1. Filmavimas, medžiagos apdorojimas, vaizdo failų paruošimas
  
Gediminas Navickas
2007

2. TURINYS 1. Filmavimas 1.1. Pasiruošimas filmavimui
1.2. Darbas su kamera
1.3. Kadro kompozicija
1.4. Papildomos priemonės, pagerinančios filmavimo kokybę
1.4. Pranešimų, pasisakymų, interviu filmavimas: kalbėtojo pozicionavimas

3. TURINYS 2. Vaizdo medžiagos apdorojimas
2.1. Vaizdo kamerų tipai ir formatai
2.2. Vaizdo perkėlimas iš kameros į kompiuterį
2.3. Vaizdo redagavimas Windows Movie Maker programa
2.4. Vaizdo failų išsaugojimas. Formatai

4. Optinis ir LCD vaizdo ieškiklis

5. Vaizdo priartinimas ir nutolinimas

6. Nesufokusuotas vaizdas
Fokusavimas
Sufokusuotas vaizdas
Nesufokusuotas vaizdas

7. Fokusavimo režimų perjungimas

8. Ekspozicija Tai šviesos kiekis, patenkantis į kamerą pro jos
objektyvą.
Du dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai reikia
rankiniu būdu nustatyti ekspoziciją, yra kai
filmuojamas objektas yra labai tamsiame arba
labai šviesiame fone.
“Back light” režimas.

9. Garso fiksavimas
Garsų, kurių šaltiniai yra toliau ar išsibarstę, fiksavimui būtina naudotis išoriniu mikrofonu
Įrašomo garso stiprumas turi būti pakankamai aukšto lygio, tačiau ne per stiprus, neiškraipytas.
Garso kokybei vertinti patartina naudotis ausinėmis, jei kameroje yra joms skirtas lizdas. Klausantis galima nustatyti, ar pakankamai aiškus garsas, ar nėra pašalinių triukšmų.

10. Kadro kompozicija
Kompozicija – tai įvairių elementų išdėstymas plokštumoje arba erdvėje atitinkama tvarka.
Kompozicija – tai kadre esančių objektų išdėstymas, kurio dėka atsiranda jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma.
Kompozicija dažnai ir padeda perteikti mintis ar idėjas vaizdais.

11. Kompozicija: dėmesio centras
Dėmesio centras yra svarbiausias jūsų filmuojamas objektas, pavyzdžiui daiktas, pastatas ar žmogus.

12. Trečdalio arba „aukso pjūvio“ taisyklė
Trečdalio taisyklė teigia, kad visą kadrą mintyse reikia padalinti į tris lygias dalis vertikaliai ir į tris dalis horizontaliai.

13. Trečdalio taisyklė

14. Centrinė kompozicija

15. Horizontalios ir vertikalios linijos
Jei kadre yra vertikalių arba horizontalių linijų – geriausia kompozicija bus tada, jei tos linijos sutaps su viena iš gauto tinklelio linijų.
Pavyzdžiui filmuojant peizažą, horizonto linija turėtų būti ne viduryje kadro, o ant vienos iš įsivaizduojamų horizontalių linijų. Kyla klausimas: ant kurios iš jų?

16. Horizontalios ir vertikalios linijos

17. Atspindys

18. Trečdalio taisyklės tinklelis
 Kai kurių kamerų vaizdo ieškikliuose ir LCD ekranuose įmanoma įjungti pagalbinį trečdalio taisyklės tinklelį, paieškokite tokios funkcijos savo kameros instrukcijoje.

19. Erdvės paskirstymas kadre
Erdvė virš galvos (angl. headroom).
Filmuojant žmogų geriausia pasinaudoti trečdalio taisykle – žmogaus akys turėtų būti ant viršutinės horizontalios trečdalio linijos.
Filmuodami žmones stenkitės, kad kadro kraštas neitų per tokias žmogaus kūno linijas: kaklą, alkūnes, liemenį, kelius, kulkšnis.

20. Žvilgsnio erdvė
angl. lead space, nose room.

21. Fonas
Galvodami apie pagrindinį objektą, niekada nepamirškite ir aplinkos, kurioje jis yra.
Atminkite, kad aplink esantys daiktai ar fonas gali blaškyti – nukreipti žiūrovo dėmesį nuo pagrindinio objekto, erzinti ar net atrodyti juokingai.
Kaip tai galima pakeisti?

22. Objektų susiliejimas (angl. mergers)
Dimensinis objektų susiliejimas

23. Objektų susiliejimas
Spalvinis objektų susiliejimas

24. Atskiras spalvinio susiliejimo atvejis

25. Filmavimo planai Stambus planas (Close up).
Vidutiniškai stambus planas (Medium close up).
Vidutiniškas planas (mid-shot).
Tolimas planas (wide shot).

26. Filmavimo planai
Tolimi planai dažniausiai naudojami kaip įvadiniai kadrai.
Kalbant apie filmavimo planus reiktų paminėti dar vieną raiškos priemonę – filmavimo taško pasirinkimą.

27. Keletas patarimų, kaip pereiti nuo vieno filmavimo objekto prie kito
Kai kamera slenka nuo vieno objekto prie kito, stenkitės laikyti ją tvirtai, kad ji nešokinėtų.
Kamera neturi judėti per greitai.
Net ir judesio metu kadre turi būti į ką žiūrėti. Naudokite natūralias linijas, kurios tarsi vestų žvilgsnį nuo vieno objekto prie kito. Tokios linijos vadinamos vedančiosiomis linijomis.

28. Papildomos priemonės Trikojis (štatyvas) Išorinis mikrofonas
Apšvietimas
Šviesa į kamerą turi kristi ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu.
Šviesos nukreipimas – reflektoriai .
Lempos, montuojamos ant kameros.
Naktinis filmavimas.

29. Reflektorius

30. Pranešimų, pasisakymų, interviu filmavimas

31. Reaguokite į kalbėtojo veiksmus
žmogus rodomas iš toliau (vidutiniškas priartinimas), kai kalba apie faktus, o artimesnis planas naudojamas tada, kai kalbama apie asmeniškesnius dalykus.
Jei žmogus ėmė gestikuliuoti, padidinkite kameros apžvalgos kampą, kad matytųsi rankos.
Tolimesni planai skirti informacijos perdavimui, įprastam pokalbiui filmuoti, o artimi planai – emocijoms, įtampai perteikti, intymumui sukurti.

32. Ką dar reikia prisiminti?
Fonas – žiūrėkite, kad nebūtų gėlių, „augančių“ kalbėtojui ant galvos ir panašių situacijų, apie kurias kalbėjome skyrelyje „ Fonas“.
Filmuojant interviu, kur kalba du stovintys žmonės, naudojamas filmavimo kampas „pro petį“.

33. Šešių kriterijų taisyklė
tikros akimirkų emocijos;
istorijos plėtojimas;
įdomių momentų ritmiškumas;
„akių žvilgsnio atitraukimas“ – kai kamera fokusuojama į vietą, į kurią norima sukaupti auditorijos dėmesį;
perspektyvos dėsnių atitikimas – trijų dimensijų perkėlimas į dvimatę erdvę fotografavimo metu (klausimas susijęs su scenos linijomis);
išlaikomas esamos erdvės trijų dimensijų tolydumas (žmonių išsidėstymas kambaryje ir santykis tarp jų).

34. Vaizdo medžiagos apdorojimas

35. Vaizdo kamerų tipai ir formatai
Analoginės
Skaitmeninės
DV8
miniDV
Digital8
DVD
HDD
Toliau daugiausia kalbėsime apie skaitmenines
vaizdo kameras

36. Vaizdo perkėlimas iš kameros į kompiuterį
Reikalinga įranga:
1. Vaizdo kamera.
2. Vaizdo įrašymo plokštė arba FireWire jungčių plokštė (reikalingos ne visada).
3. Laidai.
4. Programinė įranga.

37. Failų formatai
Vaizdo medžiaga, perkelta į jūsų kompiuterį yra išsaugoma DV (Digital Video) formatu (failo plėtinys - AVI).
Apdorotus failus reiktų išsaugoti vienu iš suglaudintų formatų – kalbėsime apie WMV, programos Windows Movie Maker naudojamą formatą

38. Windows Movie Maker programos aplinka
1 – programos meniu.
2 – Movie Tasks (dažniausiai naudojamų veiksmų) langelis.
3 – Collection: langelis, kuriame rodoma jūsų filmuota medžiaga, suskaidyta į scenas (clips).
4 – laiko juosta (timeline). Ant jos montuojate savo filmą.
5 – peržiūros langelis, jame rodoma ta filmo vieta, kurioje tuo metu esate.

39. Perkeliame vaizdą į kompiuterį
Paleiskite programą Windows Movie Maker: Start -> Programs-> Accessories -> Entertainment -> Windows Movie Maker.
Movie Tasks langelyje pasirinkite “Capture from video device”, atsiradusioje lentelėje pasirinkite savo kamerą, spauskite Next, tada kitoje lentelėje parašykite failo pavadinimą ir nurodykite katalogą, į kurį norite išsaugoti vaizdo medžiagą.
Kitame langelyje pasirinkite vaizdo medžiagos kokybę. Kuo geresnė kokybė, tuo medžiaga užims daugiau vietos standžiajame diske. Rengdami filmuką internetui, galite pasirinkti „best quality for playback on my computer“ nustatymą.
Kitame langelyje galite pasirinkti, ar norite perkelti į kompiuterį visą juostą, ar tik jos dalis.
Dabar susiraskite vietą, nuo kurios norite perkelti vaizdą ir spauskite „Start capture“. Vaizdas perrašomas į kompiuterį. Perrašymą galite sustabdyti mygtuku „Stop capture“.
Kai visa norima medžiaga bus perkelta į kompiuterį, spauskite „Finish“.

40. Bendrai apie vaizdo redagavimą
Dauguma programų siūlo tokias vaizdo apdorojimo galimybes:
Vaizdo medžiagos „karpymas“ – nereikalingų vietų pašalinimas ir pan. Vaizdo karpymas taip pat leidžia norima tvarka sudėlioti sukarpytus filmo gabalus.
Perėjimai. Tai yra perėjimas nuo vienos vaizdo scenos prie kitos. Scenos gali staigiai „peršokti“ nuo vienos prie kitos, tai yra paprasčiausias perėjimas, yra ir kitų perėjimų: viena scena užtemsta, kita „išnyra“ iš tamsos, taip pat dažnai naudojamas perėjimas kai pirmos scenos paskutiniai, o antros pirmieji kadrai persidengia – susilieja.
Efektai arba filtrai. Efektai leidžia atlikti įvairius vaizdo pakeitimus, pavyzdžiui suteikti vaizdui senos kino juostos įspūdį, padaryti filmą nespalvotą ir pan.
Titrai leidžia filme naudoti užrašus, pvz.: užrašyti kalbančiojo žmogaus pavardę, filmo pavadinimą ir pan.

41. Laiko juosta ir scenos
Perkeliant medžiagą į kompiuterį, Movie Maker programa suskaido ją į tam tikras atkarpas – scenas.
Dar viena idėja, naudojama visose vaizdo redagavimo programose yra laiko juosta (angl. timeline).
Vaizdo scenos yra dedamos į laiko juostą, komponuojamos norima tvarka, apkarpomos, pridedami efektai, titrai ir tokiu būdu sukuriamas filmas.

42. Vaizdo redagavimas Vaizdo redagavimas laiko linijos (timeline) režime
Vaizdo redagavimas maketo (storyboard) režime

43. Vaizdo perėjimai
Vaizdo perėjimai – tai perėjimai tarp vaizdo scenų. Jei nėra nustatytas joks perėjimas tarp vaizdo scenų, bus rodoma viena scena, o jai pasibaigus iš karto bus „peršokama“ prie kitos scenos.
Būkite atsargūs naudodami perėjimus. Perėjimai, tai tarsi prieskoniai gaminant patiekalą – jei jų per daug, patiekalas bus sugadintas.

44. Vaizdo efektai
Išmokę naudoti vaizdo efektus, galėsite sukurti filmuką, kuris atrodys kaip sena archyvinė kino juosta arba tarsi nupieštas akvarele.
Efektus reikia naudoti taip pat saikingai kaip ir perėjimus. Naudokite efektus tik tada, jei jie suteikia kokią nors reikšmę.

45. Filmuko garso takelis
Windows Movie Maker programa suteikia galimybę sukurti papildomą garso takelį jūsų filmui, kuriame galite įdėti pavyzdžiui foninę muziką arba pasakojimą – balsą „už kadro“.

46. Titrai
Titrai – tai užrašai filmo kadruose. Jie naudojami nurodyti kalbančiojo vardui ir pavardei (kaip per žinių laidas), filmo pavadinimui užrašyti ir pan.

47. Vaizdo failų išsaugojimas. Formatai
Kai sudėliojote filmuką iš scenų, jas apkarpėte, įdėjote perėjimus ir kitus norimus vaizdo bei efektus, laikas išsaugoti jūsų sukurtą šedevrą.
Norint išsaugoti filmuką, reikia žinoti, kokį formatą pasirinkti.

48. Windows Media Video formatas
Į kompiuterį medžiaga perkeliama DV formatu.
Glaudinimas.
WMV – formatas su glaudinimu.

49. WMV parametrai WMV filmuko kokybę (o taip pat ir failo dydį)
nusako tokie pagrindiniai parametrai:
Duomenų srautas (bit rate), matuojamas bps (bitais per sekundę), pvz.: 340 Kbps. Kuo didesnis srautas, tuo geresnė filmuko kokybė ir tuo didesnis failas.
Kadro kraštinių dydis, matuojamas pikseliais (ekrano taškais), pvz.: 640 x 480.

50. Geriausia kokybė
Norėdami pasirinkti pačios geriausios kokybės WMV formato nustatymus, rinkitės „Video for local playback 2,1Mbps PAL“.
„DV-AVI (PAL)“ – formatas be kokybės praradimo.

51. Filmukas diske: CD ir DVD
Svarbu suprasti, kad diskas gali būti įrašytas įvairiais formatais.
Galima įrašyti tiesiog WMV failą į CD ar DVD diską lygiai taip pat kaip ir bet kokį kitą failą.
Jei norite, kad jūsų filmuotą medžiagą būtų galima peržiūrėti buitiniais DVD grotuvais, diskų įrašymo programoje pasirinkite disko tipą „DVD-video”.

52. Populiarūs formatai
Windows Media Video (WMV) – standartinis Windows OS formatas
DivX, Xvid (AVI) - filmai
Flash video arba H.264 (MPEG4) - YouTube
MPEG2 – DVD formatas
DV – skaitmeninių kamerų formatas