1. E-valdžia: pagrindiniai ES dokumentai ir Lietuvos situacija ES kontekste

2. E-valdžia: pagrindiniai ES dokumentai

3. Malmo deklaracija
2009 m. lapkritį vieningai priimta ES, šalių kandidačių bei EFTA šalių ministrų, atsakingų už e-valdžią.
Motyvacija: e-valdžia matoma kaip galimybė įgalinti Europinės politikos įgyvendinimą bei teikti viešąsias paslaugas naudojat mažiau resursų.
Deklaracija siekiama skatinti šalių bendradarbiavimą e-valdžios srityje, idant ji būtų piliečius bei verslą įgalinančiu veiksniu, prisidėtų skatinant mobilumą ES, mažinant administracinę naštą, didinant efektyvumą ir siekiant tvarios ekologiškos ekonomikos.
Konkretūs tikslai: gerinti e-valdžios paslaugas, skatinti prieigą prie viešojo sektoriaus informacijos, įtraukti trečiąsias šalis į e-valdžios paslaugų bei viešosios politikos kūrimą, didinti viešojo sektoriaus skaidrumą, sudaryti geresnes sąlygas verslo bei piliečių mobilumui, kurti e-valdžios paslaugas “be sienų”, mažinti administracinę naštą, gerinti organizacinius procesus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, gerinti valdžios institucijų bendradarbiavimą, skatinti atviruosiuos standartus bei inovacijas.
Dokumente numatyti ir artimiausi veiksmai Europos Komisijai.

4. Europos skaitmeninė darbotvarkė
Europos skaitmeninę darbotvarkę Komisija patvirtino 2010 m. rugpjūtį. Ja siekiama tvaraus teigiamo ekonominio ir socialinio bendrosios skaitmeninės rinkos poveikio.
Tai viena iš septynių pagrindinių 2020 m. Europos strategijos iniciatyvų.
Pagrindinės darbotvarkės sritys:
vieningoji skaitmeninė rinka (pvz. per vieningą turinio licencijavimą, vieningą e-mokėjimų ir e-saskaitų sistemą, e-komercijos “be sienų” skatinimą, standartų suderinamumą);
kova su kiber-nusikaltimais bei nelegaliu turiniu, vartotojų duomenų ir privatumo apsauga, pasitikėjimo skatinimas;
spartaus (>30 Mbps) ir itin spartaus (>100 Mbps) interneto skatinimas;
tyrimų ir inovacijų IKT srityje skatinimas;
e-raštingumo ir e-įtraukties skatinimas;
e-sveikatos bei e-valdžios skatinimas (įskaitant e-Komisijos iniciatyvą).
Kai kurie iš darbotvarkėje keliamų tikslų:
iki 2020 m. visi europiečiai turi turėti prieigą prie greitesnio kaip 30 Mbps interneto, o pusė namų ūkių naudotis greitesniu kaip 100 Mbps internetu;
2015 m. pusė europiečių turi apsipirkinėti internetu, tiek pat – naudotis e-valdžios paslaugomis;
Darbotvarkės įgyvendinimui numatytas 101 skirtingas veiksmas.

5. E-valdžios tema darbotvarkėje
Motyvacija: dokumente skiriamas dėmesys ir e-valdžios paslaugoms, kadangi jos užtikrina, kad ekonomiškai efektyviau būtų teikiamos geresnės kokybės paslaugos, o valdžios institucijos būtų atviros ir veiklą vykdytų skaidriai, be to šios paslaugos gali padėti sumažinti viešojo administravimo institucijų, piliečių ir įmonių išlaidas ir taupyti jų laiką.
Esama situacija: teigiama, kad Europoje prieinama daug e-valdžios paslaugų, tačiau valstybėse narėse padėtis vis dar skiriasi; be to, šiomis paslaugomis naudojasi nedaug piliečių (2009 m. 38 proc. ES piliečių, palyginti su 72 proc. įmonių). Be to, dauguma viešųjų internetinių paslaugų tarpvalstybiniu mastu (“be sienų”) neteikiamos, todėl ribojamas įmonių ir piliečių mobilumas.
Tikslai: siekiant kurti ir teikti tarpvalstybines viešąsias internetines paslaugas, Europos administravimo institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti. Be kitų dalykų, turi būti įdiegta nuosekli e-viešųjų pirkimų sistema taip pat pradėtos teikti patogios naudoti e-atpažinties ir e-tapatumo nustatymo tarpvalstybinės paslaugos.
Pastaba: dar 2005 m. Mančesterio deklaracijoje numatyta, kad iki 2010 m. visi viešieji pirkimai turėtų būti prieinami internetu m. rezultatas – apie 70% (geriausia situacija Airijoje, Estijoje, Lietuvoje, Maltoje, Slovėnijoje). Skaičiuojama, kad viešieji pirkimai sudaro 16% ES BVP.

6. Priemonės – Komisija:
Iki 2012 m. pasiūlys Tarybai ir Parlamentui priimti sprendimą, kuriuo ES būtų užtikrintas e-atpažinties ir e-tapatumo nustatymo savitarpio pripažinimas, remiantis internetinėmis tapatumo nustatymo paslaugomis, kurios turi būti teikiamos visose valstybėse narėse. Be to, bus peržiūrėta e-parašo direktyva.
Pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą bei Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programą rems sklandų (tarpvalstybinių) e-valdžios paslaugų (“be sienų”) teikimą bendrojoje rinkoje.
Iki 2011 m. persvarstys Direktyvą dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką.
Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, užtikrins, kad būtų pradėtos teikti tarpvalstybinės e-aplinkosaugos paslaugos, visų pirma įdiegti pažangieji jutiklių tinklai.
Iki 2011 m. Baltojoje knygoje nustatys konkrečius veiksmus, kaip bendrojoje rinkoje sujungti e-viešųjų pirkimų pajėgumus.
2010 m. parengs ir vėliau įgyvendins plataus užmojo 2011–2015 m. e-Komisijos veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti ir išsamūs elektroniniai viešieji pirkimai, ir taip parodys atviros ir skaidrios e-valdžios veiklos pavyzdį (plano kūrimas, beje, nukeltas).

7. Priemonės - valstybės narės turėtų:
pašalinti organizacines, technines ar reikšmines kliūtis, palaikyti IPv6 ir taip užtikrinti, kad e-valdžios paslaugos taptų visiškai sąveikios;
užtikrinti, kad vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai veiktų kaip visaverčiai e-valdžios centrai, besilaikydamos ne vien Paslaugų direktyvoje nustatytų reikalavimų ir sričių ribose, bet ir plačiau;
iki 2011 m. susitarti dėl bendro pagrindinių tarpvalstybinių viešųjų e-paslaugų sąrašo, kuris atitiktų tiksliai nustatytus poreikius: sudaryti sąlygas verslininkams bet kurioje Europos valstybėje steigti įmonę ir užsiimti verslu, nepriklausomai nuo pradinės jų buvimo vietos, o piliečiams – studijuoti, dirbti, gyventi ir išeiti į pensiją bet kurioje ES valstybėje. Šios pagrindinės paslaugos turėtų būti prieinamos internetu iki 2015 m.

8. E-valdžios veiksmų planas 2011–2015 m.
Europos Komisijos pristatytas 2010 m. gruodį. Remiamasi ankstesnio plano sėkme, Malmo deklaracijoje ir Skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltais tikslais.
Tikslai: siekiama, kad 2015 m. Europos viešosios institucijos būtų pripažintos atviromis, lanksčiomis ir bendradarbiaujančiomis su verslu ir piliečiais.
Valdymas: įgyvendinimui koordinuoti Komisija turėtų sukurti aukšto lygio ekspertų grupę, kurią sudarytų atsakingi valstybių – narių asmenys. Tarpinis įvertinimas numatytas 2013 m., pažanga stebima kasmet. Valstybės – narės iki m. turėtų pilnai inkorporuoti Malmo deklaracijos prioritetus į savo strategijas (tarpinis atsiskaitymas Komisijai m.).
Naudos / vizija: piliečių mobilumas ir galimybė lengvai identifikuotis e-būdu visoje ES, didesnė įtaka valdžios institucijoms bei nauji demokratijos įrankiai, e-valdžios paslaugų prieinamumas (įskaitant neįgaliuosius), studentams – galimybė aplikuoti į bet kurią ES aukštąją mokyklą internetu, pensininkams – galimybė užsitikrinti ir tvarkyti savo pensijines garantijas internetu bet kurioje ES šalyje, verslas turėtų sugaišti mažiau laiko administracinėms procedūroms, turėti galimybę siūlyti savo paslaugas ir produktus viešosioms institucijoms visoje ES, viešasis sektorius turėtų atrasti naujų būdų teikti savo paslaugas efektyviau ir mažesniais kaštais, lengvesnis tarpnacionalinis bendradarbiavimas, pozityvus plano priemonių poveikis mažinant neigiamą įtaką aplinkai.

9. Veiksmų kryptys:
personalizuotos ir įvairiomis platformomis prieinamos e-valdžios paslaugos;
valdžios ir piliečių bendradarbiavimo e-įrankiai;
viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas bei didesnis skaidrumas;
piliečių ir verslo įtraukimas į viešosios politikos formavimo procesą;
paslaugų teikimo vieningoje rinkoje procedūrų supaprastinimas ir perkėlimas į e-erdvę;
paneuropiniai viešieji pirkimai internete;
priemonės piliečių mobilumui užtikrinti (e-dokumentai, jų prieinamumas ir sąveika, taip pat tarpvalstybinės e-paslaugos);
valstybių skatinimas dalintis gerąja patirtimi;
e-Komisijos veiksmų planas;
biurokratų tarpvalstybinio mobilumo programa;
turimos informacijos apie piliečius efektyvus valdymas (idant nereikėtų kaskart pateikinėti tų pačių duomenų);
neigiamo poveikio aplinkai mažinimas (tinkamiausių priemonių, tokių kaip video konferencijos, paieška, monitoringo rodiklių ir procedūrų numatymas);
atvirų standartų ir tarpusavio sąveikos skatinimas;
e-atpažinties ir e-tapatumo nustatymo (e-parašas, e-ID) savitarpio pripažinimas;
naujos kartos e-valdžios paslaugos (IPv6, debesų kompiuterija).

10. E-valdžia: kaip atrodo Lietuva?

11. Bendrieji IT rodikliai (1)
Šaltinis: Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita (2010 m.)

12. Bendrieji IT rodikliai (2)
Pagal absoliučią daugumą Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaitoje tirtų kriterijų užimame 18 ir blogesnę vietą tarp 27 ES šalių. Geriau – tik pagal internetu prekiaujančių įmonių procentą, dalijimąsi turiniu internete bei jo atsisiuntimą, laikraščių ir žurnalų internete skaitymą,.
Eurobarometro apklausos (2011 m. pirmas ketvirtis) duomenimis Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų pagal tai, kiek apklaustų namų ūkių turi plačiajuosčio interneto prieigą (40% n.ū.), taip pat priešpaskutinę vietą pagal tai, kiek n.ū. naudojasi plačiajuosčio interneto prieiga (73% nuo besinaudojančių internetu namuose), tačiau pirmą pagal n.ū. naudojimąsi optiniu internetu (14% nuo besinaudojančių internetu namuose).

13. E-valdžios rodikliai (1)
Full Online Availability 1 of the Basic services 2 ES27+ (įskaitant NO, TR, CH, IS) vidurkis 2010 metais siekė 82%. Lyderiai (100%) – IE, IT, MT, AT, PT. Lietuvoje – 72% (21 vieta ES) Full online availability is a binary indicator that measures whether the service is delivered in a completely electronic way without the need to interact through traditional (i.e. paper, face-to-face) channels. 2 ‘Basic’ refers to the 20 services used to benchmark the online availability of public services: 12 for citizens (income tax, job search, social security benefits, personal documents, car registration, building permission, police declaration, public certificates, birth and marriage certificates, enrolment in higher education, announcement of moving, health- related services) and 8 for businesses (social contributions for employess, corporate tax, VAT, registration of a new company, submission of data to statistical offices, customs declaration, environment-related permits, public procurement).
Online Satisfaction1 of Public Services ES27+ (įskaitant NO, TR, CH, IS) vidurkis metais siekė 90%.
Lyderiai (100%) – IE, MT, AT, PT. Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 80% (21 vieta ES).
1 Online satisfaction – pasitenkinimas viešųjų paslaugų prieinamumu internete bei jų interaktyvumu (5 galimi interaktyvumo lygmenys: nuo info teikimo iki automatizavimo).
E-paslaugos Lietuvoje pagal usability įvertintos 76% (ES vidurkis – 79%), pagal vartotojų pasitenkinimą – 90% (ES vidurkis – 80%). Prasčiausiai vertinamas usability aspektas – privatumas ir duomenų apsauga – 50% (ES vidurkis – 80%).
Šaltinis: 9th Benchmark Measurment “Digitising Public Services in Europe” prepared by Capgemini for EC (2010 m.)

14. E-valdžios rodikliai (2)
Common Horizontal Enablers: a backbone of eGovernment delivery is the so‐called horizontal enablers or “building blocks”. These provide the foundations for robust, streamlined and sustainable eGoverment services. The availability, usage and take‐up of nine horizontal enablers have been analysed through country survey and independent (part) assessment. These are listed in the table below.
Šaltinis: 9th Benchmark Measurment “Digitising Public Services in Europe” prepared by Capgemini for EC (2010 m.)

15. E-valdžios rodikliai (3)
75% iš EU27 šalių turi šešis iš devynių enablers.
Austrija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija ir Vengrija turi visus devynis.
Visos iš tirtų šalių (išskyrus Bulgariją) turi bent tris.
Lietuvoje yra 5 iš 9
enablers: E‐ID, Single Sign‐On, Authentic Sources, Open Specifications (tik nacionaliniame lygmenyje), E‐Payment.
Kaip ir didžiojoje dalyje ES šalių trūksta šių enablers: Architecture Guidelines, a Catalogue of Horizontal Enablers, E‐Safe, Secure e‐Delivery.
Šaltinis: 9th Benchmark Measurment “Digitising Public Services in Europe” prepared by Capgemini for EC (2010 m.)

16. E-valdžios rodikliai (4)
E-valdžios paslaugų verslui naudojimo ES27 vidurkis 2009 metais siekė 71%. Lyderiai (≥90%) – FI, SK, LT, DK. Lietuvoje – 91% (3 vieta ES). Taip pat 2009 m. Lietuva užėmė 2 vietą pagal tai, kiek verslo įmonių naudojosi e-viešaisiais pirkimais (23%, ES vidurkis – 11%) ir pirmavome pagal tai, kiek įmonių pateikdavo valdžios reikalaujamas užpildytas formas internetu (85%, ES vidurkis – 55%). Visgi, pagal E-valdžios paslaugų verslui prieinamumą internetu Lietuva užima tik 19 vietą ES (75%, ES vidurkis – 86%). Lyderiai (100%) – AT, DK, MT, PT.
E-valdžios paslaugų gyventojams naudojimo ES27 vidurkis 2010 metais siekė 42%. Lyderiai – DK (beveik 80%), SE, FI, LU (60-70%). Lietuvoje apie 23% (21-22 vieta ES). Pagal E-valdžios paslaugų gyventojams prieinamumą internetu (perkėlimą) Lietuva metais užėmė tik 20 vietą ES (50%, ES vidurkis – 66%). Lyderiai (100%) – AT, MT, PT, SI, UK
9th Benchmark Measurment “Digitising Public Services in Europe” prepared by Capgemini for EC (2010 m.) Lietuvos sėkmės istorijomis / gerosiomis praktikomis įvardijami:
Asmens tapatybės kortelės (E-ID), turinčios e-parašo bei identifikavimo online funkcionalumus bei valstybės tarnautojų identifikacijos kortelės ...;
Projektai RAIN ..., “Bibliotekos pažangai”;
E-viešųjų pirkimų platforma ir mokesčių deklaravimas internete;
Svetainės ldb.lt, libis.lt, evaldzia.lt
Jungtinių Tautų e-valdžios reitinge 2010 m. Lietuva užėmė 28 vietą iš 184.

17. Ačiū!
Padekos skaidre