1. Atviros prieigos sąjūdis: mokslinės informacijos sklaidos politika ir veiksmai Europoje bei Lietuvoje
Jūratė Kuprienė
Mokslinės informacijos duomenų centro vadovė
Vilniaus universiteto biblioteka
Seminaras “Mokslinės informacijos kokybės užtikrinimas atvirosios prieigos šaltiniuose”,
2008 m. spalio 14 d., LMA.

2. Atvira prieiga – apibrėžimas
Prieiga prie informacijos visiems!
Prieiga be technologinių ir ekonominių trukdžių – nemokama prieiga per internetą!
Prieiga prie kokybiškos informacijos:
prie recenzuotos mokslinės publikacijos,
prie publikacijos pripažintame moksliniame žurnale.
Prieiga, kurią leidžia autorių teisės.

3. Kodėl atvira prieiga? IEEE Science Direct:
visa kolekcija Lietuvai – 2 mln. EUR/metus,
Lietuvoje prenumeruojame tik 462 žurnalus iš EUR/metus (t.y. per 1,5 mln. Lt)
Olandija moka 7 mln. EUR/metus
IEEE
2007 metais kainą Lietuvai pakėlė 60% (LMAB nebeįperka)
Vienos universitetines bibliotekos kaina už naudojimąsi USD +PVM/metus

4. Lėšos duomenų bazių prenumeratai €/Lt
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008 KM
17377
52131
28962
145527
121061
130329
60.000
10.000
ŠMM -
13033
115848
134673
317133
443119
492354
45.000

5. Bibliotekos mokėjo, €

6. Kodėl atvira prieiga?
DB prenumeratos kaina kasmet brangsta mažiausiai 5%
Bibliotekos kasmet turi apsispręsti, ko neprenumeruoti
Dėstytojas negali parodyti savo publikacijos studentui
Mokslininkai savo publikacijas gali gauti... iš kolegų užsienyje

7. Prieiga prie Lietuvos mokslinių publikacijų

8. AP įgyvendinimo būdai Auksinis kelias Žaliasis kelias
Leidžiami AP žurnalai:
visiškos AP, kur 100% leidžiama prieiga prie visų straipsnių
hibridiniai, kur kai kurie straipsniai prieinami su tam tikromis sąlygomis
AP žurnalai – dirba tie patys recenzentai, kaip ir ne AP žurnaluose
Už publikavimąsi dažniausiai reikia mokėti
Autoriai raginami publikuotis AP žurnaluose
Žaliasis kelias
Autoriai publikuojasi įprastuose žurnaluose:
Autorius gali publikuotis prestižiniame ir/ar brangiame žurnale
Kuriamos institucinės (nacionalinės) AP talpyklos
Institucija ar šalis moka už AP talpyklos palaikymą
Autoriai raginami talpinti recenzuotą publikaciją į AP talpyklą

9. Autorių teisės – ne kliūtis

10. NPG's Self-Archiving Policy and License to Publish
Žurnalai “Nature”, “Nature Medicine”, “Nature Physics”, “Nature Chemical Bliology”...
Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį
Leidžia talpinti institucinėje talpykloje po 6 mėn.
iš Nature svetainės:
NPG's Self-Archiving Policy and License to Publish
NPG has long been a supporter of self-archiving, having actively encouraged authors to do so since 2005 when the US National Institutes of Health (NIH) first requested authors to make a voluntary deposit in PubMed Central. NPG's License to Publish encourages authors of original research articles to self-archive the accepted version of their manuscript in PubMed Central or other appropriate funding body's archive; their institution's repositories; and, if they wish, on their personal websites. In all cases, the manuscript can be made publicly accessible six months after publication.

11. Žurnalas “Chemical physics” (Elsevier)
Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį
Leidžia talpinti institucinėje talpykloje
iš Elsevier svetainės:
Can I post my article on the Internet?
You can post your version of your journal article on your personal web page or the web site of your institution, provided that you include a link to the journal's home page or the article’s DOI and include a complete citation for the article.  This means that you can update your version (e.g. the Word or Tex form) to reflect changes made during the peer review process.
Can you provide me with a PDF file of my article?
Many Elsevier journals are now offering authors e-offprints – free electronic versions of published articles. E-offprints are watermarked PDF versions, and are usually delivered within 24 hours, much quicker than print copies. These PDFs may not be posted to public websites.

12. Žurnalas “Physical Review. A”
Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį
Leidžia talpinti institucinėje talpykloje
Galima talpinti leidėjo parengtą publikavimui versiją už papildomą mokestį
iš leidėjo American Physical Society svetainės:
The author has the right to post and update the article on a free-access e-print server using files prepared and formatted by the author. Any such posting made or updated after acceptance of the article for publication by APS shall include a link to the online abstract in the APS journal or to the entry page of the journal. In all cases, the appropriate bibliographic citation and notice of the APS copyright must be included. If the author wishes to use the APS-prepared version (e.g., the PDF from the online journal) on an e-print server other than authors' or employer's website, then APS permission must be sought. Similarly, if the author wishes to post the article (any version) on an e-print server that charges a fee for use, APS permission must be sought.

13. Atvira prieiga: politika Europoje
AP sąjūdis prasidėjo 1999 metais
Šiandien jį palaiko ir skatina:
Europos mokslinių tyrimų patariamoji taryba (EURAB)
Europos Sąjungos taryba
Europos mokslo taryba (ERC)
Europos universitetų asociacija (EUA)
...

14. EURAB EK kaip finansuojanti institucija:
Rekomendacijos Europos Komisijai, 2006 gruodis:
EK kaip finansuojanti institucija:
Visi per EK programas remiami mokslininkai privalo paskelbti savo publikacijas AP talpykloje ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo publikavimo
Talpinami publikavimui referuojamuose žurnaluose ir tarptautinėse konferencijose priimti straipsniai
EK kaip tyrimus skatinanti institucija:
Kiekvienoje FP7 programoje EK turėtų įtraukti AP reikalavimą ir teikti atitinkamą pagalbą (gaires, informaciją) mokslininkams
Kaip politinė institucija:
EK turi skatinti visas šalis nares palaikyti AP politiką

15. Europos sąjungos taryba
Tarybos išvados dėl mokslinės informacijos prieigos, sklaidos ir išsaugojimo skaitmeniniame amžiuje, 2007 lapkritis:
Kviečia šalis nares stiprinti nacionalines strategijas ir struktūras prieigos, išsaugojimo ir sklaidos srityse.
Rekomenduojama:
per 2008 m. apsibrėžti aiškias politikas, numatyti finansus;
per 2008 m. ir toliau viešinti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų prieigą per internetą be jokio mokesčio, įskaitant ir atvirą prieigą po tam tikro laikotarpio;
iki 2010 m. užtikrinti, kad mokslinės informacijos talpyklos būtų palaikomos ir sąveikaujančios.

16. Europos mokslo taryba
Europos mokslo tarybos nuostatos atviros prieigos klausimu, 2006 gruodis:
Reikalauja, kad visos Europos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų ir projektų pagrindu parengtos ir recenzuotos publikacijos būtų patalpintos atitinkamose atviros prieigos talpyklose – PubMed Central, ArXiv ar institucinėse talpyklose ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paskelbimo.
Europos mokslinių tyrimų taryba mano, kad yra labai svarbu, kad pirminiai duomenys būtų patalpinti atitinkamose talpyklose iškart po paskelbimo arba ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo paskelbimo datos.

17. Europos universitetų asociacija
2008 m. sausio 25 d. Europos universitetų asociacijos taryba paskelbė rekomendacijas :
Universitetai turėtų vystyti institucines politikas ir strategijas, skatinančias mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumą, didinančias jų matomumą, prieigą ir įtaką mokslui.
Rekomenduojama kurti institucines talpyklas
Universiteto institucinė politika turėti reikalauti, kad mokslininkai patalpintų savo publikacijas institucinėje talpykloje po paskelbimo
Universitetas turi teikti pagalbą mokslininkui intelektinės nuosavybės bei autorių teisių klausimais
Universiteto institucinė politika turėtų apibrėžti apmokėjimo autoriams klausimą, jei pasirenkamas kelias, kai autorius turi mokėti už paskelbimą AP

18. Mokslinius tyrimus atliekančių institucijų pozicija
AP palaiko ir turi pasitvirtinę AP nuostatas daugelis mokslo institucijų visame pasaulyje:
AP institucinių talpyklų registras – viso
Didžioji Britanija – 125
Vokietija – 94
Lenkija – 5
Ukraina – 5
Estija – 2
Bulgarija, Rumunija – po 1
Lietuva – 0

19. AP Lietuvoje - istorija
AP sąjūdžio pradžia galima laikyti UNESCO inicijuotą ir Lietuvos universitetų pradėtą projektą ETD informacinei sistemai sukurti, kuris vėliau peraugo į didesnius LABT projektus.
2003 m. VU Onkologijos institutas ir KMU biblioteka tapo BioMedCentral nariais ir pradėjo publikuoti straipsnius „auksinės“ AP portale BioMedCentral.
2005 m. LMBA surengė pirmąjį AP seminarą Vilniuje, kur pranešimus skaitė žymūs šios srities užsienio specialistai – Melissa Hagemann, Raym Crow, Lilian van der Vaart, Jean-Claude Guedon ir kiti. Į seminarą buvo sukviesti Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų mokslinių tyrimų centrų atstovai.
2005 m. LMBA kartu su VU biblioteka suorganizavo antrąjį seminarą VU Senato salėje „Atviros prieigos iniciatyva – revoliucija mokslinės produkcijos leidyboje?”
2008 m. gegužės 7 d. įvyko ŠMM inicijuotas ir kartu su LMBA suorganizuotas LT Vyriausybės rūmuose įvykęs pasitarimas AP reglamentavimo ES ir Lietuvoje klausimais.

20. AP Lietuvoje – požiūris
AP neleidžia leidėjai, kurių žurnaluose skelbiuosi – NETIESA
Tik 2% leidėjų oficialiai skelbia nepalaikantys AP
AP neleis publikuotis prestižiniuose, pripažintuose žurnaluose – NETIESA
Leidžiama publikuotis visur, tik prašoma patalpinti publikaciją į AP talpyklą
AP yra niekaip nesusijusi su mokslo kokybe – NETIESA
Galimybė publikuotis visuose mokslo žurnaluose išlaiko kokybę per recenzavimą
AP žurnalus recenzuoja tie patys profesionalai, kaip ir ne AP žurnalus
Jokios naudos iš AP – NETIESA
Mokslininkui, jo institucijai, visuomenei nereikia mokėti už prieigą prie tyrimo, kurį jau finansavo, rezultatų prieigą
Mokslininko prestižas – citavimas išauga 3 kartus
Universiteto prestižas – mokslinių tyrimų rezultatai labiau matomi
Leidėjo prestižas – jo publikacijos labiau matomos
Moksliniai tyrimai nedubliuojami

21. AP Lietuvoje – ką turime daryti
Informuoti mokslo bendruomenę apie atviros prieigos judėjimą, jo tikslus, privalumus ir palaikymo būtinybę. Supažindinti su:
dabartine prieigos prie mokslinių publikacijų per prenumeruojamas duomenų bazes problema,
leidėjų pozicijos atviros prieigos klausimu kaita,
pagrindiniais europinių institucijų, palaikančių ir finansuojančių mokslą ir mokslinius tyrimus, dokumentais, reglamentuojančiais ar rekomenduojančiais atvirą prieigą.

22. AP Lietuvoje – ką turime daryti
Suformuoti mokslinės informacijos prieigos ir sklaidos politiką
Siekti pasivyti kitus
AP remia Europos mokslinių tyrimų plėtrą skatinančios ir remiančios institucijos, kas skatina kurti AP politiką Lietuvoje
Naudoti esamus praktikos pavyzdžius
Sudaryti mokslininkams sąlygas talpinti savo mokslinių tyrimų rezultatus AP talpyklose