Presentation is loading. Please wait.

Presentation is loading. Please wait.

Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo modeliai

Similar presentations


Presentation on theme: "Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo modeliai"— Presentation transcript:

1 Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo modeliai

2 Veikla ar procesas? Veikla Procesas Veikimas
/Nerius/

3 Proceso brandumo lygiai
0. Neegzistuojantis procesas Nėra sistemišką veikimą pagrindžiančių įrodymų 1. Pradinis procesas (Initial) Chaotiškas – neprognozuojamos kainos, terminai ir kokybė 2. Atkartojamas procesas (Repeatable) Intuityvus – kaina ir kokybė smarkiai varijuoja, pakankamas terminų valdymas, neformalios procedūros 3. Apibrėžtas procesas (Defined) Kokybinis – patikimai nustatomos kainos ir terminai, gerėjanti, bet neprognozuojama kokybė 4. Kiekybiškai valdomas procesas (Quantitatively Managed) Kiekybinis – pakankama statistinė produktų kokybės kontrolė 5. Nuolatos gerinamas procesas (Optimizing) Kiekybinės metrikos naudojamos nuolatiniam proceso automatizavimo plėtimui ir proceso gerinimui

4 Proceso brandumo lygiai
CMM, CMMI SPICE, ISO 15504 COBIT 4.1 Incomplete (Nevykdomas) Non-existent 1 Initial (Pradinis) Performed (Vykdomas) Initial / Ad Hoc 2 Managed (Valdomas) Managed (Valdomas) Repeatable but Intuitive 3 Defined (Apibrėžtas) Established (Įtvirtintas) Defined 4 Quantatively managed (Kiekybiškai valdomas) Predictable (Prognozuojamas) Managed and Measurable 5 Optimizing (Optimizuojantis) Optimized

5 Sąvokos Gebėjimas Gebėjimo lygis Branda Brandos lygis

6 Gebėjimas Gebėjimas – proceso charakteristika, nusakanti laukiamų rezultatų, kuriuos galima gauti taikant tą procesą, pasiskirstymą Nusako galimybę (tikimybę), kad procesas įvykdys jam keliamus tikslus Išreiškiamas laukiamais darbo rezultatais

7 Gebėjimo lygis Gebėjimo lygis – įvertis diskrečioje skalėje, nusakantis proceso gebėjimo padidėjimą Nurodo kokybinį proceso gebėjimo padidėjimą Kaip išmatuoti? Keblumas – pagal apibrėžimą gebėjimas yra ateities rezultatus vertinanti sąvoka

8 Branda Branda – organizacijos charakteristika, nusakanti, kiek organizacijos procesas yra apibrėžtas, valdomas, matuojamas, kontroliuojamas ir nuolatos gerinamas

9 Brandos lygis Brandos lygis – aiškiai apibrėžta pakopa organizacijos brandos evoliucijoje, nusakoma rinkiniu procesų, kurių tikslai turi būti įgyvendinti, kad būtų pasiektas tam tikras organizacijos proceso gebėjimas Matuojamas pagrindžiant, kad aptinkama aibė organizacijos proceso atributų, kurie kartu leidžia pasiekti kokybinį proceso brandos šuolį Atstumas iki idealios organizacijos brandos Matavimui išreiškiama rinkiniais veiklų, kurias organizacija turi vykdyti, kad pasiektų brandos lygį

10 Gebėjimas ar branda? Kada Gebėjimo lygis = Brandos lygis?
„Gebėjimas – proceso charakteristika, nusakanti laukiamų rezultatų, kuriuos galima gauti taikant tą procesą, pasiskirstymą“ O kas tas „procesas“? Visuminis organizacijos procesas? Atskiras – vardinis – procesas?

11 Visuminio proceso brandos augimas
1-as lygis: pradedami vykdyti inžineriniai procesai

12 Visuminio proceso brandos augimas
2-as lygis: pradedami vykdyti projekto valdymo kaip pasekmė paauga inžinerinių procesų gebėjimas

13 Visuminio proceso brandos augimas
3-as lygis: pradedami vykdyti organizacijos lygmens procesai kaip pasekmė paauga inžinerinių ir projekto valdymo procesų gebėjimas

14 Visuminio proceso brandos augimas
4-as lygis

15 Visuminio proceso brandos augimas
5-as lygis

16 CMM-SW esminės proceso sritys
Valdymo Organizacijos Inžineriniai 5 lygis Technologijų pokyčių valdymas Proceso pokyčių valdymas Defektų prevencija 4 lygis Kiekybinis proceso valdymas PĮ kokybės valdymas 3 lygis Integruotas PĮ valdymas Grupių koordinavimas Orientacija į organizacijos procesą Organizacijos proceso apibrėžimas Mokymo programa Programinio produkto inžinerija Kolegų peržiūros 2 lygis Reikalavimų valdymas Projekto planavimas Projekto trasavimas ir peržiūra Subrangovų valdymas Kokybės užtikrinimas Konfigūracijos valdymas 1 lygis Chaotiški procesai

17 Proceso sritis Esminė proceso sritis
„rinkinys susijusių veiklų, kurios, jei atliekamos kartu, padeda pasiekti tikslus, laikomus svarbiais proceso gebėjimui pagerinti“ Proceso sritis nėra nei procesas visame organizacijos procese, nei veiklų sugrupavimas pagal atsakomybes, tai – rinkinys veikų, kurias atliekant kartu, pagerėja organizacijos proceso gebėjimas Procesų sritys priskiriamos brandos lygiams nuo 1 iki 5, t.y., kad būtų pasiektas kažkuris brandos lygis, tam ir žemesniems lygiams priskirtos esminės proceso sritys turi būti įgyvendintos Key Process Area

18 Tikslai ir bazinės praktikos
Tikslai trumpai nusako esminės procesų srities apimtį, ribas bei paskirtį bei leidžia greitai nustatyti, ar organizacija yra įgyvendinusi tą proceso sritį Esminės praktikos (key practices) Esminės praktikos nusako infrastruktūrą ir veiklas, kurios reikalingos, siekiant proceso srities efektyvaus įgyvendinimo ir srities tikslų pasiekimo Esminės praktikos apibrėžiamos hierarchiniu būdu. Viršutiniame lygmenyje (top-level key practices) apibrėžiamos esminio proceso srities esminės strategijos (policies), procedūros ir veiklos, žemesniuose lygmenyse (subpractices) jos yra detalizuojamos Bet kuriame hierarchijos lygmenyje esminė praktika aprašoma vienu sakiniu, kartu su kuriuo gali būti pateikti pavyzdžiai ir paaiškinimai Esminė praktika nusako ką reikia padaryti, bet nieko nekalba apie tai, kaip galima tikslą pasiekti Esminių procesų sričių tikslai apibendrina esmines praktikas. Esminės proceso srities tikslams pasiekti gali būti numatytos kelios esminės praktikos Esminės praktikos nenusako gyvavimo ciklo modelio, organizacinės struktūros, vaidmenų, vadybos stiliaus ar technologijos pobūdžio. Jos nusako esminius technologinio proceso įgyvendinimo būdo elementus Esminės praktikos nepriklauso nei nuo organizacijos ar projekto ypatumų, nei nuo dalykinės ar probleminės srities ypatumų. Jos apibūdina tam tikrą vadybos ir technologijos kultūrą ir todėl yra labai svarbios vertinant kolektyvo brandą

19 Bendrieji proceso bruožai
Bendrieji bruožai apibūdina proceso srities esmines praktikas pagal jų prisidėjimą prie proceso srities institucionalizavimo arba atlikimo Esminės praktikos grupuojamos į 5 bendruosius bruožus: Įsipareigojimas vykdyti Pasirengimas vykdyti Veikla (vykdomos veiklos) Matavimas ir analizė (įgyvendinimo valdymas) Verifikavimas (įgyvendinimo kontrolė) * Įsipareigojimas (commitment to perform) Įsipareigojimai nusako veiksmus, kuriuos organizacija turi atlikti, siekiant užtikrinti proceso įgyvendinimą ir stabilumą. Įsipareigojimas paprastai apima atitinkamų sprendimų priėmimą ir finansavimo skyrimą. * Pasirengimas (ability to perform) Pasirengimas nusako, kas turi būti padaryta organizacijoje ar projekte, kad kompetetingai būtų galima įdiegti technologinį procesą. Pasirengimas paprastai apima resursų akumuliavimą, organizacinių struktūrų sudarymą ir darbuotojų apmokymą. * Veiklos (activities performed) Veiklos nusako, kokie vaidmenys ir kokios procedūros reikalingi esminio proceso sričiai įgyvendinti. Paprastai veiklos apima planavimą, procesų vykdymą, darbų vykdymo peržvalgas ir, reikiamais atvejais, koreguojančius veiksmus. * Matavimas ir analizė (measurement and analysis) Matavimai ir analizė nusako, kaip, siekiant nustatyti procesų būklę ir efektyvumą, turi būti matuojami tie procesai ir kaip turi būti analizuojami matavimų rezultatai. * Įgyvendinimo kontrolė (verifying implementation) Įgyvendinimo kontrolė nusako, kas turi atlikt, siekiant patikrinti, kad technologiniai procesai vykdomi taip, kaip numatyta atitinkamais reikalavimais. Paprastai kontroliuojama, atliekant peržiūros ir inspektavimo procedūras.

20 CMM-SW architektūra

21 CMM-SW operacinis apibrėžimas

22 Pavyzdys

23 Pavyzdys – Projekto planavimas
Tikslai: T1 Programinės įrangos vertinimai dokumentuojami ir panaudojami planuojant ir trasuojant projektą T2 Programinės įrangos veiklos ir įsipareigojimai yra planuojami ir dokumentuojami T3 Susijusios grupės ir individai patvirtina jų prisiimtus programinės įrangos projekto įsipareigojimus

24 Pavyzdys – Projekto planavimas
Įsipareigojimai vykdyti: CO1 Yra paskirtas programinės įrangos projekto vadovas, atsakingas už įsipareigojimų suderinimą ir programinės įrangos kūrimo plano sudarymą CO2 Projektas planavimo metu vadovaujasi rašytine organizacijos politika Pasirengimas vykdyti: AB1 Yra parengtas dokumentuotas ir patvirtintas darbo aprašymas AB2 Yra nustatytos atsakomybės projekto plano sudarymui AB3 Projekto planavimui yra skirta adekvatus kiekis resursų ir finansavimo AB4 Programinės įrangos vadovai, inžinieriai ir kiti individai, įtraukti į projekto planavimą, yra apmokyti programinės įrangos įvertinimo ir planavimo procedūrų, priklausomai nuo jų atsakomybės srities

25 Pavyzdys – Projekto planavimas
Veiklos: AC1 Programinės įrangos inžinerijos grupė dalyvauja pasiūlymo parengime AC2 Programinės įrangos projekto planavimas pradedamas lygiagrečiai ir ankstyvojoje visuminio projekto planavimo stadijoje AC3 Programinės įrangos inžinerijos grupė kartu su kitomis susijusiomis grupėmis dalyvauja projekto planavime visą projekto laikotarpį AC4 Programinės įrangos projekto įsipareigojimai, prisiimami išorinėms šalims, yra peržiūrimi vyresnybės AC5 Identifikuojamas ir apibrėžiamas gyvavimo ciklas, susidedantis iš valdomos apimties fazių AC6 Programinės įrangos kūrimo planas sudaromas pagal dokumentuotą procedūrą AC7 Projekto planas dokumentuojamas AC8 Identifikuojami darbo produktai, pagal kuriuos nustatoma ir vykdoma programinės įrangos projekto kontrolė ...

26 Pavyzdys – Projekto planavimas
Matavimas ir analizė: ME1: Matavimai vykdomi ir jų rezultatai naudojami programinės įrangos projekto planavimo veiklų būklei nustatyti Verifikavimas: VE1 Programinės įrangos projekto planavimo veiklos periodiškai peržiūrimos su vyresnybe VE2 Programinės įrangos projekto planavimo veiklos periodiškai ir pagal poreikį peržiūrimos su projekto vadovu VE3 Programinės įrangos kokybės užtikrinimo grupė peržiūri ir audituoja programinės įrangos projekto planavimo veiklas ir darbo produktus bei ruošia ataskaitas

27 Organizacijos brandos įtaka proceso rezultatams
Organizacijos branda padeda prognozuoti darbo našumą. Didėjant brandai, statistiškai mažėja planuotų ir gautų rezultatų skirtumai (vidutiniškai mažiau trikių). Taip yra todėl, kad, augant organizacijos brandai, giliau suvokiamos savo galimybės ir sudaromi labiau realūs planai. 5-jo brandos lygmens organizacijos beveik nedaro planavimo klaidų.

28 Organizacijos brandos įtaka proceso rezultatams
Organizacijos branda padeda prognozuoti darbo našumą. Didėjant brandai, statistiškai mažėja planuotų ir gautų rezultatų skirtumai (vidutiniškai mažiau trikių). Taip yra todėl, kad, augant organizacijos brandai, giliau suvokiamos savo galimybės ir sudaromi labiau realūs planai. 5-jo brandos lygmens organizacijos beveik nedaro planavimo klaidų.

29 Organizacijos brandos įtaka projektų skaidrumui
Augant brandumui, didėja projektų skaidrumas: 2-jame brandos lygmenyje nustatyti aiškūs kontroliniai taškai ir jų direktyviniai terminai, todėl projektas tampa etapų - juodųjų dėžių - seka. Vadovybė gali reaguoti į terminų, funkcionalumo ir, galbūt, kokybės pažeidimus kontrolės taškuose. 3-jame brandos lygmenyje dalinai matomas ir juodųjų dėžių vidus, nes etapai dekomponuojami į užduotis. Tai seka iš organizacijos standartų buvimo (visuose projektuose tie patys užduočių tipai). 4-jame lygmenyje procesas instrumentuotas kontrolės procedūromis, todėl projektai tampa dar skaidresni. Vadovybė gali matuoti progresą ir nedelsiant reaguoti į kylančias problemas. Savo sprendimus ji gali grįsti statistiniais duomenimis. 5-jame lygmenyje vadovybė gali stebėti ne tik vykstančius procesus, bet ir jų pokyčius bei tų pokyčių pasekmes.

30 Išvados Dar kartą grįžkime ir pasižiūrėkime 5 bendrųjų bruožų praktikas – kokias išvadas galima padaryti? Kokios praktikos turi patekti į vieną esminę proceso sritį? Ar Gebėjimo lygis = Brandos lygis? (kai kalbame apie visuminį procesą)

31 Gebėjimas ar branda? Kada Gebėjimo lygis = Brandos lygis?
„Gebėjimas – proceso charakteristika, nusakanti laukiamų rezultatų, kuriuos galima gauti taikant tą procesą, pasiskirstymą“ O jeigu čia nagrinėsime atskirą „vardinį“ procesą? Tai yra, kas yra atskiro vardinio proceso gebėjimas?

32 Apibendrinkime bendruosius bruožus
CO1 Yra paskirtas ... atsakingas už ... atlikimą CO2 ... atliekami vadovaujantis rašytine organizacijos politika AB1 Yra parengtas dokumentuotas ir patvirtintas ... AB2 Yra nustatytos atsakomybės už ... atlikimą AB3 ... atlikimui yra skirta adekvatus kiekis resursų ir finansavimo AB4 ... [suinteresuoti] asmenys yra įtraukti į ... atlikimą, yra apmokyti atlikti ... atlikimo procedūrų, priklausomai nuo jų atsakomybės srities AC ... (specifinės konkrečios esminės proceso srities veiklos) ME1 Matavimai vykdomi ir jų rezultatai naudojami ... atlikimo būklei nustatyti VE1 ... veiklos periodiškai peržiūrimos su vyresnybe VE2 ... veiklos periodiškai ir pagal poreikį peržiūrimos su projekto vadovu VE3 Programinės įrangos kokybės užtikrinimo grupė peržiūri ir audituoja ... veiklas ir darbo produktus bei ruošia ataskaitas

33 Įžvalgos O gal galime pritaikyti CO, AB, ME, VE bendrųjų bruožų tikslus tik vieno vardinio proceso veiklų atžvilgiu? Pavadinkime jas bendrosiomis praktikomis Kokios bendrosios praktikos užtikrintų, kad vardinis procesas pasiektų 2-ąjį (ir kitus) gebėjimo lygius?

34 Išskirkime proceso ir gebėjimo dimensijas
Procesų dimensija Procesų kategorijos ir procesai Procesų vykdymo indikatoriai: ▪ bazinės praktikos ▪ darbo produktai ir jų charakteristikos Gebėjimo dimensija Gebėjimo lygiai ir proceso atributai Procesų brandumo indikatoriai: ▪ bendrosios praktikos ▪ praktikų vykdymo charakteristikos ▪ resursų/infrastruktūros charakteristikos Apibūdina atliekamas veiklas Apibūdina kaip valdomas veiklų atlikimas

35 Proceso atributai – 0 lygis
Nevykdomas procesas (Incomplete) Nėra arba yra mažai sistemiško proceso tikslų pasiekimo įrodymų. Proceso atributai: Ø

36 Proceso atributai - 1 lygis
Vykdomas (Performed) Vardinio proceso tikslai pasiekiami. Proceso atributai: PA1.1 Proceso vykdymo atributas – žymi, kad procesas pasiekia jam nusakytus rezultatus.

37 PA 1.1 Proceso vykdymo atributas
BP Darbo produktų identifikavimas Identifikuoti naudojamus ir gaminamus darbo produktus. BP Darbų ir produktų apimčių nustatymas Užtikrinti, kad yra nustatytos darbų, reikalingų įvykdyti procesą, bei naudojamų/gaminamų darbo produktų apimtys. BP Bazinių praktikų įgyvendinimas Užtikrinti, kad yra įgyvendintos bazinės praktikos, kuriančios darbo produktus, kurie reikalingi pasiekti užsibrėžtiems proceso rezultatams.

38 Proceso atributai – 2 lygis
Valdomas procesas (Managed) Vardinis procesas vykdomas ir vykdomos vardinio proceso valdymo veiklos, tokios kaip planavimas, resursų, atsakomybių ir įgaliojimų paskyrimas, vykdymo kontrolė. Proceso atributai: PA 2.1. Proceso vykdymo valdymo atributas PA 2.2. Darbo produktų valdymo atributas

39 PA 2.1 Proceso vykdymo valdymo atributas
BP Nustatyti proceso vykdymo tikslus (pvz.: trukmė, ciklų skaičius ar resursų naudojimas). BP Planuoti proceso vykdymą remiantis nustatytais tikslais, nustatant proceso veiklas, darbų grafiką bei paskirtus resursus kiekvienai veiklai. BP Planuoti ir priskirti atsakomybes bei įgaliojimus proceso darbo produktams sukurti. BP Valdyti veiklų vykdymą nuolat sekant bei planuojant, kad būtų sukurti darbo produktai atitinkantys užsibrėžtus tikslus.

40 PA 2.2. Darbo produktų valdymo atributas
BP Nustatyti funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus darbo produktams. BP Valdyti darbo produkto dokumentavimą, konfigūracijos valdymą bei pakeitimų kontrolę. BP Identifikuoti ir apibrėžti darbo produktų priklausomybės sąryšius. BP Valdyti darbo produktų kokybę, kad jie atitiktų reikalavimus.

41 Proceso atributai – 3 lygis
Įtvirtintas (Established) Vardinis procesas yra vykdomas vadovaujantis organizacijos masto dokumentuotu proceso apibrėžimu, pagrįstu programų inžinerijos praktika ir principais. Proceso atributai: PA 3.1. Proceso apibrėžimo atributas – nurodo, kad vykdomos proceso apibrėžimo veiklos. PA 3.2. Proceso resursų atributas – nurodo, kad procesas vykdomas ir darbo produktai pagaminami pagal proceso apibrėžimą.

42 PA 3.1. Proceso apibrėžimo atributas
BP Nustatyti standartinį procesą, kuris palaikytų valdomo proceso vykdymą bei pateiktų dokumentuotas pritaikymo gaires. BP Realizuoti ir/arba pritaikyti standartinį procesą, kad būtų gautas apibrėžtas procesas, tinkamas konkrečiam proceso kontekstui. BP Surinkti proceso vykdymo duomenis, kad galima būtų išanalizuoti standartinio proceso elgseną. BP Nustatyti ir išgryninti proceso elgsenos supratimą remiantis proceso vykdymo duomenimis. BP Išgryninti standartizuotą procesą.

43 PA 3.2. Proceso resursų atributas
BP Nustatyti ir dokumentuoti roles, atsakomybes bei įsipareigojimus, reikalingus apibrėžtam procesui vykdyti. BP Paruošti, išskirti ir naudoti resursus, kad būtų palaikoma apibrėžto proceso veikla. BP Nustatyti ir dokumentuoti proceso infrastruktūros reikalavimus, kurie palaikytų apibrėžto proceso vykdymą. BP Paruošti, išskirti ir naudoti atitinkamą proceso infrastruktūrą, kad palaikyti apibrėžto proceso veiklą.

44 Proceso atributai – 4 lygis
Prognozuojamas procesas (Predictable) Vardinis procesas yra apibrėžtas ir proceso vykdymas yra valdomas naudojant statistines ir kitokias kiekybines technikas. Proceso atributai: PA 4.1 Matavimo atributas – nurodo, kad vykdomos išmatuojamų proceso darbo produktų kokybės tikslų nustatymo veiklos. PA 4.2 Proceso kontroliavimo atributas – nurodo, kad vykdomos proceso kiekybinio vertinimo ir valdymo veiklos.

45 PA 4.1 Matavimo atributas BP Nustatyti produkto ir proceso tikslus, kurie užtikrintų atitinkamų biznio tikslų pasiekimą. BP Apibrėžto proceso atlikimo metu surinkti produkto ir proceso matavimo duomenis. BP Analizuoti proceso vykdymo tendencijas organizacijoje. BP Matuoti proceso gelbėjimą ir išlaikyti jį visoje organizacijoje neišeinant už apibrėžtų ribų.

46 PA 4.2 Proceso kontroliavimo atributas
BP Nustatyti tinkamas matavimo metodikas, kurios atitiktų proceso kontekstą ir užtikrintų proceso bei produktų gerinimą. BP Surinkti matavimus bei nustatyti proceso valdymo parametrus, kad būtų atlikta proceso analizė. BP Kontroliuoti proceso vykdymą analitinėmis priemonėmis tam, kad nustatyti proceso gerinimo ir valdymo palaikymo veiksmus.

47 Proceso atributai – 5 lygis
Optimizuojantis procesas (Optimizing) Proceso apibrėžimas nuolatos gerinamas ir adaptuojamas kintantiems veiklos tikslams ir sąlygoms. Proceso atributai: PA 5.1 Proceso keitimo atributas – nurodo, kad vykdomos proceso efektyvumo gerinimo kiekybinių tikslų nustatymo ir efektyvumo gerinimo pagal tuos tikslus veiklos. PA 5.2 Proceso nuolatinio gerinimo atributas – proceso apibrėžimas nuolatos peržiūrimas ir keičiamas, kad atitiktų veiklos tikslus ir adaptuotųsi prie kintančių sąlygų.

48 PA 5.1 Proceso keitimo atributas
BP Remiantis proceso kiekybiniais rodikliais nustatyti standartinio proceso pakeitimus. BP Įvertinti visų siūlomų apibrėžto ir standartizuoto proceso pakeitimų įtaką apibrėžtiems produkto ir proceso tikslams. BP Apibrėžti aprobuotų pakeitimų realizacijos strategiją, užtikrinti, kad proceso keitimas yra suprantamas ir vykdomas. BP Realizuoti aprobuotus pakeitimus susijusiuose procesuose pagal realizacijos strategiją. BP Įvertinti proceso pakeitimo efektyvumą remiantis apibrėžtais produkto, proceso ir biznio tikslais, atlikti koregavimus, jei jie yra reikalingi.

49 PA 5.2 Proceso nuolatinio gerinimo atributas
BP Apibrėžti proceso gerinimo tikslus, kurie atitiktų organizacijos biznio tikslus. BP Analizuoti potencialias ir realias einamojo proceso problemas, sistemiškai ir veiksniai nustatyti gerinimo galimybes. BP Realizuoti pakeitimus pasirinktose pritaikyto proceso srityse remiantis realizavimo strategija. BP Patvirtinti proceso pakeitimų efektyvumą remiantis faktiniu atlikimu lyginant su proceso ir biznio tikslais bei standartizuoto proceso apibrėžimo atsiliepimais.

50 Literatūra Parengta pagal: PKP Branda. Modelis
PKP Branda. Įdiegimo metodika


Download ppt "Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo modeliai"

Similar presentations


Ads by Google