1. Ankstyvojo ugdymo prioritetai Gražina Šeibokienė, 2014 12 11

2. Pranešimo turinys
Kodėl toks didelis dėmesys Europoje šiandien skiriamas ankstyvajam ugdymui?
Ikimokyklinio ugdymo prioritetai – prieinamumas ir kokybė
Priešmokyklinio ugdymo prioritetas – privalomas kokybiškas ugdymas visiems šešiamečiams

3. IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO „PERSVARSTYMAS“:
Tyrimai dėl ankstyvojo ugdymo turinio diegimo ir ugdymo turinio programų dermės Lietuvoje atlikti 2009m., 2012m. ( 20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf; (
Parengtas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014);
Atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo programa (2014m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779);
Diskusijos ir svarstymai dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

4. ANKSTYVOJO UGDYMO „PERSVARSTYMAS“:
Key Data on Early Childhood Education and Care in Europe (Eurydice ir Eurostat apžvalga, 2014) (
Quality Framework on Early Childhood Education and Care (projektas);
EK užsakymu, PPMI vykdoma tarptautinė studija „ Ankstyvojo ugdymo, kaip efektyvios priemonės, mažianančios iškritimą iš švietimo sistemos, panaudojimo studija”
(Effective use of early childhood and care (ECEC) in preventing early school leaving (ESL) putting ECEC into the learning continuum“ (2014 ruduo);
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) veiklos skirtos ankstyvajam ugdymui (2015/2016 m. prioritetas – perėjimas iš darželio į mokyklą);
Kt. tyrimai, analizės;

5. PAGRINDINIAI SIEKIAI:
Mažinti skurdą;
Mažinti iškritimą iš švietimo sistemos;
Gerinti institucinio ankstyvojo ugdymo kokybę, siekiant ekonominės naudos asmeniui, šaliai, visai visuomenei;
Kt.

6. „SKURDO KULTŪRA“ ?
Pirmąkart "skurdo kultūros" sampratą XX a. 6 deš. pab. pateikė amerikiečių antropologas Oscar Lewis.
Skurdo kultūra reiškiasi kaip tam tikras gyvenimo būdas, kuris yra perduodamas iš kartos į kartą;
Pagrindiniai skurdo kultūros bruožai:
– dėl savo skurdo turtingųjų ir valdžios kaltinimas,
– gyvenimas šia diena,
– aukos sindromas ir kt.,
– pasyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje,
– apolitiškumas,
– keistas elgesys,

7. 2012 m. ES skurdo ir socialinės atskirties sąlygomis gyvenantys 0 – 5 m. vaikai (Šaltinis: Eurostat, EU-SILC (2014 m. vasaris)

8. Anksti paliekantys mokyklą:
Europoje 12,8 proc.
Lietuvoje 6,5 proc.

9. 2012/2013 ir 2013/2014 m. m. kartojantys kursą pirmokai (ITC duomenys)
miestas
kaimas
Viso:
Kartojančių kursą pirmokų
182
116
298
201
101
302
Turi SUP kartodami kursą 95 73
168
132 57
189
Iš kartojančių kursą:
Buvo ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą
109 75
184
133 79
212
Turėjo SUP priešmokyklinio ugdymo metu 47 31 78 77 33
110
Priešmokyklinę gr. pradėjo lankyti 5 m. 7 3 10 2 5
Priešmokyklinę gr. pradėjo lankyti 6 m.
102 72
174
131 74
205
Buvo ugdomi pagal „trišalę sutartį“ 16 22

11. Investicijų į ankstyvąjį ugdymą grąža (Schweinhart, L.J. 2005)

12. „Prasta vaikų sveikata, iškritimas iš švietimo sistemos, skurdas ir nusikaltimai mažėja, jeigu vaikams (ypač iš remtinų šeimų), per pirmuosius penkis jų gyvenimo metus, sudaromos galimybės gyventi kokybiškai. Šiuo metu vaikų smegenys vystosi ypač sparčiai, todėl tikslingas ir profesionalus ugdymas ir priežiūra, labai tikėtina, padės vaikams tapti „galimybių piliečiais“. Nobelio premijos laureatas, ekonomistas James Heckmanas

13. IKIMOKYKLINIO/PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO „PERSVARSTYMAS“:
Šeimoje;
Įstaigoje;
Regione/savivaldybėje;
Šalyje;
Europoje;
Pasaulyje;

14. “EUROPOS 2020” TIKSLAI:
95 proc. vaikų nuo 4 metų iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios, dalyvauja ikimokykliniame/ priešmokykliniame ugdyme;

15. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas Lietuvoje:
2012 m. – 84, 2 proc.
(Eurostat duomenys)
2017 m. – 90 proc.
2022 m. – 95 proc.
(Valstybinė švietimo 2013 – 2022 m. strategija)

16. 2013/2014 m. m. privalomo mokymosi mokykloje pradžia Europoje:
4 m. – Liuksemburgas, Š. Airija, Kipras, Šveicarijos kai kurie kantonai;
5 m. – Vengrija, Olandija, Malta, D. Britanija, Graikija ir kt.;
6 m. – Belgija, Čekija, Italija, Norvegija, Rumunija, Portugalija ir kt.;
7 m. – Estija, Lietuva, Suomija, Švedija, Bulgarija;

17. Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo reformos Europos šalyse:
2013/2014 m. m. Prancūzijoje vaikai nuo 2 metų jau gali pradėti lankyti priešmokyklines mokyklas („ecoles maternelles“). Prioritetas skiriamas vaikams iš socialinės rizikos šeimų;
2014/2015 metais visi vaikai Kroatijoje įpareigoti vienus metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvauti priešmokyklinio ugdymo programoje. Nuo 2013 m. balandžio mėn. įteisintos „home based“ (kai paslaugas gali būti teikiamos namuose);
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Vengrijoje ikimokyklinis ugdymas privalomas vaikams nuo 3 m.;
Nuo 2015 m. Lenkijoje privalomas mokymasis mokykloje pradedamas nuo 6 m. (vietoj 7 m.). Nuo 2015 m. įvedamas visuotinis 4 – ečių, nuo 2017 m. – visuotinis 3-ečių ugdymas.

18. Ankstyvasis vaikų ugdymas pridėtinę vertę duoda tik tada, kai jis yra kokybiškas.

19. Europos ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo ir priežiūros kokybės kriterijai (2014 projektas) (A Quality Framework for Early Childhood Education and Care)

20. Vaikų darželio veiklos modeliai:
Meninio ugdymo ir kiti pedagogai
Meninio ugdymo ir kiti pedagogai
Virėjai, skalbėjai, kt. techninis personalas
Virėjai, skalbėjai, kt. techninis personalas
Vaikų grupė ir auklėtojas
Vaikų grupė ir auklėtojas
Vaiko gerovės komisija
Vaiko gerovės komisija
Direktorius, pavaduotojas
Direktorius, pavaduotojas
Auklėtojų padėjėjai
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas
Auklėtojų padėjėjai
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas

21. Priemonės talkinančios formuojant ir diegiant susitarimus dėl “požiūrio į vaiką” ir prezentuojančios šiuolaikinį kokybišką ugdymą vaikų darželyje:

22. Šiandieninis vaikų darželis. Koks jis?

23. Šiandieninis vaikų darželis. Koks jis?

24. Atnaujinant ikimokyklinio ugdymo turinį ES šalyse ketinama (OECD, 2012):
Stiprinti “vaikų balsą”/”vaikų kultūrą”, t.y. sudaryti daugiau galimybių/teisių jiems reikšti savo nuomonę/požiūrį apie gyvenimą darželyje, kasdienines/rutinines veiklas (NOR);
Stiprinti visuminį vaiko ugdymą, akcentuojant vaiko sveikatos ir fizinio vystymosi sritis, vaiko požiūrį į mokymąsi ir socialinį-emocinį vystymąsi (HR);
Į kūdikių grupes “įtraukti” daugiau personalo ir tuo požiūriu peržiūrėti ugdymo programas ir ugdymo organizavimą (AIR);
Prioritetą skirti pedagoginei lyderystei. Ypač įkvepiant kolektyvą efektyviai diegti
programas (NOR);
Diegiant naujas/atnaujintas programas vykdyti tikslingas personalo kvalifikacijos
tobulinimo programas, skatinti dalijimąsi gerąja praktine patirtimi (SWE);
Populiarėja IT (ypač IPad) naudojimas ugdymo procese (DN);

25. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014)
Aktualizuojamas amžiaus tarpsnis;
Nusakomas požiūris į vaiką ir jo ugdymąsi;
Pateikiamas ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai;
Pristatomi esminiai ugdymo akcentai (geras emocinis klimatas ir vaiko savijauta; vaikų mokymasis tyrinėjant, stebint, aktyviai veikiant ir žaidžiant;
Akcentuojamas požiūris į šeimą;
Kt.

26. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo paskirtis (2014):
- padėti pedagogams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius;
- tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą;
- įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei;
- stebėti vaiko pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką;

27. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo principai:
vaikas pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus ir patirtį turinti individualybė, gebantis autentiškai mokytis ir kaupti patirtį sąveikoje su pedagogu ir kitais vaikais;
kiekvieno vaiko ugdymosi pažangai būdingi tie patys žingsniai, tačiau kiekvieno vaiko gyvenimo patirtis ir skirtingi ugdymosi stiliai, gali įtakoti pasiekimų skirtumus;
orientuojamąsi į vaiko vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visumį ugdymą;
tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas vaikui sukuria geriausias ugdymosi sąlygas;
orientuojamąsi į ugdymo kokybės gerinimą, o ne į diagnostinį vaiko gebėjimą ar pedagogo darbo kokybės vertinimą ir t.t.;

28. Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos, 2014
ŠIUOLAIKINIS VAIKAS: KOKS JIS?
2. KOKIA ŠIUOLAIKINĖ KOKYBIŠKO IKIMOKYKLINIO UGDYMO TURINIO SAMPRATA IR NAUDA VAIKUI?
3. KAS YRA VAIKŲ PASIEKIMŲ APRAŠAS?
4. KAIP TOBULINTI ĮSTAIGŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS VADOVAUJANTIS PASIEKIMŲ APRAŠU?
5. KAIP STEBĖTI IR VERTINTI VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMUS BEI PAŽANGĄ?
6. KOKIE Į VAIKO UGDYMOSI REZULTATUS ORIENTUOTO ATVIROJO UGDOMOSIOS VEIKLOS PLANAVIMO YPATUMAI?
VAIKŲ PASIEKIMŲ ŽINGSNIUS ATSKLEIDŽIANTYS PAVYZDŽIAI IR UGDYMO GAIRĖS
SAVITAI BESIVYSTANTIS VAIKAS GRUPĖJE: KAIP ĮSITRAUKS Į BENDRĄ GRUPĖS VEIKLĄ?
KAIP BENDRADARBIAUTI SU TĖVAIS IR KITAIS UGDYTOJAIS SIEKIANT VAIKO UGDYMOSI PAŽANGOS?
10. KAIP UŽTIKRINTI DERMĘ TARP IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ
11. PRIEDAI (kaip tobulinti Programą remiantis Aprašu, kaip stebėti, fiksuoti ir vertinti vaikų pasiekimus, patarimai ir pavyzdžiai kaip planuoti ugdomąją veiklą ir kt.)

29. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2014

30. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2014
Priešmokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

31. SIEKTINI UGDYMO(SI) REZULTATAI (http://www. ikimokyklinis

32. KOMPETENCIJŲ ,,AUGIMAS” (http://www. ikimokyklinis
Svarbiausiosios asmens brendimui ir gyvenimo sėkmei kompetencijos plėtojamos visą gyvenimą ir ,,auga”/vystosi spiralės principu.

33. SIEKTINI UGDYMO(SI) REZULTATAI:
Mokėjimas mokytis - tai atkaklus siekis tikslo, siekis prisiimti atsakomybę už savo veiklą, kūrybinės užduoties ar darbo atlikimas nuo sumanymo iki norimo rezultato ir kt.;
Kūrybiškumas – gebėjimas pateikti netradicines idėjas, polinkis neįprastai spręsti problemas, humoro jausmas, grožio pojūtis ir kt;
Verslumas – imlumas naujovėms, pasirengimas rizikuoti, iniciatyvumas, veiksnumas, nepriklausomybė ir kt.

34. Priešmokyklinio ugdymo uždaviniai:
ugdyti derinant organizuotą, kryptingą ir spontanišką vaiko veiklą;
- pripažinti, kad kasdienis vaiko gyvenimas grupėje (išvykimas, atvykimas, maitinimasis, miegas, savitvarka ir kt.) yra neatsiejama ugdymo turinio dalis;
sukurti vaiko ugdymui ir ugdymuisi tinkamą psichologinę ir fizinę aplinką;
taikyti pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus ir formas, kurie padėtų vaikui sėkmingai augti ir tobulėti ir kt.

35. Ugdomoji aplinka:

36. Ugdomoji aplinka:

37. Ugdomoji aplinka:

38. Dėkoju už dėmesį