1. Vaikų saugos ir sužalojimų prevencijos aktualumas Lietuvoje
Šventoji m.

2. Pagrindinės 1–17 metų amžius vaikų mirties priežastys Lietuvoje (proc
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. net 48,6 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų lėmė įvairūs sužalojimai.

3. Vaikų (1–17 m.) mirtingumo nuo išorinių priežasčių struktūra Lietuvoje 2011 m. (proc.)

4. Sužalojimų ir apsinuodijimų atvejai, tenkantys 1000 vaikų, 2009–2011 m.

6. Klinikinė susižalojimų piramidė

7. Sužalojimas
Sužalojimas –tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Ši sužalojimo sąvoka paremta fizinio traumos poveikio žmogaus kūnui pasekmėmis.
PSO rekomenduoja terminą „nelaimingi atsitikimai“ keisti sąvoka „sužalojimai“, kadangi sąvoka „nelaimingi atsitikimai“ siejasi su neišvengiamumu. Sužalojimo galima išvengti, nes galima studijuoti, kaip įvyko sužalojimas, kokios įvykio aplinkybės

8. Vaikų fiziologiniai ypatumai
Jų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų.
Vaikai negali aiškiai matyti tolimų objektų.
Jiems sunkiau pakeisti tolimą vaizdą artimu.
Jie linkę matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą.
Jie nesugeba sekti akimis judančių daiktų kaip suaugusieji. Pvz., vaikai negali jausti taip gerai kaip suaugę transporto priemonės nuotolio ir greičio.
Vaikai blogai įvertina garso šaltinį.
Iki 12 metų amžiaus vaikai nelabai skiria, kur yra kairė, o kur dešinė.
Jie nelabai geba teorines žinias pritaikyti praktinei veiklai.
Jie linkę užmiršti, ko mokėsi. Jeigu nutinka kas įdomaus, vaikai veikia spontaniškai, daugiau koncentruoja dėmesį į vieną dalyką ir nekreipia į visus kitus.
Sunkiau adaptuotis dėl fizinių priežasčių: Pvz., jie mažesni ir jų nesimato virš ar už automobilio bei kliūties.

9. Sužalojimai mokykloje
Mokykla turėtų būti viena saugiausių institucijų, kurioje kuriama saugi ir sveika aplinka, pritaikyta vaikų poreikiams, skatinanti vaikų fizinių, psichologinių, socialinių gebėjimų vystymą. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad ir mokykloje neišvengiama sužalojimų. Skirtingų autorių duomenimis mokyklinės traumos sudaro 9,7–22 proc. visų traumų.

10. Mokinių sužalojimai Lietuvoje 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis:
beveik pusė 4–8 klasių mokinių mokykloje patyrė atsitiktinius sužalojimus (43 proc.).
Mokyklos aplinkoje susižeidė daugiau berniukų (59 proc.) negu mergaičių (41 proc.).
51 proc. sužalojimų įvyko pertraukų metu,
33 proc. – per pamokas. Dažniausiai mokiniai susižalojo kūno kultūros pamokose. Pusė mokinių mano, kad svarbiausia traumų mokykloje priežastis yra nesaugus vaikų elgesys, trečdalis vaikų (30 proc.) mano, kad tai – nesaugi mokyklos aplinka.
(Strukčinskienė B., Griškonis S., Raistenskis J metų amžiaus vaikų traumų mokykloje ypatumai ir prevencijos galimybės)

11. MOKINIŲ PAVEŽĖJIMAS
2010 m. Higienos instituto atliktas Lietuvos mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimas parodė,
kad pusė mokinių (50,4 proc.) į mokyklą vyksta pėsčiomis, dalį (20,7 proc.) veža tėvai ar globėjai, 12,6 proc. važiuoja mokykliniu autobusu, 10,7 proc. – vietinio susisiekimo transportu, 4,1 proc. – tarpmiestiniu autobusu, 1,4 proc. – dviračiais ar mopedais (motoroleriais).
Dauguma mokinių (84,6 proc.) vykdami į mokyklą jaučiasi gerai ir saugiai, tačiau 5,3 proc. yra nesaugūs dėl galimo užpuolimo, 5,2 proc. – dėl intensyvaus eismo gatvėje, 4,3 proc. – dėl galimų patyčių.
Lyginant 3, 5 ir 9 klasių mokinius, mažiausiai saugūs jaučiasi trečių klasių mokiniai (3 kl. – 80,8 proc., 5 kl. – 86,2 proc., 9 kl. – 86,8 proc.)

12. Sužalojimus švietimo įstaigose reglamentuoja
Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr (Žin., 2000, Nr ).
Šie nuostatai neapima sužalojimų, dėl kurių mokiniai nepraleido užsiėmimų švietimo įstaigoje. Tačiau tokie lengvi mokinių sužalojimai taip pat neturėtų likti nepastebėti. Tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis įvyko lengvas sužalojimas, gali įvykti ir sunkesnis ar net mirtinas sužalojimas. Analizuojant lengvų sužalojimų priežastis ir aplinkybes galima laiku užskirsti kelią sunkesniems sužalojimams.

13. Sužalojimų klasifikacija
Organizuojant prevencijos priemones svarbu atsižvelgti ir į sužalojimų klasifikavimą pagal sužalojimo priežastis ir aplinkybes:
1. sužalojimo mechanizmą, kokiomis aplinkybėmis įvyko sužalojimas (transporto įvykis, kritimas, paskendimas, gaisras);
2. įvykio vietą (namuose, mokykloje, darbo vietoje, kelyje);
3. veiklą, kurios metu patirtas sužalojimas (sportuojant, poilsiaujant, dirbant).

14. Sužalojimų klasifikacijos
Sužalojimai gali būti klasifikuojami pagal sužalojimo pobūdį/diagnozę (žaizda, lūžis, išnirimas, nudegimas, nušalimas), sužalojimo lokalizaciją (galvos, krūtinės, pilvo, rankų, kojų ir t.t.), sužalojimo sunkumą.
Sužalojimų klasifikavimui pagal sunkumą:
1. atsižvelgiant į tai, kokio lygio medicinos pagalba yra reikalinga (sužalojimai gydyti namuose, ambulatorinėje gydymo įstaigoje ar stacionare);
2. atsižvelgiant į sužalojimo apimtį – pavieniai, izoliuoti sužalojimai (daug dažnesni) ir politraumos – pavojingos sveikatai ir gyvybe;
3. atsižvelgiant į pasekmes sveikatai ir darbingumui – lengvi, sunkūs, mirtini, grupiniai

15. SUŽALOJIMAI MOKYKLOJE IR JŲ PROFILAKTIKA
Aplinkos veiksnių įtaka sužalojimams taip pat reikšminga. Bendras sužalojimų lygis tarp atskirų mokyklų skiriasi kelis kartus. Tikėtina, kad specifinės aplinkos sąlygos tose mokyklose lemia sužalojimų lygį.
Kai kurie sužalojimus nulemiantys rizikos veiksniai bendri visoje mokykloje, kiti būdingi tam tikriems užsiėmimas, tokiems kaip kūno kultūra, technologijų, chemijos, fizikos pamokos.
Bendri aplinkos rizikos veiksniai:
Perpildytos klasės
Elektra
Valymas ir priežiūra
Kūno kultūros pamokos
Technologijų pamokos
Chemijos pamokos
Fizikos pamokos
Pertraukos

16. Rekomendacijos
Vykdyti sužalojimų, įvykstančių ugdymo proceso metu registravimą, analizuoti jų priežastis ir aptarti su bendruomenės nariais
SUŽALOJIMŲ, KURIŲ NEAPIMA MOKSLEIVIŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TYRIMO, REGISTRAVIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI REGISTRACIJOS FORMOS PAVYZDYS
Eil. Nr.
Data
Duomenys apie nukentėjusįjį
Duomenys apie sužalojimą
Lytis
Amžius
Klasė
Įvykio, kurio metu sužalotas mokinys, vieta
Sužalojimo pobūdis
Sužalojimo lokalizacija
Sužalojimo mechanizmas ir aplinkybės (trumpai aprašyti) 1 2 3 4 5 6 7 8 9

17. Rekomendacijos
Vertinti mokyklos teritorijos, patalpų, įrenginių atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, apie nustatytas neatitiktis pranešti mokyklos administracijai, siūlyti priemones mokyklos aplinkos saugos gerinimui
Mokyklos teritorijos įrengimas
Objektas
Papildomi duomenys
Taip Ne
Mokyklos teritorija aptverta
Tvora
Gyvatvorė
Želdiniai
Želdiniai prižiūrimi, tvarkomi
Nėra nuodingųjų augalų
Apšvietimas
Tamsiu paros metu įėjimas į mokyklos pastatą apšviestas
Kūno kultūros zonos įrengimas
Aikštelių, takelių danga saugi
Futbolo aikštė padengta saugia danga

18. Sužalojimų prevencijos principai
Visas prevencines programas, vienija bendras principas – teiginys, kad vaikas negali būti sužalojimo kaltininkas. Vaiko saugumu privalo rūpintis suaugusieji, ir tik jie yra kalti dėl nesugebėjimo apsaugoti vaiko nuo nelaimės.

19. Mokinių sužalojimų profilaktikos metodinės rekomendacijos (www. smlpc
Mokinių sužalojimų profilaktikos metodinės rekomendacijos (
Turinys:
Sužalojimai ir jų klasifikavimas
Vaikų sužalojimų ypatumai
Vaikų sužalojimų paplitimas
Sužalojimų prevencijos principai
Sužalojimai mokykloje ir jų profilaktika
Sužalojimai sportuojant ir jų profilaktika
Sužalojimai eismo įvykių metu ir jų profilaktika
Sužalojimai namuose ir jų profilaktika

20. TACTICS projektas (vaikų saugos ataskaitos kortelė)
TACTICS projektas (Tools to Address Childhood Trauma, Injury and Children’s Safety) – Priemonės, skirtos vaikų sužalojimų prevencijai ir saugos stiprinimui.
Tai plataus masto iniciatyva, kurią koordinuoja Europos vaiko saugos aljansas.
Dalyvauja visos 27 ES šalys narės bei Kroatija, Islandija, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.
Pradžia 2011 m. balandžio mėn. – pabaiga 2014 m. kovo mėn.
Siekiama, sukurti priemones, kurios paskatintų efektyvių sprendimų priėmimą ir priemonių įgyvendinimą nacionaliniu bei vietos lygmeniu, kad vaikų gyvenimas Europoje būtų saugesnis.

21. Europos vaiko saugos aljanso iniciatyva
projekto schema
Veiklos, skirtos paremti vaiko sužalojimų prevencijos efektyvių priemonių priėmimą ir įgyvendinimą
Veiklos, skirtos ištirti vaikų sužalojimų prevencijos taikymo tarpsektorines ir persidengiančias ypatybes
Veiklos, skirtos įvertinti ir stebėti vaikų sužalojimus ir su jais susijusius veiksmus
Pagerėjęs žiniomis pagrįstų sprendimų priėmimas ir veiksmų įgyvendinimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu
Europos vaiko saugos aljanso iniciatyva 21

22. Projektas Vaiko saugos veiksmų planas (angl.-CSAP) (2008 – 2010 m.)
Projekto metu, 2008 m. buvo surinkta informacija, pagal standartizuotus klausimynus apie situaciją vaikų saugos srityje, vykdomą politiką, įgyvendinamas prevencines priemones.
Remiantis surinktų duomenų analize, parengta:
- Nacionalinė vaikų saugos apžvalga, 2009
- Vaikų saugos ataskaitos kortelė, 2009, kurioje pateikiama informacija:
1) kaip šalyje užtikrinama vaikų sauga,
2) kokios yra prioritetinės veiklos sritys,
3) kokios praktinės prevencijos priemonės turėtų būti įgyvendintos siekiant išvengti atsitiktinių traumų ir išsaugoti daugiau vaikų gyvybių.
Parengtos Vaiko saugos ir netyčinių traumų prevencijos priemonių rekomendacijos 2010 m.

23. Vaikų saugos Lietuvoje įvertinimas
TRAUMATIZMO SRITIES ĮVERTINIMAS BALAIS (iš 5 galimų)
Mopedų ir motorolerių vairuotojų sauga
4,5
Keleivių / vairuotojų sauga
3,5
Pėsčiųjų sauga
2,5
Dviratininkų sauga 4
Sauga vandenyje / skendimų prevencija 2
Kritimų prevencija
1,5
Apsinuodijimų prevencija
Nudegimų ir apsiplikymų prevencija
Užspringimų ir uždusimų prevencija 3
Vadovavimas vaikų saugai
Vaikų saugos infrastruktūra
Vaikų saugos gebėjimų ugdymas

24. Europos vaiko saugos aljanso iniciatyva
Pažanga, 2012 m.
Pėsčiųjų saugoje, motorolerių saugoje, dviratininkų saugoje, nudegimų prevencijoje, stiprinant eismo saugą bendrai
Spragos, 2012 m.
Didesnį dėmesį skirti saugai namuose ir jų aplinkoje, žiniomis grįstos politikos įgyvendinimui, skendimų, apsinuodijimų prevencijai, nusiplikinimų, užspringimų ir uždusimų prevencijai bei motorinių transporto priemonių keleivių sužalojimų prevencjai.
Svarbu
Finansuoti sužalojimų prevencinių priemonių įgyvendinimą, apimančių švietimą, inžinerinius sprendimus bei teisės aktų ir jų reikalavimų / standartų įgyvendinimą.
Europos vaiko saugos aljanso iniciatyva 24

25. Bendrosios ugdymo programos
Sveikatos ugdymo bendroji programa (Žin., 2012, Nr )
Programos paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinio, fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės.
Žmogaus saugos bendroji programa (Žin., 2012, Nr )
Žmogaus saugos ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti žmogaus įvairiapusės saugos ir asmeninės kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir atsakingą elgesį, aktyviai rūpintųsi savo ir kitų saugiu gyvenimu.

26. Ačiū už dėmesį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyrius