1. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas
Parengė Julija Niauraitė, Meilė Kretavičienė
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

2. Turinys Informacijos paieškos strategija
Paieškos rezultatų analizė ir vertinimas
Informacijos tvarkymas ir organizavimas
Praktinės užduotys
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

3. Susipažinę su mokymosi medžiaga klausytojai gebės:
Nustatyti informacijos poreikį ir suplanuoti informacijos paieškos veiksmus
Pasirinkti paieškai tinkamus reikšminius žodžius
Numatyti paieškos klausimo formulavimo kriterijus
Tinkamai suformuluoti užklausą, atitinkančią paieškos sistemos ar duomenų bazės ypatumus
Atlikti efektyvią paiešką
Naudotis įvairiais informacijos paieškos būdais
Analizuoti ir vertinti informacijos paieškos rezultatus
Dirbti su informacijos tvarkymo ir organizavimo programomis
Teisiškai ir etiškai naudotis moksline produkcija
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

4. Informacijos paieškos strategija
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

5. Informacijos poreikio suvokimas ir nustatymas
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

6. Informacijos pobūdžio ir apimties nustatymas
Vartotojas turi nuspręsti:
Kokio pobūdžio informacijos reikia?
Kokio tipo informacijos reikia?
Kiek reikia informacijos?
Kiek laiko gali skirti paieškai?
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

7. Informacijos paieškos įrankių pasirinkimas (1)
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

8. Informacijos paieškos įrankių pasirinkimas (2)
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

9. Informacijos paieškos įrankių pasirinkimas (3)
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

10. Informacijos paieškos įrankių pasirinkimas (4)
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

11. Reikšminių žodžių pasirinkimas
Natūralios kalbos žodžiai netinka
Reikšminius žodžius galima rinktis iš turimų dokumentų (ieškoma žinoma tema)
Kontroliuojami žodynai – kruopščiai atrinktų terminų ir sampratų sąrašas
Kontroliuojamų žodynų privalumai
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

12. Tezaurai
Tai kontroliuojamas žodynas, nurodantis prasminius žodžių ryšius
Tezauro savybės
Tezauro privalumai
Tezauruose naudojami sutartiniai žymėjimai
Įvairūs tezaurai:
EUROVOC <
UNESCO thesaurus <
HASSET <
LiDA <
The European Education Thesaurus (EET) <
The Art & Architecture Thesaurus (AAT) <
MeSH (Medical Subject Headings) <
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

13. Užklausos formulavimas
Naudojami reikšminiai žodžiai, pvz., iš tezaurų
Naudojami loginiai jungtukai:
AND (liet. IR) – reikšminiai žodžiai turi būti tame pačiame dokumente
OR (liet. ARBA) – dokumente turi būti bent vienas arba abu užklausoje įrašyti žodžiai
NOT (liet. NE) – dokumente neturi būti žodžių, kurie po jo nurodyti
NEAR (liet. ŠALIA) – rodo, per kiek žodžių vienas nuo kito gali būti nutolę užklausoje įrašyti reikšminiai žodžiai
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

14. Informacijos paieškos būdai (1) – paprasta paieška
Reikšminių žodžių ieškoma visame dokumente arba bibliografiniame įraše
Nesudėtinga naudotis, į paieškos langelį įrašomi reikiami reikšminiai žodžiai
Gaunama daug paieškos rezultatų
Reikia tinkamai parinkti loginius jungtukus arba specialiuosius užklausos formulavimo simbolius
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

15. Informacijos paieškos būdai (2) - išplėstinė (sudėtinga) paieška
Užklausai pateikti naudojami keli paieškos langeliai
Padeda susiaurinti paiešką ir gauti tikslesnius paieškos rezultatus
Galima nurodyti, kuriuose paieškos laukuose arba metaduomenyse turėtų būti ieškoma reikšminių žodžių
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

16. Informacijos paieškos būdai (3) – naršant
Galima peržiūrėti įvairius dokumentų sąrašus pagal temą, abėcėlę, žurnalų antraštes ar kitus kriterijus
Naršoma nuo platesnių temų iki konkretaus galutinio dokumento
Naudingas tada, kai tiksliai nežinome, kokios informacijos reikia, arba norime susipažinti su dominančia tema
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

17. Informacijos paieškos būdai (4)
Cituotų šaltinių paieška (pvz., EBSCO Academic Search Complete)
Citavimo duomenų paieška (pvz., ISI Web of Science, Scopus)
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

18. Kiti paieškos būdai ISBN – tarptautinis standartinis knygos numeris
ISSN – serialinio (periodinio) leidinio standartinis numeris
ISMN – standartinis spausdintinių muzikos leidinių numeris
DOI – skaitmeninio objekto identifikatorius, suteikiamas virtualioje erdvėje esančiam skaitmeniniam intelektinės nuosavybės objektui
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

19. Paieškos rezultatų analizė
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

20. Paieškos tikslinimas ir koregavimas
Reikšminių žodžių rašyba
Britų ir amerikiečių anglų kalbos skirtumai
Užklausos logiškumas
Reikšminių žodžių darna
Išplėstinės paieškos funkcijų panaudojimas
Reikšminių žodžių kiekis
Reikšminių žodžių vertinimas
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

21. Praktinė užduotis

22. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinė užduotis
Naudodamiesi tezauru EUROVOC išsirinkite tinkamiausius terminus, pagal kuriuos ieškosite informacijos Jus dominančia tema, pvz., valdymas. Atsirinkite 3–4 platesnės, siauresnės reikšmės ar susijusius terminus, pasižymėkite rekomenduojamus vartoti terminus arba vietoje kurio rekomenduojamas vartoti pasirinktas terminas
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

23. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinė užduotis
2. Naudodami pasirinktus paieškos reikšminius žodžius suformuluokite užklausą. Formuluodami užklausą naudokite AND, OR bei NOT ir (ar) paieškos simbolius. Suformuluotą užklausą išbandykite duomenų bazėje Science Direct < naudodamiesi paprasta ir išplėstine paieška. Įvertinkite gautų rezultatų skirtumus.

24. Paieškos rezultatų tvarkymas
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

25. Praktinės užduotys

26. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinės užduotys
Suformuluokite užklausą ir atlikite informacijos paiešką duomenų bazėje Science Direct. Atsirinkite kelis tinkamiausius paieškos rezultatus. Atsirinkdami informaciją naudokitės rezultatų rūšiavimo būdais ir paieškos rezultatų tikslinimo funkcijomis. Įvertinkite gautos informacijos atitikimą Jūsų užklausai. Atsirinktus rezultatus išsiųskite į savo elektroninio pašto dėžutę
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

27. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinės užduotys
2. Pagal tą pačią užklausą atlikite paiešką informacijos paieškos sistemoje Google ir pagal temoje pateiktas rekomendacijas pabandykite atsirinkti kelis tinkamus rezultatus. Įvertinkite paieškos rezultatų atrankos skirtumus duomenų bazėje ir paieškos sistemoje Google.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

28. Informacijos tvarkymas ir organizavimas
Informacijos saugojimo ir organizavimo būdai:
Informacijos kopijavimas ir failų saugojimas asmeniniame kompiuteryje sukurtuose aplankuose
Dokumentų adresų įtraukimas į naršyklės adresyną
Asmeninių paskyrų sukūrimas duomenų bazėse
Informacijos tvarkymo programų naudojimas
Siekiant naudoti iš įvairių informacijos šaltinių atrinktą informaciją moksliniame ar praktiniame darbe, reikia gebėti susikurti efektyvią informacijos valdymo strategiją, kuri užtikrintų patikimą surinktos informacijos saugojimą, greitą suradimą ir patogų panaudojimą rašant įvairius darbus. Informacijos saugojimui ir organizavimui galima naudoti įvairius būdus. Vieni tiesiog kopijuoja failus ir juos sistemina, kiti įtraukia dokumentų adresus į naršyklės žymes ar susikuria paskyras įvairiose duomenų bazėse atrinktai informacijai saugoti. Tačiau efektyviausias būdas organizuoti, saugoti ir panaudoti atrinktą informaciją yra naudotis specialiai tam sukurtomis informacijos tvarkymo programomis
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

29. Informacijos tvarkymo programos
Informacijos tvarkymo programos gali būti naudojamos:
Įdiegus į asmeninį kompiuterį
Intranete įdiegta programa
Interneto serveryje veikianti programa
Informacijos tvarkymo programų yra daug ir įvairių. Jų pagrindą sudaro bibliografinių įrašų duomenų bazė, kurioje informacija kaupiama ir organizuojama pagal mokslinių žurnalų ir leidėjų skirtingus įrašų formatus. Tokios programos paprastai turi įrašų importavimo iš įvairių duomenų bazių, citavimo ir bibliografinių sąrašų sudarymo galimybę. Modernios informacijos tvarkymo programos yra integruojamos į teksto redaktoriaus programą ir, rašant darbą, literatūros sąrašas automatiškai formuojamas pagal pasirinktą formatą. Kai kuriose informacijos valdymo programose galima atlikti informacijos paieškas kitose duomenų bazėse ir bibliotekų kataloguose, kurių sistemos veikia Z39.50 protokolo pagrindu. Tačiau tokios populiarios mokslinės paieškos sistemos ir duomenų bazės, kaip Google Scholar, IEEE Xplore, arXiv nenaudoja Z39.50 protokolo, todėl jose negalima atlikti informacijos paieškos naudojant informacijos valdymo programas.
Įvairios programos turi skirtingas įdiegimo galimybes.
Informacijos valdymo programas galima prenumeruoti iš komercinių leidėjų, galima individualiai įsigyti ir įsidiegti personaliniame kompiuteryje arba naudotis nemokamomis programomis. Užsienio šalių universitetai dažniausiai prenumeruoja kurią nors programą ir ja gali naudotis visi akademinės bendruomenės nariai
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

30. Komercinės informacijos tvarkymo programos
Prenumeratoriams suteikiamas grupės kodas, kiekvienas prenumeruojančios institucijos narys gali užsiregistruoti ir kurti savo elektroninę bibliotekėlę bei naudotis ja rašant darbus, keičiantis informacija su kolegomis ir t.t. Šia programa gali naudotis ir individualūs asmenys, sumokėję metinį prenumeratos mokestį
Programa gali būti naudojama anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, japonų, kinų kalbomis. Ši programa neriboja kaupiamų įrašų skaičiaus, aprašyti informacijos šaltinius galima naudojant 51 bibliografinio aprašo lauką ir nustatyti 31 informacijos šaltinio tipą. Šios programos pagalba galima ieškoti informacijos kitose duomenų bazėse ir bibliotekų kataloguose.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

31. Nemokamos informacijos tvarkymo programos
<
Yra sukurta daug informacijos tvarkymo programų, kuriomis galima naudotis nemokamai. Tai Zotero, Connotea, Biblioscape, I,Librarian, J!Research, Jumper 2.0, Bibus ir kitos. Jas sukūrė įvairūs universitetai, mokslo institutai ar pavieniai asmenys.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

32. Informacijos tvarkymo programų palyginimas
Iš trumpai aprašytų informacijos tvarkymo programų matosi tam tikri jų skirtumai. Vienas programas galima įdiegti į personalinį kompiuterį ir dirbti neprisijungus prie interneto, kitos veikia tik tinkle. Vienos yra integruojamos į MS Word ar kitus teksto redaktorius, kitos neturi tos funkcijos. Programos skiriasi ir informacijos importavimo iš duomenų bazių skaičiumi. Vartotojas, besirenkantis programą, turi nuspręsti, kuri programa jam yra patogiausia ir labiausiai tenkina poreikius. Užsienio šalyse akademinės bendruomenės nariai dažniausiai naudojasi universiteto prenumeruojamomis programomis. Lietuvoje universitetai kol kas neprenumeruoja tokių programų, todėl galima rinktis laisvai internete prieinamą nemokamą programą.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

33. Informacijos tvarkymo programos Zotero naudojimosi pagrindai
Kiekviena informacijos tvarkymo programa turi specifinių informacijos organizavimo ir naudojimo požymių, tačiau bendroji naudojomosi tvarka būna panaši.
Pirmiausia reikėtų priminti, kad Zotero yra interneto naršyklės Firefox plėtinys. Ši programa įdiegiama kompiuteryje prisijungus prie tinklalapio < ir pasirinkus programos atsiuntimo piktogramą . Toliau reikia sekti ir vykdyti įdiegimo komandas.
Įdiegus programą naršydami internete, atlikdami paiešką duomenų bazėse ar bibliotekų kataloguose, suaktyvinus dokumento įrašą, tinklalapio adreso lauko gale atsiranda piktogramą, kurią spragtelėjus, informacija apie skaitomą straipsnį nukopijuojama į Zotero informacijos valdymo programą. Piktogramos būna skirtingos, jos priklauso nuo įrašo tipo: knyga, straipsnis, interneto puslapis ar kitoks dokumentas. Naršyklės puslapio apačioje galima matyti informacijos tvarkymo programoje esančius įrašus, jei naršyklės meniu eilutėje Priemonės, pasirinksime Zotero
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

34. Asmeninės el. bibliotekos tvarkymas
Toliau tvarkyti informaciją, naudojantis Zotero programa, yra paprasta. Atsivėrus programą, matomi visi asmeninėje bibliotekoje sukaupti įrašai, kurioje galima atlikti paiešką, pridėti papildomos informacijos apie įrašus:, nuorodą į visatekstį straipsnį duomenų bazėje ar į nukopijuotą failą kompiuteryje, prirašyti savo pastabas, žymes, surasti susijusių straipsnių ir t.t.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

35. Bibliografijos sąrašo sudarymas (1)
Rašydami darbą ir norėdami sudaryti bibliografijos sąrašą, turite pasižymėti norimą šaltinį ir dešiniu pelės klavišu pasirinkti Create Bibliography from Selected Item (sukurti bibliografijos sąrašą iš pasirinktų įrašų
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

36. Bibliografijos sąrašo sudarymas (2)
Atsivėrus naujam langeliui – pasirinkti citavimo stilių bei pažymėti Copy to Clipboard, (nukopijuoti į iškarpinę)
Toliau MS Word dokumente pažymėkite vietą, kurioje norite įterpti bibliografinį įrašą, spustelkite dešinį pelės klavišą, pasirinkite Paste (įklijuoti) ir bibliografinis įrašas bus įterptas pasirinktu stiliumi.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

37. Zotero integracija į MS Word
Kaip jau anksčiau minėta, Zotero yra integruojama į MS Word programą, todėl rekomeduojama papildomai atsisiųsti ir įdiegti plėtinį, kuris atsiras MS Word programos meniu juostoje, skirtuke Adds-Ins.
Rašydami tekstą, pelės klavišu spustelėję Zotero atitinkamą komandą, galite įterpti citatą iš asmeninės bibliotekos pagal pasirinktą citavimo stilių,
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

38. Zotero asmeninės kolekcijos sinchronizavimas
Ši funkcija užtikrina darbą su programa Zotero iš įvairių darbo vietų
Sinchronizavimo eiga:
Prisijungiama prie serverio Zotero <
Užpildoma registracijos forma Register
Naršyklės meniu juostoje Priemonių skyriuje pasirenkame Zotero
Naršyklės puslapio apačioje atsiveria asmeninė kolekcija, kuri automatiškai sinchronizuojama
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

39. Praktinės užduotys

40. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinės užduotys
Sukurkite asmeninę paskyrą informacijos tvarkymo programoje Zotero <
Importuokite bibliografinį įrašą iš duomenų bazės Science Direct < į informacijos tvarkymo programą Zotero
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

41. Citavimo stiliai Harvardo stilius: MLA (Modern Language Association):
tekste (O'Brien, 2005)
literatūros sąraše: O'Brien, J Management . Sydney : Prentice Hall.
MLA (Modern Language Association):
tekste naudojama numeruota nuoroda [1] , o išnaša pateikiama puslapio apačioje arba arba teksto pabaigoje
literatūros sąraše: 1. Hotkinson, Tom. How to be Idle. New York: harper, Print.
Vankuverio:
tekste nuorodos gali būti rašomos laužtiniuose [1] ar paprastuose (1) skliaustuose, superskriptu1 arba superskriptu ir laužtiniuose skliaustuose [1]
literatūros sąraše: Rang HP, Dale MM, Ritter JM, Moore PK. Pharmacology. 5th ed. Edinburgh: Churchill Livingstone; 2003.
Harvardo stilius. Tai vienas labiausiai paplitusių citavimo stilų. Ypatumas yra tas, kad jame nenaudojama jokia numeracija, tik autorius ir data, o literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės seka
APA Šį stilių dažniausiai naudoja socialinių mokslų mokslininkai ir studentai. Jis taip pat akcentuoja autorių ir metus
MLA (Modern Language Association) Šį stilių dažniausiai naudoja studijuojantys anglų literatūrą ir kalbas,
Vankuverio stilius naudojamas rašant biomedicinos srities mokslinius darbus ir yra populiarus fizikos srityje. Ypatumas yra tas, kad šiuo stiliumi aprašo pradmenyje rašoma iki 6 autorių
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

42. Citavimo stiliai APA (American Psychological Association):
tekste (Crackton, 1987)
literatūros sąraše: Crackton, P. (1987). The Loonie: God's long-awaited gift to colourful pocket change? Canadian Change, 64(7), 34–37.
CMS (Chicago Manual of Style):
Tai lankstus stilius, leidžiantis naudoti kelis citavimo būdus ir tekste ir išnašose. Viename darbe galima naudoti išnašas ir puslapio apačioje ir teksto pabaigoje, atsižvelgiant į panaudotos literatūros sąrašo apimtį.
IEEE naudojamas publikuojant mokslinius straipsnius elektronikos ir inžinerijos srityje
tekste [1], arba "Scholtz [2] argumentavo “
literatūros sąraše [1] W.-K. Scholtz, Linear Networks and Systems. Belmont, CA: Wadsworth, 1993, pp
Harvardo stilius. Tai vienas labiausiai paplitusių citavimo stilų. Ypatumas yra tas, kad jame nenaudojama jokia numeracija, tik autorius ir data, o literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės seka
APA Šį stilių dažniausiai naudoja socialinių mokslų mokslininkai ir studentai. Jis taip pat akcentuoja autorių ir metus
MLA (Modern Language Association) Šį stilių dažniausiai naudoja studijuojantys anglų literatūrą ir kalbas,
Vankuverio stilius naudojamas rašant biomedicinos srities mokslinius darbus ir yra populiarus fizikos srityje. Ypatumas yra tas, kad šiuo stiliumi aprašo pradmenyje rašoma iki 6 autorių
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

43. Pagrindiniai bibliografinio aprašo elementai
Knygos: autorius, antraštė, leidimas, leidimo vieta, leidimo metai, apimtis, ISBN numeris, pvz*.:
KIBBON, A. Evidence-Based Principles and Practice. 3rded. London: B.C.Decker Inc., p. ISBN
Žurnalo straipsnio: autorius, straipsnio antraštė, žurnalo antraštė, leidimo metai, tomo numeris, puslapiai, pvz.:
GLOSIENĖ, A. Akademinės bendruomenės informacinės kompetencijos ugdymas: po dvidešimties metų. Knygotyra. 2006, t. 47, p
Interneto šaltinio: pavadinimas, dokumento tipas, metai, prisijungimo data, interneto adresas, pvz.:
SAILS:Standartized Assessment of Information Literacy Skills [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. lapkričio 24 d.]. Prieiga per internetą: <
Knygos dalies: autorius, antraštė, knygos, kurioje publikuotas straipsnis, autorius, antraštė, leidimo vieta, leidimo metai, straipsnio vieta knygoje, pvz.:
GRYBIENĖ, Aida. Lietuvių etnologijos bibliografija. Iš Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2001/02. Vilnius, 2004, p. 143–145.
* Pavyzdžiai aprašyti pagal ISO 690 ir ISO standartus .
Rašydami mokslinį darbą autoriai privalo nurodyti naudojamus ir cituojamus informacijos šaltinius. Tai gali būti knyga, žurnalo straipsnis, interneto tinklaraštis ar kitas dokumentas, kurių kiekvienas turi būti aprašytas nurodant pagrindinius bibliografinio aprašo elemetus.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

44. Praktinės užduotys

45. Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas: praktinės užduotys
Remdamiesi Lietuvoje priimtais bibliografinio aprašo standartais LST ISO 690 ir LST ISO 690-2, aprašykite E. Jaseliūno straipsnį, publikuotą žurnalo Informacijos mokslai 2009 m. 51 tome
Pateikite citavimo pavyzdį tekste, naudodami standartą LST ISO 690
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

46. Intelektinės nuosavybės sandara
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

47. Autorių teisės Autorių teisėms taikomos Berno konvencijos nuostatos
Lietuvos respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 m.
Kūrinio autoriaus teisė žymima:
©,savininko pavadinimas, metai
Autorių teisės netaikomos:
idėjoms, procesams, koncepcijoms, veiklos metodams, duomenims
teisės aktams, oficialiems dokumentams
valstybės simboliams
informaciniams pranešimams
liaudies meno kūriniams
Lietuvoje turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą bei 70 metų po jo mirties ir gali būti perduotos paveldėjimo būdu. Teisės negalioja, jei yra pasibaigusios iki įstatymo įvedimo 1999 metais
Autorių teisių įstatymas reglamentuoja ir kūrino atgaminimą, panaudojimą be autoriaus sutikimo asmeniniais, mokymo ir mokslinių tyrimų, informacijos tikslais.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

48. Kūrybinės bendrijos arba Bendrasis kūrybinis judėjimas
CC – ne pelno organizacija, nustatanti viešinamas licencijų sutartis, kurių pagalba autoriai apibrėžia teisinę savo kūrinių naudojimo tvarką
CC nustatė 6 autorinių teisių licencijas, žinomas kaip Creative Commons licencijos, CC0 licencija rodo autoriaus teisių perdavimą viešojo naudojimo sričiai
CC licencijos – tai supaprastintas keitimasis autorine kūryba elektroninėje erdvėje, kai autoriai naudodami CC licencines sutartis, patys gali nustatyti jų kūrinių naudojimo sąlygas
CC licencijos - alternatyva neefektyviai tradicinei autorių teisių reglamentavimo tvarkai elektroninėje erdvėje
CC licencijų sistema taikoma jau 52 pasaulio šalyse ir rengiamasi pritaikyti Lietuvoje. Internete laisvai prieinamos CC sutartys bus suderintos su Lietuvoje galiojančia autorių teisių apsaugos sistema. Autoriui pažymėjus kūrinį CC licencijos simboliu, kiti žinos, kokiomis sąlygomis galima jį naudoti neatlygintinai.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

49. CC licencijų sąlygos
Pvz.:
- leidžiama naudoti, platinti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, tačiau draudžiama kurti išvestinius kūrinius originalo pagrindu
- leidžiama atnaujinti, patobulinti, kurti išvestinius kūrinius ne komerciniais tikslais ir nereikia pažymėti išvestinių kūrinių licencija
CC licencijų sistema taikoma jau 52 pasaulio šalyse ir rengiamasi pritaikyti Lietuvoje. Internete laisvai prieinamos CC sutartys bus suderintos su Lietuvoje galiojančia autorių teisių apsaugos sistema. Autoriui pažymėjus kūrinį CC licencijos simboliu, kiti žinos, kokiomis sąlygomis galima jį naudoti neatlygintinai.
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai

50. Plagiatas ir jo prevencija
Plagiatas – tai svetimo kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimas, kai naudojamas svetimas tekstas, meno ar muzios kūrinys be tikslios nuorodos į šaltinį
Plagiatu gali būti laikoma svetimos idėjos, nuomonės, teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savo
Prevencija:
Specialių programų naudojimas nuplagijuotiems tekstams atpažinti
Mokslo darbų talpinimas į viešosios prieigos talpyklas, kurios automatiškai tikrinamos plagijavimo programomis
Pastaba: plagiatu gali būti laikoma ir neteisingai cituojami šaltiniai
Plagiatas – tai svetimo kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimas, kai naudojamas svetimas tekstas, meno ar muzios kūrinys, kompiuterinė programa be tikslios nuorodos į šaltinį arba su nuoroda, bet apimtis ir pobūdis kelia abejones dėl kūrinio savarankiškumo. Plagiatas yra daug daugiau nei kopijuoti kažkieno darbą. Plagiatu gali būti laikoma ir svetimos idėjos, nuomonės, teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savo. Plagiatu gali būti laikomas ir neteisingai cituojamas tekstas.
Plintant interneto paslaugoms plagiatas tampa vis didesne problema aukštosiose mokyklose. Situaciją apsunkina ir tai, kad studentai kompiuteriniu raštingumu pranoksta dėstytojus, ir, rengdami darbus, dažnai kopijuoja ištisus tekstus. Užsienio šalių universitetuose naudojamos specialios programos, sukurtos plagijuojamų tekstų atpažinimui, o visi studijų baigiamieji darbai ir disertacijos talpinamos į viešos prieigos duomenų bazes, kurios automatiškai yra tikrinamos plagijavimo programų.
Lietuvos akademinėse bibliotekose taip pat diegiama plagiato atpažinimo programa, kuri bus naudojama tikrinti eLABa visateksčius dokumentus, Elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazę (ETD).
eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai