1. Ekologinis pėdsakas: ką keičia vieno asmens pasirinkimas?
Inga Ringailaitė
VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“
Konferencija „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę“, , Vilnius

2. Aplinkos talpa
Tai – didžiausias kurios nors rūšies populiacijos individų kiekis, galintis sėkmingai daugintis toje aplinkoje.
Lemiantys veiksniai:
Reikalingi ištekliai
maistas, būstas, produktai
Gebėjimas absorbuoti teršalus

3. Ekologinis pėdsakas parodo kiek išteklių mes naudojame palyginus su tuo kokio Žemės ploto mums reikia tam, kad gamta atkurtų mūsų naudojamus išteklius ir absorbuotų išmetamą taršą.

4. Sudėtinės ekologinio pėdsako dalys
Santykinis ekologinio pėdsako matas – Žemės ploto vienetai
Ekologinis pėdsakas
Ištekliai
Neatsinaujinantys
Atsinaujinantys
Užstatytos teritorijos
Teršalai
Oro
Vandens
Dirvožemio

5. Kiek planetų mums reikia?
Vidutinė Žemės biotalpa vienam žmogui – 1,8 ha
2007 m. duomenimis:
Pasaulio vidurkis – 2,7 ha
Europos – 4,7 ha
JAV – 7,9 ha
Nuo 1990 m. iki 2003 m. Lietuvos ekologinis pėdsakas išaugo nuo 3,25 ha iki 4,4 ha
Šaltinis: Global Footprint Network ir
WWF E U R O P E : Gross Domestic Product and Ecological Footprint

6. Netolygus išteklių paskirstymas
Šaltinis: Projektas "Darnus vystymasis"

7. Anglies pėdsakas
Parodo kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų buvo išmesta vykdant veiklą
Pagal tipą
Asmeninis, nacionalinis, pasaulinis
Konkrečios veiklos
Dažniausiai matuojamas
kg ar tonos anglies dvideginio ekvivalentų (t CO2e)
kg ar tonos anglies ekvivalentų (t C e)
1 t C e = 3,67 CO2 e
1 t CO2e = 0,272 t C e
CO2

8. „Šiltnamio“ kūrimo potencialas – tai santykinis matas, kurs parodo kiek šilumos atmosferoje gali akumuliuoti ŠESD.
Šis dydis parodo, kiek šilumos gali sukaupti dujų masės vienetas, lyginant su tokia pačia anglies dvideginio mase.
Rodiklis
CO2
CH4
N2O
HFC
PFC
SF6
Išsilaikymo trukmė atmosferoje, metai
50-200 10
150
1-270
800-50 000
3 200
„Šiltnamio“ kūrimo potencialas lyginant su CO2 1 63
270
140-11 700
6 500-9 200
23 900

9. Pasaulio valstybės įsipareigojo suvaldyti klimato kaitą 2°C ribose
Dėl žmogaus veiklos per pastarąjį šimtmetį vidutinė metinė pasaulio temperatūra pakilo 0,85°C.
Norint stabilizuoti klimato kaitą ties 2°C riba, suminis CO2 išmetimų kiekis neturėtų viršyti 987 GtCO2.
2011 m. buvo išnaudota 2/3 šio biudžeto
Nesikeičiant dabartiniam išmetimų intensyvumui CO2 biudžetas bus išnaudotas per metų
CO2 biudžetas
Tam, kad vidutinė metinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, nuo pramonės revoliucijos pradžios į atmosferą negali būti išmesta daugiau nei Gt CO2e

10. Vidutinės globalios temperatūros augimo priklausomybė nuo suminio CO2 kiekio
Šaltinis: IPCC 2013: Technical Summary

11. Didžiausi teršėjai
Šaltinis: Global Carbon Project, CDIAC; Le Quéré et al 2014; Global Carbon Budget 2014

12. Didžiausi teršėjai
Šaltinis: Global Carbon Project, CDIAC; Le Quéré et al 2014; Global Carbon Budget 2014

13. Asmeninis CO2 pėdsakas Sudėtinės dalys
Parodo kaip gyvenimo būdas nulemia poveikį klimato kaitai.
Šaltinis:

14. Valstybių CO2 pėdsakas
Daugelio asmeninių poreikių tenkinimas, tokių kaip elektros ir šilumos naudojimas, kelionės, elektronikos prietaisai, maistas gali būti lengvai keičiami koreguojant savo įpročius.
Šaltinis: Hertwich and Peters 2009 per

15. Ką aš galiu pakeisti?

16. Kaip sumažinti namų ūkio CO2 išmetimus?
Efektyvus namų ūkis
Efektyviai naudojama elektra
Efektyviai naudojama šiluma
Didinama atsinauji-nančių išteklių dalis
Mažai atliekų
Taupomas vanduo

17. Efektyvesnis energijos naudojimas
Keisti įpročius
Naudoti efektyvesnius prietaisus
Keisti infrastuktūrą

18. Atliekų tvarkymo hierarchija
Atliekų vengimas
Atliekų kiekio mažinimas
Pakartotinas panaudojimas
Perdirbimas
Energijos išgavimas
Saugojimas
Tinkamiausias pasirinkimas

19. Transporto CO2 pėdsakas
Didžiausią CO2 pėdsaką palieka kelionės lėktuvu

20. Kas nulemia maisto CO2 pėdsaką?
Auginimas ir perdirbimas
Transportas
Saugojimas ir maisto gaminimas
Maisto atliekos

21. Maisto produktų CO2 pėdsakas
Apie 80% CO2 išmetimų yra susiję su maisto produktų auginimu ir perdirbimu
Šaltinis: Environmental Working Group Meat Eaters Guide: Methodology 2011

22. Krovinių pervežimo CO2 pėdsakas
Šaltinis: DEFRA per

23. Maisto saugojimas ir gaminimas
JAV namų ūkiuose šaldytuvai vidutiniškai sunaudoja apie 12% visos elektros energijos
JAV gaminant maistą vidutiniai metiniai CO2 išmetimai yra apie 200 kg CO2e
Maisto gamybai naudojant gamtines dujas, o ne elektrą CO2 pėdsakas būtų labai sumažintas

24. Maisto atliekos
Europoje 90 mln. tonų maisto kasmet yra išmetama ir atsiduria šiukšlynuose (sąvartynuose), o kiekvienas Europos Sąjungos pilietis per metus išmeta vidutiniškai net 179 kg vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir kitų maisto produktų.
Privatūs namų ūkiai išmeta net apie 42% maisto produktų.
„Maisto banko“ duomenimis Lietuvoje per metus išmetama maisto produktų mažiausiai už 10 mln. litų.
šis maistas dažniausiai yra išmetamas ne dėl prasto skonio ar pasibaigusio galiojimo laiko, o dėl to, kad yra praradęs prekinę išvaizdą (pvz. pajuodę bananai).
Maisto vartojimas Lietuvoje auga m. , lyginant su 2000 m., maisto ir gėrimų suvartojimas padidėjo 83%, maisto – 66,7%, mėsos – 166,7%, pieno – 50%.

25. Kaip sumažinti savo maisto CO2 pėdsaką
Tapkite vegetarais
Gaminkite namie
Gaminkite išmaniai
Rinkitės ekologiškus produktus
Taupykite vandenį
Pirkite išmintingai
Pirkite vietinius produktus
Panaudokite antrą kartą ir perdirbkite
Auginkite daržoves patys

26. Daiktų CO2 pėdsakas Visų naudojamų daiktų CO2 pėdsako suma
JAV gyventojų asmeninis pėdsakas
Šaltinis:

27. Produkto būvio ciklas Žaliavų išgavimas Atliekų tvarkymas
Produkto gamyba
Naudojimas
Transportavimas

28. Šaltinis: www.ShrinkThatFootprint.com

29. Kaip sumažinti savo daiktų CO2 pėdsaką?
Turėti mažiau daiktų
Naudoti naudotus daiktus
Dalintis daiktais
Rinktis aplinkai draugiškesnį dizainą
Vienkartinius daiktus keisti daugkartiniais
Pagal galimybes pirkti daiktus pagamintus iš perdirbtų medžiagų
Nebepanaudojimus daiktus atiduoti perdirbimui

30. Pirkdami atkreipkite dėmesį
Galiojimo laiką
Produkto kilmės šalį
Sertifikatus ir ženklinimą
Kosmetikos ir higienos priemonių cheminę sudėtį
Iš kokių žaliavų pagamintas daiktas
Galimybę daiktą remontuoti/ taisyti
Galimybę daiktą perdirbti
Įpakavimą

31. Ekologinis ženklinimas

32. Atsakingai vertinkite chemines medžiagas gaminiuose
Skaitykite produktų etiketes, domėkitės jų sudėtimi
Laikykitės saugaus gaminių naudojimo reikalavimų
Atkreipkite dėmesį į ekologinį ženklinimą
Rinkitės kosmetikos ir higienos priemones, kurių sudėtyje yra mažiau komponentų
Gaminių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, poveikis sveikatai ir aplinkai kol kas nėra nuodugniai ištirtas
Venkite kosmetikos priemonių, turinčių antibakterinių savybių
Jei esate alergiškas, patariama rinktis bekvapes kosmetikos ir kūno priežiūros priemones

33. Būdai mažinti pakuočių atliekas
Pakuoti didesniais kiekiais
Atsisakyti nereikalingo įpakavimo
Pasirinkti kitokias pakavimo medžiagas ir daugkartinius įpakavimus

34. Paslaugų CO2 pėdsakas Visų perkamų paslaugų CO2 pėdsakų suma
JAV gyventojų asmeninis pėdsakas
Šaltinis:

35. Mažinkite paslaugų CO2 pėdsaką
Mažiau naudokite paslaugų
Naudokite daugiau ... paslaugų?

36. 3 R principas:
mažink
panaudok antrą kartą
perdirbk

37. Ačiū už dėmesį! Inga Ringailaitė VšĮ „DVI Darnausvysymo iniciatyvos“
El.p. tel
Ačiū už dėmesį!