1. Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)
Darius Žeruolis Europos Parlamento informacijos biuro, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ir Lietuvos ekonomistų asociacijos seminaras m. gegužės 20 d. Vilniaus universiteto biblioteka

2. Turinys Narystės ES tikslai – „daugiau Europos Lietuvoje“
ES parama skaičiais
ES paramos rezultatų vertinimas
Narystės ES ir ES paramos poveikis
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

3. Tikslai
Strateginė vizija – 2015 m. pasiekti kai kurių ES-15 šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį ( m. Bendrasis programavimo dokumentas, Lietuvos m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija)
Ūkio augimas ilguoju laikotarpiu
Daugiau ir geresnių darbo vietų
Socialinės sanglaudos plėtra
Mažinti Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES vidurkio (Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, 2005 m.)
Panaudojant ES finansinę paramą, siekti vidutinio ES šalių ekonominio išsivystymo lygio (Lietuvos ES politikos m. strateginės kryptys „Daugiau Lietuvos Europoje ir Europos Lietuvoje“)
Footer

4. Gyventojų lūkesčiai
Gyventojų lūkesčiai dėl narystės ES: materialiniai ir saugumo užtikrinimo:
Gyvenimo lygio kilimas - 26%
ES finansinė parama – 25%
Laisvas judėjimas ir studijos užsienyje – 11%
Nacionalinio saugumo stiprėjimas – 10%
Reprezentatyvus 2006 m. gyventojų nuomonės tyrimas (Vilmorus) Vyriausybės kanceliarijos užsakymu (% nuo remiančių narystę ES (iš viso - 70% remiančių)
Materialiniai lūkesčiai sumažėjo: 2004 m. 42% Lietuvos gyventojų narystę ES tapatino su ekonomine gerove m. tokių buvo tik 18 proc. (Eurobarometras, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje)
Footer

5. Kiek paramos gavome? I dalis. Pinigai 2018.11.29
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

6. ES finansinė parama Lietuvai einamosiomis kainomis, EUR
Finansinė perspektyva
2004–2006 m.
2007–2013 m.
Narystės dešimtmečio nauda
2014–2020 m.
EUR Lt
Visa parama, mln. EUR
3191,25
11723,4
14914,7
51497
12881,9
Parama vienam gyventojui per laikotarpį, EUR
938
3607
4545
15693
4375
Parama vienam gyv. per metus, EUR
313
515
828
2859
625
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

7. ES finansinė parama Lietuvai 2004-2020 m. , mln
ES finansinė parama Lietuvai m., mln. EUR, einamosiomis kainomis, pagal ES biudžeto eilutes * m. dalis paramos žemės ūkiui buvo skirta Sanglaudos politikos eilutėje(todėl 2> ), į bendrą m. sumą įskaičiuota 18,3 mln. EUR kompensacija valstybės biudžeto disbalansui išlyginti ir lėšos institucijų stiprinimui (pastarosios nuo 2007 m. apskaitomos sanglaudos politikos eilutėje). Šaltinis: stojimo į ES derybų rezultatai (Špokevičiūtė ir Žeruolis (2007) „Dovanotam arkliui į dantis nežiūri?“ (Politologija), 2005 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų tarybos išvados (Špokevičiūtės ir Finansų ministerijos skaičiavimai).
ES biudžeto išlaidų kategorijos
ES finansavimas
Pokytis ( m. palyginti su m.) m.
2007–2013 m.
2014–2020 m.
mln. EUR %
1. PAŽANGUS IR INTEGRACINIS AUGIMAS
1967,8
7722,4
7713,0
-9,4
-0,1
1.1 Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti
1.1.1 Ignalinos programa
339,4
837,4
450,8
-386,6
-46,2
1.2 Sanglaudos politika
1628,4
6885,0
7262,2
377,2
5,5
2. TVARUS AUGIMAS
860,6*
3861,0
4995,1
1134,1
29,4
2.1 Rinkos priemonės ir tiesioginės išmokos
343,13
2095,0
3392,8
1297,8
61,9
2.1.1 Rinkos priemonės
193,0
145,8
-47,2
-24,4
2.1.2 Tiesioginės išmokos
1902,0
3247,0
1345,0
70,7
2.2 Kaimo plėtra
646,9
1766,0
1602,3
-163,7
-9,3
3. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ
109,7
140,0
173,7
33,7
24,1
3.1 Laisvė, saugumas ir teisingumas
3.1.1 Speciali tranzito (Kaliningrado) schema
108,0
150,0
42,0
38,9
3.1.2 Išorės sienų apsauga
32,0
23,7
-8,3
-25,9
3.2 Pilietybė
4. ES KAIP GLOBALI PARTNERĖ
5. ADMINISTRAVIMO IŠLAIDOS
IŠ VISO
3191,25
11723,4
12881,9
1158,5
9,9
Lietuvos įmokos į ES biudžetą
630,9
2166,3
2564,9
398,6
18,4
Grynasis balansas
2560,35
9557,1
10316,9
759,8
8,0
Proc. (%) nuo BVP
4,5
3,65
Footer

8. ES parama nacionalinėse lėšose
ES paramos lėšos valstybės biudžete sudaro ženklią pajamų dalį:
2007 m. - 3,086 iš 19,213 mlrd. Lt (16 proc.)
2009 m. – 6,417 iš 20,815 mlrd. Lt (31 proc.)
2013 m. - 7,546 mlrd. Lt iš 25,696 mlrd. Lt (29 proc.)
2004–2012 ES parama sudarė 54 proc. visų valstybės kapitalo investicijų Lietuvoje;
pvz m. VIP 2013 metų investicijoms buvo numatyta skirti 4 mlrd. 487,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, iš jų 3 mlrd. 196,7 mln. Lt (71 proc.)– ES paramos lėšų.
Didžioji dalis investicijų nukreiptos į šias sritis:
Transporto;
Aplinkosaugos (daugiausia, atliekų ir vandentvarkos infrastruktūrą);
Energijos infrastruktūrą (elektros, šilumos tinklus);
MTTP infrastruktūrą;
Socialinę infrastruktūrą.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

9. ES paramos pasiskirstymas pagal sritis (ES struktūrinė parama ir parama žemės ūkiui (BŽŪP)) Šaltinis: ESTEP skaičiavimai pagal svetainės esparama.lt duomenis m. m. m.
mln. EUR
proc.
MTEP ir inovacijos
106,32 5%
534,19
679 6%
Verslo plėtra
605,53
507 4%
IRT ir informacinė visuomenė
46,03 2%
240,09
244
Energetika (infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumas, AEI)
60,03 3%
795,47 8%
808 7%
Aplinkosauga (įskaitant turizmo skatinimą)
344,85
17%
989,69
10%
763
Transportas
408,34
20%
1530,17
15%
1.123
Užimtumo skatinimas
155,34
778,08
398
Socialinė įtrauktis ir kova su skurdu (įskaitant sveikatos sritį)
495
Švietimas (infrastruktūra ir mokymasis visą gyvenimą)
128,53
610,71
624
Viešasis valdymas
0,00 0%
160,18
150 1%
Teritorinė plėtra
310,97
675
Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai
797,61
39%
3861,00
37%
4.995,10
44%
Iš viso
2047,06
100%
10416,06
11.461
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

10. Iš kur gauname įrodymų? II dalis. Vertinimai 2018.11.29
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

11. ES paramos vertinimų mastas
Apie ES paramos rezultatus žinome gana nemažai (lyginant su nacionalinių lėšų rezultatais), nes jos panaudojimo vertinimas yra privalomas pagal ES teisės aktus;
m. atlikta daugiau nei 120 ES struktūrinės paramos vertinimų
vertinimo ataskaitas galima rasti
Lyginant ES mastu, Lietuva yra viena iš daugiausiai vertinimų atliekančių šalių, t.y.
Lietuvoje 1 vertinimui vidutiniškai tenka 178 mln. EUR paramos,
ES – 428 mln. EUR (svyruoja nuo 53 mln. EUR Austrijoje iki 5011 mln. EUR Ispanijoje)
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

12. ES struktūrinės paramos vertinimų pasiskirstymas pagal sritis
ES, proc.
Lietuva, proc.
MTTP 7 10
Parama verslui ir IRT 15
Žmogiškieji ištekliai 3
Transportas 5
Aplinkosauga 4
Energetika 2
Teritorinis vystymasis (įskaitant sveikatos, švietimo, socialinę infrastruktūrą) 13 26
Institucijų ir gebėjimų vystymas -
Daugelį sričių apimantys 37 41
Horizontalios temos
* Apima m. atliktus ERPF ir Sanglaudos fondo vertinimus (neapima ESF vertinimų)
Šaltinis: EVALNET ataskaitos. EVALNET – tai Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato užsakymu sudarytas vertinimo ekspertų tinklas, kurio tinklo tikslas – atlikti politikos analizę bei pateikti informaciją apie 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

13. ES struktūrinės paramos vertinimų pasiskirstymas pagal tipą
* Ši kategorija išskirta analizuojant tik Lietuvos vertinimus (juos galima būtų priskirti pirmosioms trims kategorijoms)
Šaltinis: EVALNET ataskaitos. EVALNET – tai Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato užsakymu sudarytas vertinimo ekspertų tinklas, kurio tinklo tikslas – atlikti politikos analizę bei pateikti informaciją apie 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą
ES, proc.
Lietuva, proc.
Proceso, administravimo sistemos vertinimai 42 34
Pasiekimų, rezultatų vertinimai 36 17
Poveikio vertinimai 22
Teminiai vertinimai -*
32*
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

14. ES struktūrinės paramos vertinimo metodai
Šaltinis: EVALNET ataskaitos. EVALNET – tai Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato užsakymu sudarytas vertinimo ekspertų tinklas, kurio tinklo tikslas – atlikti politikos analizę bei pateikti informaciją apie 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą
Lietuvoje taip pat daugiausiai daugiausia taikomi kokybiniai vertinimo metodai; poveikiui vertinti – makroekonominis modeliavimas; pradedami taikyti kontrafaktiniai poveikio vertinimo metodai (atlikti 3 vertinimai).
ES, proc.
Konktrafaktiniai poveikio vertinimo metodai 3
Kiti kiekybiniai metodai (daugiausia- ekonometrinis modeliavimas) 6
Kiekybiniai ir kokybiniai 27
Kokybiniai 64
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

15. Ką galime pasakyti apie narystės ES poveikį ir ES paramos įtaką?
III dalis. Vertinimų rezultatai
Ką galime pasakyti apie narystės ES poveikį ir ES paramos įtaką?
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

16. Lietuvos integracijos į ES poveikio vertinimas (2003 m.)
Makroekonominio narystės ES poveikio išankstinis vertinimas (2003) spėjo, kad dėl Lietuvos integracijos į ES ir narystės joje nuo Lietuvos BVP m. augs 1,14 procentinio punkto greičiau nei nestojant į ES (o maždaug 2/3 šio papildomo augimo suteikia narystė ES vidaus rinkoje)
Apdirbamoji pramonė (18,6 mlrd. LTL) , didmeninė ir mažmeninė prekyba (9,1 mlrd. LTL) bei žemės ūkis (7,1 mlrd. LTL) buvo tos sritys, kurios pagal BVP rodiklį m. patirs didžiausią teigiamą įtaką. Toliau rikiuojasi statyba (3,8 mlrd. LTL), transportas, sandėliavimas ir ryšiai (3,4 mlrd. LTL), elektros, dujų ir vandens tiekimas (3,1 mlrd. LTL) construction, communications and energy sectors.
Buvo prognozuojama neigiamas, nors ne itin didelis emigracijos poveikis
Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio susisteminimas ir analizė (2003), Europos komiteto prie LRV užsakymu atliko Ekonominės konsultacijos ir tyrimai (EKT) (tyrimo ataskaitą žr. -> senoji svetainės versija)
Footer

17. Lietuvos integracijos į ES poveikio vertinimas (2003 m.)
Faktinio pagal makroekonominį modelį prognozuojamo BVP palyginimas su hipotetiniu BVP (tuo atveju, jei Lietuva į ES nestotų), mlrd. LTL
Footer

18. Kontrafaktinis narystės ES įvertinimas (The Benefits of Brentry, The Economist, 12 April 2014)
Footer

19. Lietuvos kontrafaktinis narystės ES įvertinimas
Sintetinė Lietuva: 51,5% Kroatijos (ES nare tapo tik 2013 m.), 42,1% Ukrainos, 4,6% Honkongo, 1,3% Kanados ir 0,5% Makedonijos
Išvados dėl Lietuvos: 2008 m. narystės ES indėlis į BVP vienam gyventojui (pgp) buvo 2 tūkst. JAV dol. (2005 m. kainomis)
Suminis Lietuvos BVP be narystės ES būtų buvęs 13,7%, o vidutinis metinis augimas – 1,03 proc. punkto mažesnis
Didžiausią teigiamą narystės ES įtaką tarp VRE šalių patyrė: Estija, Lenkija, Latvija, Lietuva
Narystės ES įtaka teigiama, bet ne tiek daug, kaip pirmojoje grupėje: Čekijai, Slovakijai, Slovėnijai, Vengrijai
Economic Growth and European Integration: A Counterfactual Analysis. Nauro F. Campos (Brunel University and IZA-Bonn), Fabrizio Coricelli (Paris School of Economics and CEPR-London) and Luigi Moretti (University of Padova)
Footer

20. Lietuvos kontrafaktinis narystės ES įvertinimas grafiškai
Footer

21. ES struktūrinių fondų poveikis BVP („ES struktūrinių fondų poveikio bendrajam vidaus produktui vertinimas“, BGI Consulting, 2009 m.)
Tikslas: įvertinti BPD paramos poveikį BVP
Metodas: ekonometrinis modeliavimas ir Lietuvos makroekonominės politikos modelis HERLIT - ekonometrinis makromodelis Lietuvai, atitinkantis HERMIN modelio teorinius ir metodologinius principus (kurį taiko Europos Komisija).
Rezultatai:
BPD poveikis BVP lygiui siekia 1,8 proc. kiekvienais BPD įgyvendinimo laikotarpio metais;
Didžiausia BPD įtaka buvo statybų sektoriui, kuriame realaus BVP lygio padidėjimas 2008 m. siekė 7 proc., tačiau pasibaigus BPD įgyvendinimui poveikio nebebuvo.
Pasikeitimai paslaugų sektoriuje taip pat gana žymūs – 2008 m. siekė 2,3 proc., bet vėliau staiga sumažėjo.
Reikšmė gamybos sektoriaus kuriamam BVP matoma ne iš karto, bet didėja pasibaigus programai. Pvz., 2010 m. poveikis gamybos sektoriui siekia apie 0,75 proc. ir tęsis vidutiniu laikotarpiu.
Įtaka viešajam sektoriui nereikšminga, nulemta nežymių kainų ir darbo užmokesčio lygio pokyčių.
BPD poveikis visos ekonomikos darbo našumui labiausiai pasireiškė 2008 m. ir siekė 0,35 proc. (t. y. produktyvumas buvo 0,35 proc. didesnis lyginant su scenarijumi, kuriame nėra BPD investicijų).
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

22. ES struktūrinių fondų poveikis BVP - atnaujinimas („ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS, EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZĖS IKI 2020 METŲ “, ESTEP, 2012 m.)
Tikslas: apskaičiuoti, kokį poveikį 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų investicijos turėjo ir tebeturi Lietuvos BVP pokyčiams ir koks prognozuojamas šalies ekonomikos augimas iki 2020.
Metodas: naudotas vidutinės trukmės prognozėms tinkamas Lietuvos ūkio makroekonometrinis modelis LEMAM. Modeliuojant ES finansinės paramos poveikį atskiriems ūkio sektoriams ir siekiant užtikrinti HERLIT ir LEMAM modelių rezultatų ir prielaidų suderinamumą, LEMAM modelis buvo papildytas sektorinėmis posistemėmis, kurios skirtos įvertinti paramos įtaką pramonės ir energetikos, statybų bei privačių paslaugų sektoriams.
Modelio bazę sudaro 34 lygčių sistema su 52 kintamaisiais (34 endogeniniais ir 18 egzogeniniais). LEMAM apjungia 20 įvertintų elgesio lygčių bei 14 balansinių lygybių į vieną sistemą (toliau skaidrėje). ES fondų lėšos šią sistemą papildo tiek tiesiogiai modeliuojant paklausos pusės poveikius investicijoms, pajamoms, užimtumui, tiek veikiant per bendrojo produktyvumo rodiklio padidėjimą, tiek per pasiūlos pusės apribojimus, ateinančius iš pridėtinės vertės kūrimo posistemės.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

23. ES struktūrinių fondų poveikis BVP - atnaujinimas („ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS, EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZĖS IKI 2020 METŲ “, ESTEP, 2012 m.)
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

24. ES struktūrinių fondų poveikis BVP - atnaujinimas („ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS, EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZĖS IKI 2020 METŲ “, ESTEP, 2012 m.)
Rezultatai (Poveikis BVP):
ES struktūrinių fondų paramos poveikis BVP stiprėja iki 2013 m. ir 2004–2013 m. laikotarpiu lemia 1,57 procentinio punkto didesnį realaus BVP (palyginamosiomis 2005 m. kainomis) vidutinį metinį augimą nei būtų be paramos.
Baigiantis 2007–2013 m. veiksmų programų įgyvendinimui ES struktūrinių fondų investicijų paklausos pusės sukeltas poveikis silpnėja, todėl vertinant paramos poveikį 2004–2015 m. laikotarpiu stebimas mažesnis vidutinis metinis BVP augimo tempas (1,1 proc. punkto).
Suminis 2004–2015 m. laikotarpio realus BVP yra 6,51 proc. didesnis nei būtų be paramos.
Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį iš viso bus sukurta 66,36 mlrd. papildomo nominalaus BVP (=apie 60 % dabartinio Lietuvos BVP)
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

25. ES struktūrinių fondų poveikis BVP - atnaujinimas („ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS, EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZĖS IKI 2020 METŲ “, ESTEP, 2012 m.)
Rezultatai (Poveikis darbo vietoms):
Dėl ES struktūrinės paramos naujai sukurtų ir (ar) išsaugotų sąlyginių darbo vietų skaičius 2011 m. pabaigoje siekė 115,5 tūkst., t.y. 9,1 proc. nuo visų užimtųjų ir 7,4 proc. punkto mažino nedarbo lygį.
Iki 2013 m. pabaigos dėl prognozuojamo paklausos pusės efekto paramos poveikis užimtumui turėtų išaugti iki 154 tūkst. sąlyginių darbo vietų ir lemti 10,1 proc. punkto mažesnį nedarbą.
Tačiau pasibaigus 2007–2013 m. veiksmų programoms poveikis užimtumui ims silpnėti ir 2015 m. pabaigoje dėka paramos liks 73,34 tūkst. naujai sukurtų ir (ar) išsaugotų sąlyginių darbo vietų, kas nedarbo lygį mažins 5,3 proc. punktais.
Apibendrinant, nedarbo lygis 2004–2011 m. laikotarpiu buvo vidutiniškai mažesnis 2,6 proc. punkto, o 2004–2015 m. laikotarpiu – 4,6 proc. punkto lyginant su scenarijumi „be paramos“.
Kita vertus, dauguma dėl ES struktūrinių fondų paramos sukurtų darbo vietų yra laikinos, todėl, pavyzdžiui, iki 2015 m. pabaigos liks tik 26,45 proc. (arba 16,8 tūkst.) papildomų sąlyginių darbo vietų, kurios buvo sukurtos iki 2008 m. įgyvendinant pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD finansuojamus projektus.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

26. Sanglaudos fondo paramos poveikis („SANGLAUDOS FONDO PARAMOS POVEIKIO LIETUVAI VERTINIMAS“, ESTEP, 2011 m.)
Tikslas: įvertinti Sanglaudos fondo (transporto infrastruktūros ir aplinkosaugos) projektų poveikį šalies makroekonominei situacijai bei atskiriems Lietuvos ūkio sektoriams. Projektams skirta 4.2 mlrd. Lt paramos. Metodas: adaptuotas trumpo ir vidutinio laikotarpio prognozėms skirtas Lietuvos ekonomikos makroekonometrinis modelis (LEMAM), papildant jį investicinėmis lygtimis, nusakančiomis dėl ISPA/ Sanglaudos fondo paramos atsirandančius poveikius Lietuvos ūkiui. Siekiant išgryninti tiesioginius poveikius paramą gavusiems sektoriams LEMAM modelis buvo papildytas atskirų sektorinių rinkų dalinės pusiausvyros modeliais.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

27. Sanglaudos fondo poveikis šalies BVP
Investuotų ISPA/ Sanglaudos fondo lėšų efektyvumo rodiklis pagal suminį nominalųjį BVP prieaugį yra gana aukštas – apie 2,27.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

28. Sanglaudos fondo poveikis šalies BVP
Apie 45 proc. papildomo BVP užtikrino tie sektoriai, į kuriuos buvo investuojamos ISPA/ Sanglaudos fondo lėšos – transporto, energetikos ir statybos. Pastarajam ES parama turėjo didžiausią poveikį – šio sektoriaus įmonės papildomai sukūrė apie 2 mlrd. Lt pridėtinės vertės. Transporto ir energetikos sektorių rodikliai atitinkamai sudarė 1,4 ir 0,9 mlrd. Lt. Likusius 55 proc. BVP prieaugio sudaro kitos su gamyba ir paslaugomis susietos ekonominės veiklos – jose dėl antrinių paramos efektų sukurta daugiau nei 5,2 mlrd. Lt papildomos pridėtinės vertės.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

29. Paramos kaimo plėtrai poveikis (Tarpinis 2007-2013 m
Paramos kaimo plėtrai poveikis (Tarpinis m. KPP vertinimas, ESTEP, 2010 m.)
Metodas: Sudarytas žemės ūkio sektorinis dalinės pusiausvyros ekonometrinis modelis, kurį naudojant įvertintas 2007–2013 m. KPP poveikis sektoriaus BPV, našumo ir užimtumo rodikliams. Poveikis BPV padidėjimui buvo modeliuojamas šalies, regionų ir sektorių (žemės ūkio, miškų ūkio ir maisto pramonės) mastu, o poveikis užimtumui – šalies mastu.
Rezultatai:
2007–2009 m. laikotarpiu pagal KPP buvo išmokėta apie 500 mln. EUR. Didžiausias impulsas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės rodikliams buvo daromas per fizinį kapitalą (76,6%) ir kompensacijas (20,1%).
Dėl išmokėtų lėšų sukeltų pasiūlos ir paklausos efektų buvo papildomai sukurta 154,9 mln. EUR papildomo BPV realia išraiška ir 293,3 mln. EUR BPV nominalia išraiška.
Pratęsus modeliuojamą laiko eilutę iki 2013 metų buvo apskaičiuota, kad 2007–2009 m. išmokėtos KPP lėšos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose papildomai sugeneruos dar 179 mln. EUR pridėtinės vertės.
Didžiausias paramos poveikis pasireiškė 2009 metais, kuomet dėl paramos sukurta BPV sudarė 8,5 proc. bendros žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės ir 3,9 proc. bendrosios pridėtinės vertės, tais metais sukurtos maisto pramonėje.
Dėl KPP intervencijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pavyko sukurti ar išsaugoti 670 darbo vietų, o maisto pramonės sektoriuje – 427 darbo vietas. Ekonometrinio modeliavimo būdu buvo apskaičiuotas tik samdomų darbuotojų skaičiaus pokytis, nes dėl duomenų rinkimo specifikos Programos poveikis individualiai ūkiuose dirbančių asmenų skaičiui negali būti įvertintas.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

30. Paramos efektyvumas pagal sritis
Transportas:
dėl analizuojamų m. investicijų į kelių sektorių 2007–2020 m. sukurtas papildomas BVP 2,3 karto viršija pačias investicijas (2013 m.; HERMIN modelis);
pagal BPD investavus 0,567 mlrd. litų į sausumos transporto sektorių per –2011 m. papildomai transporto sektoriuje buvo sukurta 1,7 mlrd. Lt, t.y. investicijų į transporto sektorių efektyvumo koeficientas siekia 3 (2010 m. vertinimas)
MTTP, energetika, turizmas, parama verslui (2011 m.; HERLIT-16 modelis):
efektyviausios buvo investicijos į MTTP. Investicijos šioje srityje iki metų atneša 2.33 karto didesnį BVP prieaugį nei investicijų dydis.
Poveikis energetikos, transporto ir verslo sektoriams yra mažesnis. BVP prieaugis, kurį sukelia investicijos į energetikos, transporto ir verslo sektorius viršija investicijų dydžius atitinkamai 1.75, 1.57 ir 1.35 karto.
Narystės Europos Sąjungoje ir ES finansinės paramos įtaka Lietuvos plėtrai (vertinimų apžvalga)

31. Kontrafaktinio poveikio vertinimo samprata (1)
Kontrafaktinis poveikio vertinimas leidžia nustatyti grynąjį intervencijų poveikį intervencijų dalyviams. Grynasis poveikis – tai skirtumas tarp rezultato, kuris buvo pasiektas po intervencijos, ir rezultato, kuris būtų buvęs pasiektas nesant intervencijos;
Tikslinė grupė – asmenys, kurie dalyvavo intervencijoje;
Kontrolinė grupė – asmenys, kurie nedalyvavo intervencijoje;
Kontrafaktinė situacija – rezultatas, kuris būtų buvęs pasiektas, jeigu nebūtų intervencijos.

32. Kontrafaktinio poveikio vertinimo samprata (2)

33. Įmonėms skirtų ES struktūrinės paramos priemonių kontrafaktinis poveikio vertinimas (1)
Kontrafaktinis vertinimas buvo ES struktūrinės paramos poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui vertinimo dalis. Vertinimas atliktas Ūkio ministerijos užsakymu ir pabaigtas m. kovo mėn. (atliko BGI Consulting);
Nustatyta, kad ES lėšomis teiktos subsidijos įmonėms, finansų inžinerijos priemonės ir įmonių produkcijos pristatymas tarptautinėse parodose turėjo teigiamą poveikį priemonėse dalyvavusių įmonių apyvartai ir darbuotojų skaičiui pasibaigus intervencijai;
Pažymėtina, kad kitose šalyse atlikti kontrafaktiniai poveikio vertinimai ne visada leido nustatyti teigiamą paramos įmonėms poveikį. Kai kuriais atvejais (Slovėnija, Suomija, Lenkija, Latvija) poveikis buvo nežymus arba jo iš viso nebuvo.

34. Įmonėms skirtų ES struktūrinės paramos priemonių kontrafaktinis poveikio vertinimas (2)
Nustatyta, kad finansų inžinerijos investiciniai kreditai tokį patį arba didesnį poveikį nei vertintos subsidijų priemonės;
Investicinės paskirties kreditus gavusių įmonių apyvarta pasibaigus intervencijai buvo 16 proc. punktų didesnė, o darbuotojų skaičius 21 proc. p. didesnis, nei būtų nesant intervencijos;
Investicinių kreditų poveikis po intervencijos buvo didesnis nei apyvartinių kreditų.
Tyrimo ataskaitą žr. -> vertinimo ataskaitos)

35. Aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių kontrafaktinis poveikio vertinimas (1)
Kontrafaktinis vertinimas buvo ES struktūrinės paramos poveikio gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje vertinimo dalis. Vertinimas yra atliekamas Finansų ministerijos užsakymu (atlieka ESTEP) ir šiuo metu yra baigiamojoje stadijoje;
Buvo vertinamos penkios ADRP priemonės, įgyvendintos dviejų ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotų projektų metu (127 milijonai LTL, įgyvendinti m.): darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija, įdarbinimas subsidijuojant, profesinis mokymas ir viešieji darbai.
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo tikslinę grupę (t.y. tik šią paramą gavusiųjų) sudarė 215 asmenų, darbo rotacijos asmenys, įdarbinimo subsidijuojant – 2.930, profesinio mokymo – 1.953, viešųjų darbų – Kontrolinę grupę sudarė asmenys.

36. Aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių kontrafaktinis poveikio vertinimas (2)
Nustatyta, kad visos ADRP priemonės, išskyrus viešuosius darbus, turėjo teigiamą poveikį dalyvių įsidarbinimui ir darbo dienų skaičiui;
Trys ADRP priemonės – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, profesinis mokymas ir darbo rotacija – turėjo teigiamą poveikį dalyvių pajamoms;
Stipriausią poveikį turėjo tos ADRP priemonės, kurios numatė naujų įgūdžių bei žinių suteikimą arba prarastų įgūdžių atnaujinimą (darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir profesinis mokymas).

37. Aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių kontrafaktinis poveikio vertinimas (3)
Didžiausią teigiamą poveikį pasibaigus intervencijai turėjo ta ES lėšomis finansuota priemonė, kurios metu subsidija darbo užmokesčiui buvo derinama su darbuotojo apmokymu darbo vietoje (Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas). Nustatyta, kad pasibaigus projektui darbo įgūdžių įgijimo rėmime dalyvavusių žmonių metinės pajamos buvo Lt didesnės nei būtų tuo atveju, jei jie nebūtų dalyvavę projekte;
Profesinio mokymo grynasis poveikis pajamoms taip pat buvo ženklus – pasibaigus intervencijai jis siekė Lt;
Mažesnį poveikį pasibaigus intervencijai turėjo tos ADRP priemonės, kurios yra orientuotos į laikiną užimtumą (darbo rotacija, viešieji darbai).

38. Ačiū už dėmesį
Footer