1. Klausimynai

2. Metodai
Tyrimo tipas
Tiriamoji populiacija, planuojama imtis, atrankos būdai
Kintamieji
Tyrimo instrumentas
Duomenų šaltiniai, jų rinkimo būdai, tyrimo procedūros
Duomenų tvarkymas
Statistiniai metodai
Tyrimo etika

3. Kintamieji, tyrimo instrumentas
Kintamieji, kurių analizė leis atsakyti į iškeltus uždavinius
anketa turėtų būti kuriama, kai aišku, kokių kintamųjų reikia;
idealu, jei padaromas kintamųjų sąrašas
Duomenų rinkimo instrumentas:
Instrumentas / aparatas – jei matuojama
Klausimynas/ anketa – jei apklausa (išsamiai atskiroje paskaitoje)

4. Planas Klausimynų konstravimo principai Sukurtų klausimynų naudojimas
Originalių klausimynų kūrimo principai
Neatsakymo mažinimas
Pristatymas
Klausimų rūšys, klausimų pateikimas
Seka, ilgis
Klausimynų pagrįstumas ir patikimumas

5. Tradicinis empirinis kiekybinis tyrimų metodas yra apklausa
Tradicinis empirinis kiekybinis tyrimų metodas yra apklausa. Jos tikslas – iš nedidelės populiacijos dalies (imties) gauti išvadas apie visos populiacijos elgesį. Visa populiacija dažniausiai tiriama tik atliekant gyventojų surašymą.

6. Klausimynas tai tyrimo instrumentas
formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.

7. Tyrėjas turi nuspręsti:
Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai
Ar yra tokio pobūdžio naudotų instrumentų?
Ar bus kuriamas originalus klausimynas?

8. Kitų tyrėjų sukurti ir naudoti klausimynai
Leidimas
Ne lietuvių k. – vertimas
Sulyginimas
Testavimas su maža grupe dėl supratimo
(g. būti ne vieną kartą iki min)

9. Klausimyno vertimas ir įvertinimas
Vertimo
fazė
Pagrįstumo (validity)
ir patikimumo
įvertinimo fazė

10. Originalaus klausimyno sudarymo nuoseklumas
1. Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga (min)
2. Pasirinkti apklausos būdą
3. Sumažinti respondento nenorą ar nesugebėjimą atsakyti
4. Įvertinti klausimo esmę
5. Pasirinkti klausimo struktūrą
6. Parinkti tinkamus žodžius
7. Išdėstyti klausimus anketoje
8. Nustatyti anketos formą
9. Patikrinti anketą
Klausti minimalų kiekį informacijos, reikalingos tyrimo tikslams.
Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanoma atsakyti.
Respondentas sugebėtų parinkti teisingą atsakymą (pasakytų tiesą)
Respondentas neatsisakytų į juos atsakyti.

11. Neatsakymo mažinimas
Veiksmai prieš pateikiant anketą (išankstinis bendravimas)
Pateikimo technikos (ilgis, lydimasis laiškas/supažindinimas, atgalinis vokas, suasmenintas adresas, paskatinimai)
Technikos išsiuntus (priminimai)
Klausimų tinkamumas (kad atsakytų, teisingai)
Koks tinkamiausias klausimo formatas
Kokia turi būti klausimų seka
Kokią informaciją realu surinkti
pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija;
apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami;
kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas;
svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai;
svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - tai gali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas;
reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vieną atsakymą;
reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.

12. Pristatymo informacija
Apie ką čia kalbama?
Kas tai nori žinoti?
Kodėl jiems to reikia?
Ar tai yra svarbu?
Kodėl konkretus respondentas buvo pasirinktas tyrimui?
Ar tai bus labai sunku?
Kiek laiko tai užsims?
Ar tai man kainuos?
Ar aš būsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimiškai?
Kokiais tikslais tai bus panaudota?
Kokia man bus iš to nauda?
Kada ir per kiek laiko aš tai turiu padaryti?

13. Klausimų rūšys Uždari klausimai 5-7 kategorijos “Nežinau” svarstytina
vienas iš sudėtingesnių pvz. - Likerto skalė
5-7 kategorijos
“Nežinau” svarstytina
Atviri klausimai (gerai pradėti temą)
Plataus pasirinkimo klausimai
(galimi keli pasirinkimai)
Likert skalės trūkumai
Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija, ar negalėjimas apsispręsti tarp prieštaringų jausmų?
Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5, arba 3, 4 ir 2

14. Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai
Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo
Suteikia daugiau informacijos (gim.m. vietoj amžiaus)
Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jį atsakytų
Trūkumai
Sunku sudaryti kodavimo sistemą
Ne visi linkę atsakyti

15. Klausimo konkretumas Ar jūs perkate jogurtą?
patariama atsakyti į klausimus
kas / ką / kada / kur / kodėl / kaip.
a. Ar jūs esate tas žmogus šeimoje, kuris atsakingas už jogurto pirkimą?
b. Ar jūs pirkote jogurtą vakar?

16. Tinkami žodžiai Paprasti/suprantami
Nedviprasmiški (retai, kartais; daug, vidutiniškai, mažai)

17. Dvigubi klausimai Kuriame mieste gyvena jūsų tėvai?
Ar jūs turite žalingų įpročių (ar rūkote/geriate/vartojate narkotikus)?
Kaip vertinate Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą?

18. Jautrūs klausimai Kokios jūsų pajamos?
Nurodykite prašau, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi jūsų asmenines pajamas, gaunamas per mėnesį, atskaičius mokesčius:
1. iki 300 eurų (imtinai)
eurų
eurų
eurų
eurų
ir daugiau eurų

19. Kiti neaiškumai Nurodantys klausimai Intervalų persiklojimai
Juk taip...?
Intervalų persiklojimai
Kuriai amžiaus kategorijai jūs priklausote?
Iki 18 metų
18-30 metų
30-40 metų
40-50 metų
50 ir daugiau metų

20. Klausimo ilgis Kartais atsakymai išsamesni į ilgesnius, pvz.
Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus?
Kitu klausimu jūsų teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes klausiame kiekvieno žmogaus šio tyrimo metu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus?

21. Klausimų sekos anketoje principai
Informacija iš klausimyno:
Pagrindinė (susijusi su tyrimo problema)
Klasifikavimo (socialinės ir ekonominės bei demografinės charakteristikos)
Identifikavimo (pavardės/pavadinimai, adresai, telefono nr.)
Sudėtingi, jautresni klausimai vėliau, kad neišgąsdintų

22. Grafinis išdėstymas Optimalaus ilgio Stulpeliai
Nurodymai, ką daryti pasirinkus vieną ar kitą atsakymą
Klausimas ir pasirinkimo variantai viename lape

23. Klausimyno pagrįstumas ir patikimumas
Pagrįstumas (validity) - taikomo tyrimo instrumento kompleksinė savybė, nusakanti, kokiu mastu ši priemonė atitinka savo paskirtį, tai yra ja renkama ta ir tik ta pirminė informaciją, kuri reikalinga mokslinėms išvadoms gauti.
parodo, ar tikrai matuojama tai, kas turėtų būti matuojama
Patikimumas (reliability) - instrumento pastovumo (stabilumo) ir suderinamumo matas.
Ensuring the reliability of measurement
Reliability refers to two things. First, reliability means the researchers would get similar results if they repeated their questionnaire soon afterwards with the same workers. The “repeatability” of the questionnaire would be high. This is called test-retest reliability.
The other aspect of reliability concerns the consistency among the questions. Because all the questions relate to depression, you would expect all the answers to be fairly consistent.
If our depression researchers were sloppy in ensuring the validity or reliability of their questionnaire, it could have affected their study's overall results. It's important to note that you can never prove reliability or validity conclusively, but results will be more accurate if the measures in a study are as reliable and valid as possible.

24. Pagrįstumas /validumas
Ar klausimynas pagrįstas? Ar jis matuoja tai, ką turi matuoti?
Ar atspindi turinį?
Ar tinkamas tai imčiai / populiacijai?
Ar klausimynas pakankamai išsamus, kad surinktų visą informaciją, atsakančią į iškeltus tyrimo tikslus ir uždavinius?
Ar instrumentas panašus į klausimyną?
Tips for Developing and Testing Questionnaires/Instruments
Rama B. Radhakrishna
Associate Professor
The Pennsylvania State University
University Park, Pennsylvania

25. Pagrįstumas /validumas
Turinio dažnai vadinamas loginiu, vertina ekspertai
Kriterijų kaip rezultatai palyginami su kitais tos problemos klausimynų rezultatais
Konstrukto kai negalima tiesiog išmatuoti, o sprendžiama iš įvairių klausimų (mini eksperimentai), pvz. klausimynas apie depresiją turi duoti panašius rezultatus kaip ir kl. apie psichologinį išsekimą, tačiau priešingus nei kl. apie laimingumą.
Ensuring the validity of measurement
At the outset, the researchers needed to consider the face validity of the questionnaire. Face validity can be described as a sense that the questionnaire looks like it measures what it was intended to measure. Were the questions phrased appropriately? Did the options for responding seem appropriate?
Content validity is also usually one of the first ways to ensure the validity of a questionnaire or other measure. The researchers could have asked experts in depression to consider their questions against the known symptoms of depression. These symptoms include depressed mood, sleeping problems, weight changes and physical pain. To have content validity, the questionnaire should include items about known symptoms.
The researchers could have also established criterion validity. How well do the results from their questionnaire compare with other measures of depression? One way to assess this is to give the workers two questionnaires: a “gold standard” questionnaire that's already been validated, and the new one. Then they could compare findings. Another way might be to follow the workers over time to see how the questionnaire results relate to the workers' actual treatment for depression later on.
Unlike physical traits such as weight or blood pressure, depression is not easily seen or measured. This is called a “construct.” The researchers might do some mini-experiments with their questionnaire and other measures to establish construct validity. For instance, if workers were given a questionnaire on a similar construct, such as psychological distress, the results should be related. A questionnaire on a different construct, such as happiness, would have opposite results.

26. Tyrimo validumo rūšys Išorinis – apibendrinimui
Vidinis - gebėjimas atsiriboti nuo įvairių galimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams (arba, kitaip tariant, juos kontroliuoti).

27. Klausimyno pagrįstumo ir patikimumo tikrinimas
Žvalgomasis tyrimas
Stabilumas - pakartotinas taikymas (test-retest): Cohen Kappa, koreliacijos koeficientas
Vidinis suderinamumas: Cronbach α, split-half Spearman Brown, ICC
Išorinis suderinamumas - lygiagretus taikymas
tarp ne vieno vertintojo, pasirenkamų respondentų, pvz. tėvų apie vaiko FA,
kelių instrumentų palyginimui:
tarp dviejų - Cohen Kappa, koreliacijos koeficientas, tarp daugiau nei dviejų – ICC, Fleiss kappa
ICC (intraclass correlation) – turint daugiau negu porinių palyginimų, kai skiriasi vertinimo sistema
ICC skiriasi nuo Pirsono koreliacijos koeficientu, kad čia naudojamas jungtinis (pooled) vidurkis ir SN, o pvz. vieni klausimai lyginami su bendrai klase (Slaugos kl.: energingumo palaikymo klasės (6 kl.) koreliacija su kiekvienu iš 6 kl.)

28. Test-retest Pastovumas laiko atžvilgiu
Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir paprastas patikimumo koeficiento nustatymas.
Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami į klausimus.

29. Test-retest
Koreliacija kiekybiniams rezultatams: (0,75-0,8 testas yra išoriškai patikimas).
Kappa kokybiniams rezultatams

30. Kappa
Palyginami dviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to paties subjekto arba du kartus atliktos apklausos).
Patikimumas
labai mažas, kai koeficientas mažesnis nei 0,20
mažas, kai koeficientas 0,20 - 0,39,
patenkinamas, kai koeficientas 0,40 - 0,59,
didelis, kai koeficientas 0,60 - 0,79,
labai didelis, kai koeficientas 0,80 ir daugiau
less than 0% no agreement, 0-20% poor, 20-40% fair, 40-60% moderate, 60-80% good, 80% or higher very good

31. Kappa koeficientas (kategoriniams)
Ao – bendras stebėtas sutapimas
Ac – bendras sutapimas dėl atsitiktinumo
N – didžiausias galimas sutapimas

32. Kappa skaičiavimo pvz. (1) (dvinariams)

33. Kappa skaičiavimo pvz. (2)

34. Test-retest pavyzdys Šaltinis: chpe.buseco.monash.edu.au/pubs/wp116.pdf

35. Vidinis suderinamumas Cronbach alfa
Vidinio klausimų (maždaug virš kl.) homogeniškumo klausimyne koeficientas (internal consistency).
iki 0,60 – žemas homogeniškumas,
0,60 - 0,70 – pakankamas,
0,70 – 0,90 – aukštas.
Jei įverčiai dvinariai, naudojama Kuderio-Ričardsono matavimo sistema.

36. Išorinis suderinamumas Lygiagretaus taikymo pavyzdys Šaltinis: chpe
Išorinis suderinamumas Lygiagretaus taikymo pavyzdys Šaltinis: chpe.buseco.monash.edu.au/pubs/wp116.pdf

37. Klausimyno tikrinimo pavyzdys
Olga Riklikienė, Kazimieras Pukėnas. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir psichometrinis įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2007; 43(11).

38. Aptarti klausimai Klausimynų konstravimo principai
Sukurtų klausimynų naudojimas
Originalių klausimynų kūrimo principai
Neatsakymo mažinimas
Pristatymas
Klausimų rūšys, klausimų pateikimas
Seka, ilgis
Klausimynų pagrįstumas ir patikimumas

39.  Duomenų rinkimo būdai Atsakymo lygio didinimas Duomenų analizė
Etiniai aspektai