1. ES teisės taikymas nacionaliniuose teismuose
Dr. Loreta Šaltinytė ©

2. santrauka
Nei pirminė, nei antrinė EB teisė neįtvirtina bendrų tn, reglamentuojančių teisines gynybos priemones ES teisės taikymui užtikrinti. Bet žr. atskiras sritis. Tai reglamentuoja tik keletas ETT išplėtotų bendrųjų teisės principų:
Nacionalinės autonomijos įgyvendinant ES teisę principas (ES teisė užtikrinama pagal tas pačias procedūras, kurios yra taikomos ir nacionalinės teisės laikymosi užtikrinimui); nereikia kurti naujų teisinės gynybos priemonių
Vėliau ekvivalentiškumo principas (proceso tn turi būti taikomos vienodai tiek nacionalinei teisei, tiek ir ES teisei)
Efektyvumo principas (taikomos proceso teisės normos negali užkirsti kelio galimybei pasinaudoti ES teisės normomis)
ekvivalentiškumo principą keitė pakankamumo (adequate) ir efektyvios teisinės apsaugos principai. Pastarasis pripažintas bendruoju EB teisės principu.
Atskirais atvejais ETT pareikalavo užtikrinti konkrečias teisinės gynybos priemones. (Frankovič byla – žalos atlyginimo ieškinys prieš valstybę, Factortame I byla – laikinosios apsaugos priemonės).
Nacionaliniai teismai turi analizuoti, ar konkreti nacionalinės teisės norma proporcingai įtakoja ES teisės normų taikymą, ir jei galimybę pasinaudoti EB teisės norma ji įtakoja labiau nei įtakotų nacionalinę teisės normą – proceso teisės normos netaikyti.

3. Teisinės gynybos priemonės nacionaliniuose teismuose

4. Teisinės gynybos priemonių rūšys
Nac t.n., prieštaraujančios EB t.n., netaikymas
Žalos atlyginimas
Už tiesiogiai veikiančių EBS, R ar spr t.n. pažeidimą iš kitų asmenų
Už tiesiogiai veikiančių EB Dir t.n. pažeidimą iš valstybės
Už Direktyvų neįgyvendinimą iš valstybės
K.kr kitus EB teisės pažeidimus iš valstybės.
P.s. žala g b atlyginama ir už nac T, aiškinamos atsižvelgiant į EB teisę, pažeidimus – tai ieškinys pgl Nac T

5. Teisinės gynybos priemonės atskirose srityse
Viešųjų pirkimų srityje: Direktyva 2007/66 (taip pat žr. COM (2006) 195)
Aplinkos apsaugos srityje: Dir. 2004/35 dėl atsakomybės aplinkos apsaugai siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)
Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo: Dir 2004/48
Projektai: dėl sutarčių teisės žr. COM (2005) 456;

6. teisinių gynybos priemonių užtikrinimo principai
Nacionalinio proceso autonomijos principas – ankstyvoji praktika
Vėliau – Draudimo diskriminuoti (ekvivalentiškumo) principas
Tsn gynybos priemonės efektyvumo principas - Negalima užkirsti kelio galimybei pasinaudoti EB teisės norma– senaties terminai, žalos atlyginimo dydis
Negalima taikyti papildomų žalos atlyginimo sąlygų

7. Proceso autonomijos principas
ES teisė užtikrinama pgl tas pačias procedūras, kurios yra taikomos ir nac T laikymosi užtikrinimui);
Nebūtina kurti naujų teisinės gynybos priemonių
Byla 158/80 (sviesto kruizų byla)
Tačiau visada turi būti užtikrinama teisė atgauti neteisėtai išreikalautus mokesčius: 199/82 San Giorgio

8. Efektyvumo principas
Nacionalinė teisė negali praktiškai “apsunkinti ar padaryti neįmanoma” galimybės užtikrinti EB teisės normų taikymo.
Pvz.: a) senaties terminai b) žalos atlyginimo sumos.

9. Byla 14/83 Von Colson
Klausimas dėl nacionalinių priemonių, leidusių asmenims, nukentėjusiems nuo diskriminacijos dėl lyties, pretenduoti tik į realiai patirtą žalą (pvz. kelionės į pokalbį dėl darbo išlaidas), teisėtumo.
ETT: nors tinkamai įgyvendinta direktyva nereikalauja įtvirtinti konkrečias diskriminavimo dėl lyties sankcijas, ji reikalauja užtikrinti realias ir efektyvias teisinės gynybos priemones. Todėl jei VN nusprendžia bausti už diskriminavimą dėl lyties nustatydamos kompensaciją, ši turi būti adekvati padarytam pažeidimui.

10. Teisės į efektyvią teisinę gynybą turinys
reikalavimas užtikrinti efektyvias teisinės gynybos priemones – bendrasis teisės principas
Byla 222/84 Johnston, Byla 222/86 Heylens, Byla C-327/02 Panayotova
Į šios teisės turinį patenka reikalavimas nurodyti sprendimo motyvus
Taip pat būtina įgalinti asmenį šią teisę ginti “geriausiomis įmanomomis sąlygomis”. Heylens, para 15
C-228/98 Dounias, C-424/99 Komisija prieš Austriją Byla C-1/99 Kofisa Italia, C-226/99 Siples.
C-185/97 Coote – teisė į efektyvias teisinės gynybos priemones turi būti užtikrinama ir tais atvejais, kai darbdavys imasi atsakomųjų priemonių dėl to, kad darbuotojas mėgino ginti savo teisę nebūti diskriminuojamam. (byloje darbdavys atsisakė suteikti darbuotojui rekomendaciją po ieškinio dėl diskriminacijos).

11. C-213/89 Factortame I
Žvejybos įmonės įregistruotos JK, didžioji dalis akcininkų ir direktorių – Ispanijos piliečiai.
JK žvejybos aktas, leidęs pretenduoti į žvejybos kvotas tik įmonėms, kr 75 proc. Akcininkų ir direktorių yra JK piliečiai.
Pagrindinė byla dėl to, ar ši priemonė nepažeidžia EB 43 str.
Ši byla dėl to, ar JK teismas gali (ir privalo) skirti laikinąsias apsaugos priemones, nors pagal JK parlamentinio suvereniteto doktriną kvestionuoti Parlamento priimtų teisės aktų teisėtumo jis negalėtų, be to, JK taikoma prezumpcija, kad teisės aktas neprieštarauja EB teisei, nebent įrodoma kitaip.
ETT: teismas privalo netaikyti nacionalinės tn, kr jam draudžia skirti laikinąsias apsaugos priemones, jei tai trukdo užtikrinti efektyvią EB teisių apsaugą.

12. Byla C-208/90 Emmott
Airija du metus vėlavo įgyvendinti Direktyvą dėl socialinių išmokų vyrams ir moterims suvienodinimo
Emmott kreipėsi dėl žalos atlyginimo
Airija pasirėmė trijų mėnesių senaties terminu.
Pastaba: senaties terminas baigėsi dar iki tol, kol direktyva buvo įgyvendinta, taigi dėl jo Emmott visiškai neturėjo g-bės apginti savo EB teises.
ETT: senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti tol, kol direktyva nėra tinkamai įgyvendinta.

13. C- 231/96 Edis Mokesčiai sumokėti nuo 1986 iki 1992
Direktyva įgyvendinta teisingai 1993
N.b.– vis dar buvo įmanoma pareikšti ieškinį dėl mokesčių susigrąžinimo, nors ir ne už visus neteisėtai išreikalautus mokesčius.
ETT: Trijų metų senaties termino susigrąžinti permokėtus/ prieštaraujančius EB teisei mokesčius taikymas neprieštaravo efektyvumo principui
Aiškinimas patvirtintas C-410/92 Johnson ir C-338/91 Steenhorst-Neerings

14. C- 271/91 Marshall II
Diskriminavimo dėl lyties Aktas nustatė maksimalią 6250 svarų kompensacijos sumą. Pramoninis tribunolas apskaičiavo svarų kompensaciją ir 7710 svarų palūkanas.
Klausimas – ar maksimalios žalos atlyginimo sumos nustatymas atitinka efektyvumo pr ir Dir 6 str.? ar EB teisė reikalauja mokėti visą žalos atlyginimą (įsk. palūkanas)?
N.b. dir. 6 str. Tekstas: Member States shall introduce into their national legal systems such measures as are necessary to enable all persons who consider themselves wronged by failure to apply to them the principle of equal treatment within the meaning of Articles 3, 4 and 5 to pursue their claims by judicial process after possible recourse to other competent authorities.
ETT: Nederamai griežtos ribos žalos atlyginimui nustatymas savaime prieštarauja efektyvumo principui; apsauga nuo kompensacijos nuvertėjimo yra būtina efektyvios kompensacijos sąlyga. Bet žr. C- 66/95 Sutton – EB teisė nereikalauja, kad palūkanos būtų mokamos už soc draudimo fondo išmokas.

15. C- 180/95, Draehmpaehl v. Urania
Trijų mėnesių atlyginimo kompensacijos apribojimas skiriant kompensaciją už diskriminavimą dėl lyties prieštarauja efektyvumo principui, tačiau tik tais atvejais, jei asmuo būtų gavęs darbą, jei konkurso metu būtų užtikrintas draudimas nediskriminuoti. Kitais atvejais ši riba atitinka efektyvumo principą.

16. Byla 177/88 Dekker
Konkursas dėl priėmimo į darbą, sprendimas priimti Dekker, bet ji informuoja, kad laukiasi. Sprendimas atšaukiamas
Dekker kreipiasi su prašymu taikyti tsn gynybos priemones
Darbdavys - atsisakymas priimti į darbą nebuvo neteisėtas, nes NL teisė reikalavo įrodyti, kad diskriminacija buvo nepateisinama. Jo spr buvo pateisinamas, nes jo draudimas aptartomis aplinkybėmis nebūtų padengęs Dekker motinystės atostogų.
ETT: direktyva nenumatė kaltės kriterijaus, dėl to taikant tsn gynybos priemones, negalima reikalauti darbdavio kaltės. (i.e. atleidimas neteisėtas)

17. Teismų pareiga ex officio taikyti EB teisę
C /93 Van Schijndel & Van Veen
Ginčas dėl to, kad apeliacinis teismas savo iniciatyva nevertino pensijų fondo nuostatų atitikimo EB konkurencijos teisei.
ETT: EB teisė nereikalauja, kad nac T savo iniciatyva keltų klausimus dėl nac ta atitikimo EB teisei, jei dėl to jie privalėtų keisti ginčo tarp šalių pobūdį ir jiems nacionalinio proceso teisės patikėtą vaidmenį (i.e. inkvizityvinis v. šalių ginčo procesas).
Bet: C-312/93 Peterbroeck
dėl panašių argumentų šalims užkirstas kelias kelti EB teisės klausimus praėjus 60 dienų po pretenzijos pateikimo mokesčių inspekcijos viršininkui– galimybė realizuoti EB teises pripažinta pernelyg apribota. (šiuo atveju – pirmoji institucija, kr galėtų perduoti bylą nagrinėti ETT – teismas, bet dėl šios taisyklės šalys nebegalėtų remtis EB teise).
Byla С-72/95 Kraaijeveld - EB teisė iš principo nereikalauja, kad teismai ex officio ją taikytų, tačiau jei nacionalinė teisė įpareigoja arba įgalina nacionalinius teismus ex officio taikyti nacionalinę teisę, teismai taip pat turi elgtis ir su EB teise.

18. Ekvivalentiškumo principas: C- 231/96 Edis
Sumoms, prieštaraujančioms EB teisei, susigrąžinti nustatytas 3 metų senaties terminas, kitoms permokėtoms sumoms, sumokėtoms pagal nac T – ilgesnis terminas.
ETT: Proceso tn turi būti taikoma nedarant skirtumo tarp nacionalinės ir EB tn užtikrinimo, kai klausimas yra dėl tos pačios rūšies mokesčių. Bet principas nereikalauja, kad nac T suteiktų palankiausias tsn gynybos priemones EB teisių užtikrinimui.
Gali būti nustatytos specialios detalesnio pobūdžio tn dėl permokų grąžinimo. Tačiau tokios normos neatitiktų ekvivalentiškumo principo, jei jos reglamentuotų tik prieštaraujančių EB teisei mokesčių susigrąžinimą.
Kitos ekvivalentiškumo principo bylos:
Šiose bylose ETT patvirtino, kad net ir ne patys palankiausi nacionalinės teisės nustatyti apribojimai terminams pareikšti ieškinius neprieštaravo EB teisės ekvivalentiškumo reikalavimui, jei panašiems ieškiniams buvo taikomi panašūs terminai.
C-260/96 Spac
C-229/96 Aprile
C-343/96 Dilexport
C-88/99 Roquette
Iš principo patys nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar teisinės gynybos priemonės yra ekvivalentiškos (C-261/95 Palmisani) bet kai kuriose bylose jis įtvirtino vertinimo gaires: Byla C-300/04 Eman and Sevinger; Byla C-147/01 Weber’s Wine World. Įvardijo, kas, tikėtina, būtų pripažinta ekvivalentiškumo principo pažeidimu.
byla C-326/96 Levez – vertino tiek efektyvumą, tiek ekvivalentiškumą. Efektyvumas atitiko EB teisės reikalavimus, ekvivalentiškumas – ne.
Byla C-78/98 Preston– klausimas dėl to, kaip reikėtų suprasti sąvoką “panašus ieškinys”
Byla C-228/98 Dounias – pareiga vertinti ne vien pačių procedūrų, bet ir jų taikymo ekvivalentiškumą.
Byla C /04 Manfredi jei panašus ieškinys pagal nacionalinę teisę įgalina prašyti konkrečių teisinės gynybos priemonių (baudžiamoji kompensacija etc. (punitive damages)) jie turi būti užtikrinami ir ieškiniams dėl EB teisių pažeidimo.

19. Valstybių atsakomybė už EB teisės pažeidimus

20. Byla 6/90 & 9/90, Frankovič
darbdavys savo darbuotojui Frankovič buvo neišmokėjęs atlyginimo. Įmonė tapo nemoki.
Pagal Italijos teisę Frankovič neturėjo galimybės išsireikalauti pinigų, kurie jam teisėtai priklausė.
EB direktyva, kurios Italija nebuvo įgyvendinusi, reikalavo numatyti darbuotojų apsaugos nuo įmonių bankroto pasekmių priemones, kurios įgalintų nemokių įmonių darbuotojus gauti bent dalį savo darbo užmokesčio.

21. Teismo sprendimas
Direktyva nebuvo pakankamai tiksli, kad galėtų veikti tiesiogiai, o netiesioginis veikimas taip pat nebuvo galimas, nes Italija apskritai neturėjo jokio įstatymo, kurį būtų galima aiškinti pagal direktyvos tekstą ir tikslą.
Tokiais atvejais asmeniui turi būti atlyginta dėl direktyvos neįgyvendinimo kilusi žala.

22. Žalos atlyginimo kriterijai (Frankovič)
Direktyva buvo siekiama suteikti teises asmenims; Direktyvos tekstas leidžia nustatyti šių teisių turinį;
Žala kilo dėl to, kad valstybė neįgyvendino direktyvos
priežastinis ryšys tarp EB teisės pažeidimo ir asmeniui kilusios žalos.

23. Nacionalinio T spr:
Žalos atlyginimas nepriklauso, nes direktyva nurodė, kad darbdaviui, kuriam dirba asmuo, turintis teisę į atlyginimo kompensaciją pgl dir, turi būti iškelta tam tikra bankroto byla. Pagal Italijos teisę Frankovič darbdaviui tokia byla iškelta negalėjo būti.
Nebuvo priežastinio ryšio tarp direktyvos neįgyvendinimo ir Frankovič kilusios žalos.

24. Likę neaiškumai
ar kaltės forma neturi įtakos valstybės narės pareigai atlyginti už EB teisės pažeidimo kilusią žalą ir tada, kai konstatuojamas bet koks EB teisės pažeidimas, o ne tik direktyvos neįgyvendinimas,
ar pagal šį Teismo sprendimą valstybė narė turi pareigą atlyginti žalą tik tada, kada yra neįgyvendinamos tiesiogiai neveikiančios normos. (i.e. jei būtų pažeista tiesiogiai veikianti norma, galbūt pareiga atlyginti žalą nekiltų?)

25. byla 46/93, 48/93 Brasserie du Pecheur & Factortame III
Nagrinėti klausimai:
Brasserie du Pecheur: kokia apimtimi Vokietija turi atlyginti Prancūzijoje įsisteigusiai alaus daryklai kilusią žalą dėl Vokietijos nustatytų teisinių kliūčių laisvam prekių judėjimui
Factortame III: kokia apimtimi Didžioji Britanija turi atlyginti Ispanijos žvejams kilusią žalą dėl 1988 m. žvejybos akto, pagal kurį Ispanijos žvejams uždrausta žvejoti Didžiosios Britanijos teritoriniuose vandenyse.

26. Teismo sprendimas
valstybės atsakomybės sąlygos turi būti panašios į sąlygas, kurias numatė EB sutarties 288 str. dėl atlyginimo žalos, kilusios dėl EB institucijų veiksmų:
Pažeidimu nesilaikoma EB teisės normos, kuria siekiama suteikti asmeniui teisę;
Pažeidimas pakankamai šiurkštus;
Tarp valstybės įsipareigojimo pažeidimo ir pareiškėjui kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Davis, R. Liability in Damages for a Breach of Community Law: Some Reflection on the Question of Who to Sue and the Concept of “the State” ELRev. 2006, 31:69-.

27. C-392/93 R v HM Treasury, ex parte British Telecommunications [1996]
Įtvirtina principus dėl žalos atlyginimo, kai pažeidimas padarytas netinkamai įgyvendinus direktyvą
Netinkamas įgyvendinimas nebus laikomas pakankamai šiurkščiu, atitinkamai, nebus galima pretenduoti į žalos atlyginimą, jei netinkamai įgyvendintos direktyvos tekstas neaiškus ar gali būti suprastas nevienareikšmiškai.
Jei D tekstas aiškiai suformuluotas, bet buvo įgyvendintas neteisingai, toks pažeidimas galėtų būti laikomas pakankamai šiurkščiu – galima pretenduoti į žalos atlyginimą.

28. Byla 178,179, 188, 189, 190/94 Dillenkofer
Klausimas dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai valstybė visiškai neįgyvendino direktyvos.
Kelionių, atostogų paketo direktyva 90/314. neįgyvendinta Vokietijoje.
ETT pripažino, kad pats direktyvos neįgyvendinimas yra pakankamai šiurkštus pažeidimas.
Asmuo turi teisę į žalos atlyginimą, jei direktyva suteikė asmeniui teisę, kuri buvo neužtikrinta, ir yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir direktyvos neįgyvendinimo.

29. Žalos atlyginimo kriterijai
Asmeniui turi suteikti teisę - kol kas nebuvo bylos, kurioje nebūtų patenkintas šis kriterijus.
Priežastinis ryšys tarp žalos ir VN pažeidimo
sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, būtina atsižvelgti, ar nukentėjęs asmuo elgėsi deramai siekdamas išvengti nuostolių ar žalos ar apriboti kilusius nuostolius,
ir, ypač, ar jis tinkamai siekė pasinaudoti visomis jam prieinamomis teisinės gynybos priemonėmis.
ETT gairės dėl priežastinio ryšio taikymo – Byla C-319/96 Brinkmann Tabakfabriken GmbH

30. Pažeidimas pakankamai šiurkštus: Factortame III kriterijai
pažeistos EB normos aiškumas ir tikslumas;
diskrecijos, paliktos įgyvendinant pažeistą normą, ribos;
ar pažeidimas buvo tyčinis, ar padarytas dėl aplaidumo.
galimybę pateisinti padarytą teisinę klaidą (dažnai priklauso nuo normos tikslumo);
ar pažeidimui įtakos turėjo Bendrijos institucijų pozicija dėl normos taikymo;
veiksmai nukrypo nuo Bendrijos pozicijos arba praktikos konkrečioje srityje;
valstybė narė nesiėmė veiksmų įgyvendinti direktyvą;
pažeidimas tęsiasi ir po to, kai Teismas konstatuoja EB teisės pažeidimą.

31. Pvz. Byla 283, 291 ir 292/94, Denkavit International BV
Faktinės aplinkybės: Vokietija neteisingai įgyvendino motininių ir dukterinių kompanijų apmokestinimo direktyvą.
ETT: VN neturėjo atlyginti kilusios žalos, nes pažeista norma nebuvo aiški ir tiksli.
T.y. Beveik visos valstybės įgyvendino direktyvą taip, kaip tai padarė Vokietija, t.y. neteisingai, be to, nebuvo ir teismo praktikos, kuri būtų leidusi nuspėti, kad pasirinktas aiškinimo būdas buvo klaidingas.

32. VN atsakomybė už teismų sprendimus
C-224/01 Kobler – asmenys turi turėti galimybę nacionaliniuose teismuose prisiteisti žalos atlyginimą, už paskutinės instancijos nacionalinių teismų sprendimus, kuriais buvo padaryti EB teisės pažeidimai.
C-173/03 Traghetti. Patvirtintas Kobler sprendimas. Pripažinta, kad Italijos įstatymas, kuriuo buvo siekiama iš esmės apriboti žalos atlyginimo atvejus, buvo neteisėtas.

33. Ar EB teisė reikalauja žalą dėl EB teisės pažeidimų atlyginti ir privačius asmenis?
Byla C- 453/99 Courage
Byla C /04 Manfredi
Abi konkurencijos bylos.
ETT pripažino, kad nacionalinė teisė turi užtikrinti tokio ieškinio galimybę.
Kol kas neaišku, ar šis principas apima ir kitus atvejus, kai pažeidimas - ne dėl konkurencijos teisės.