asociacijos prezidento, neformaliojo ugdymo veikla praktikuojama buvusiose socialistinėse šalyse, pirmiausia tose, kurios priklausė Sovietų sąjungai.

39. Kokia yra neformaliojo ugdymo paskirtis?
Klausimas
Kokia yra neformaliojo ugdymo paskirtis?

40. Kokia yra neformaliojo fizinio ugdymo paskirtis?
Klausimas
Kokia yra neformaliojo fizinio ugdymo paskirtis?

41. Klausimas
Kokia Jūsų nuomonė apie neformalųjį ugdymą Lietuvoje? Ar siūlytumėte ką nors keisti, tobulinti?
Kokia Jūsų nuomonė apie neformalųjį fizinį ugdymą Lietuvoje? Ar siūlytumėte ką nors keisti, tobulinti?