1. Doktorantūros studijos: kokybė ir jos užtikrinimas
Prof. Eugenijus Butkus
Seminaras
Mykolo Romerio Universitete

2. DOKUMENTAI, REGLAMENTUOJANTYS DOKTORANTŪRĄ LIETUVOJE
EUROPOS SĄJUNGOS PRAKTIKA (COIMBRA GRUPĖ)
KOKYBĖS KLAUSIMAI LIETUVOJE
DOKTORANTŪRA LIETUVOJE IR BALTIJOS BEI ŠIAURĖS ŠALYSE

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. LIEPOS 11 D. NUTARIMO NR. 897 „DĖL DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO
2002 m. birželio 14 d. Nr. 908
Vilnius

4. Doktorantūros teisė (doktorantūros organizavimo ir mokslo laipsnio teikimo) mokslo kryptyje (šakoje) suteikiama universitetui, kuris gali užtikrinti doktoranto studijas ir jo mokslinius tyrimus, jeigu Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė universitete įvertinta gerai ir jeigu jame pagrindines pareigas eina bent 4 tos mokslo krypties (šakos) mokslo laipsnį turintys mokslininkai (iš jų – bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas), atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos Lietuvos mokslo tarybos teikimu nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Kvalifikaciniai reikalavimai taikomi tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę.

5. Siekianti įgyti doktorantūros teisę institucija pateikia Lietuvos mokslo tarybai:
1. argumentuotą prašymą, kuriame nurodoma steigiamos doktorantūros mokslo kryptis (ar mokslo krypties šaka) ir apibūdinamos sąlygos, užtikrinančios doktoranto studijas ir jo mokslinius tyrimus;
2. institucijos darbuotojų – tos mokslo krypties ar šakos mokslininkų – sąrašus (juose nurodomos mokslininkų pareigos, kitos jų darbovietės ir pareigos), jų mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslinių straipsnių ir monografijų, paskelbtų per pastaruosius 5 metus, sąrašus;
3. institucijos doktorantūros reglamento projektą.

6. Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų 3 punkte nurodytus tarybų daktaro disertacijoms ginti narių, doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų oponentų ir kitų mokslininkų, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę, kvalifikacinius reikalavimus ir šių kvalifikacinių reikalavimų taikymo terminus. Šie kvalifikaciniai reikalavimai turi būti ne mažesni už keliamus vyresniajam mokslo darbuotojui per kadenciją, nustatytus Minimaliuose kvalifikaciniuose valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (Žin., 2001, Nr.  )

7. 35. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:
35.1. išlaiko visus doktorantūros studijų programoje numatytus egzaminus;
35.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, išspausdintais recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą ar Lietuvos mokslo tarybos tvirtinamą Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą, gali būti priimtas spausdinti);
35.3. doktorantūros reglamento nustatyta tvarka institucija nusprendžia, kad disertacija parengta tinkamai, ir teikia ją ginti.

8. Ne rečiau kaip kartą per 5 metus Lietuvos mokslo taryba jos nustatyta tvarka vertina kiekvienos mokslo krypties (šakos) doktorantūros būklę institucijoje, taip pat tikrina, ar sudaromos tarybos atitinka šių nuostatų reikalavimus, ar jų laikosi. Lietuvos mokslo tarybos prašymu biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras turi atlikti institucijų mokslinių tyrimų kokybės mokslo kryptyje patikrinimą. Nustačius, kad institucijoje kurios nors krypties (šakos) doktorantūra, tarybos ar jose apgintos disertacijos neatitinka šių nuostatų reikalavimų, Lietuvos mokslo taryba gali:
13.1. siūlyti institucijai pašalinti trūkumus;
13.2. siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti institucijos doktorantūros teisę;
13.3. rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai mažinti į institucijos doktorantūrą priimamų doktorantų skaičių.

9. TARPTAUTINĖ PRAKTIKA
COIMBRA GROUP Daktaro disertacija Europoje: praktika ir palyginimas The Ph. D. thesis across Europe: a comparison of procedures and practices

10. The European response: the Bologna process 3 years  5 years  8 years
Bachelor Master Doctorate (PhD)
Methodology for comparison: a questionnaire
completed by Universities of the Coïmbra Group
(and some others)
To outline broadly the overall context and content of the training of PhD students in Europe through the questionnaire sent to the Coimbra Group partners (29 answers out of 36 Universities )
The main points
1. Institutional and regulatory framework
2. Enrolment in the doctoral programme
3. PhD duration and funding
4. Course of study / completion of the Thesis
5. Examination (defence) of the thesis

11. Kai kurie doktorantūros klausimų blokai bendri
Kiti klausimų blokai specifiniai, priklausantys
nuo mokslų srities:
- Gamtos mokslai, medicina Humanitariniai mokslai Socialiniai mokslai ir ekonomika tarpe pirmųjų dviejų

12. Europoje daktaro laipsnį teikia tik Universitetai
Tai atitinka Europos Universitetų Asociacijos apibrėžimą :
Universitetai yra institucijos  „turinčios teisę teikti
daktaro laipsnį“. 
Tačiau doktorantai gali rengti disertaciją ir mokslo
institutuose ar kitose įstaigose, bet laipsnį teikia tik
Universitetai

13. Reguliavimas: bendrojo pobūdžio vykdo Ministerijos, Nacionaliniai
Akreditavimo Komitetai, Tarybos ir kt.
Konkretų reguliavimą atlieka Universitetai
Kai kuriose šalyse sistema labiau decentralizuota,
pvz., Airijoje, Jungtinėje Karalystėje – Universitetai
nustato savo taisykles laikantis tradicijų

14. Daktaro studijų trukmė, finansavimas ir vadovavimas
Paprastai daktaro studijos trunka 3-4 metus, tačiau neretai trunka ilgiau nei 4 metus parengti disertaciją. Tai priklauso ir nuo mokslų srities
Tendencija: griežtesnis trukmės reglamentavimas siekiant sutrumpinti disertacijos laiką.
Finansavimas
Doktorantūros studijas finansuoja valstybė (~ 90%), universitetai, išoriniai fondai, ir kt. Skirtumai nemaži ES šalyse, pvz., Prancūzijoje, Italijoje valstybės stipendijos skiriamos per Universitetus; Airijoje, JK ir Šiaurės šalyse 70% PhDs finansuojama per tyrimų projektus.
Tendencija: išorinio finansavimo didėjimas (tyrimų projektai), net ir socialiniuose moksluose
Vadovavimas
Vadovą paprastai skiria institucija. Gali vadovauti ir ne vienas mokslininkas, tačiau bent vienas nuolatinis profesorius
Tendencija: didėja doktorantų, kuriems vadovauja keli vadovai, kai kada sudaromi komitetai (≥ 3 nariai).

15. Doktorantūros eigos ir kokybės kontrolė
Studijų dalis
Paprastai ši dalis nėra didelė, apima pagrindinius teorinius ir metodologinius dalykus, kartais mokslo filosofiją. Kai kada atsiskaitoma seminaro forma. Kartais persikloja paskutiniųjų metų magistrantūros studijos ir pirmieji doktorantūros studijų dalykai
Tendencija: studijų dalies reikšmės didėjimas atsižvelgiant į JAV praktiką
Kasmetinis vertinimas
Nors kasmetinis doktorantūros vertinimas formaliai ne visur yra privalomas, tačiau tai yra bendra praktika. Privalomas atsiskaitymas Italijoje, Lenkijoje ir kt. JK tarpiniai atsiskaitymai ypač svarbūs.
Tendencija: sudaromi monitoringo komitetai (panelės) įvertinti tyrimų eigą.

16. Disertacijos aprobavimas
Daktaro disertacija
Disertacija apibendrina tyrimus, kurie atlikti per 3-4 metų laikotarpį. Daugelyje šalių ji rengiama tradiciškai, tačiau kai kur pateikiama kaip išspausdintų straipsnių visuma (pvz., Šiaurės šalyse).
Tendencija: vis dažniau Universitetai suteikia laipsnį už artima tematika paskelbtus straipsnius, apibendrintus kaip disertaciją.
Disertacijos aprobavimas
Paprastai disertacija vertinama preliminariai iki gynimo, skiriant išorinius ekspertus ar specialų komitetą, kuriame yra išorinių narių siekiant įvertinti disertacijos parengimą. Kai kuriose šalyse,pvz. JK formaliai doktorantas gali nuspręsti, kad disertacija baigta, nors iš tiesų jis remiasi vadovo nuomone. Kitur sprendžia tik vadovas, pvz., Vokietijoje, Airijoje, arba specialus komitetas. Kai kurios šalyse privalomas priešgynimas ( Belgija).
Tendencija: išankstinį vertinimą vis mažiau lemia vadovas, daugiau ir labiau priklauso nuo specialaus komiteto.

17. Gynimas (Examination or defence)
Gynimas yra viešas, dalyvaujant 2-3 oponentams (examiners, internal and external) ir komitetui (a defence jury, 3 to 6 members). Tačiau kai kuriose šalyse gynimas yra konfidencialus, pvz., JK ir Airijoje dalyvauja tik oponentai (the examiners) ir doktorantas. Vadovas gali dalyvauti tik jei jį pakviečia doktorantas. Daktaro laipsnis gali būti suteikiamas su pagyrimu, pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje.
Nesėkmingo gynimo atveju paprastai nesuteikiamas kitoks diplomas išskyrus kai kurias šalis (pvz., licentiate Švedijoje, Suomijoje). Galima pakartotinai ginti po kelių mėnesių papildomo darbo.
Tendencija: siekiam užtikrinti tyrimų kokybę disertacijos rengimo metu

18. APIBENRINIMAI
Doktorantūra Europoje, nepaisant šalių įvairovės, skirta parengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus nepriklausomai mokslinei karjerai ir profesinei veiklai, reikalaujančiai savarankiško mąstymo ir tyrimų.
Daktaro laipsnis (PhD) įgavo pripažinimą Europoje nežiūrint atskirų šalių ypatumų. Tai didina konkurenciją tarp universitetų stengiantis pritraukti geriausius studentus.
Universitetuose doktorantūra vykdoma atsižvelgiant į šalių tradicijas ir patirtį. Tuo būdu, visiška standartizacija nėra įmanoma (ir net ko gero, pageidaujama)
Tačiau harmonizavimas neišvengiamas įgyvendinant jungtinę doktorantūrą ir mobilumą Europoje.
Europoje iškyla uždavinys konkuruoti su geriausiais pasaulio universitetais. Tuo tikslu būtina kurti tinklus (network), ir suformuluoti bendrus kriterijus.

19. LMT vertintos doktorantūros kryptys
ISTORIJA
MATEMATIKA
CHEMIJA
VADYBA IR ADMINISTRAVIMAS
FILOLOGIJA
NEBAIGTA
TEISĖ
MEDICINA

20. ISTORIJOS doktorantūra
Darbo grupė konstatuoja, kad apskritai istorijos krypties doktorantūra vyksta taip, kad parengiamos reikiamo mokslinio lygio disertacijos. Doktorantų skaičius šiuo metu yra optimalus, tačiau doktorantūros procese pasitaiko nesklandumų.
Vilniaus universiteto doktorantūra. Doktorantūros studijos ir disertacijų rengimas atitinka Doktorantūros nuostatų reikalavimus. Siūloma doktorantūros procesą tęsti. Istorijos fakulteto vadovybei derėtų pasirūpinti, kad doktorantų stažuotės būtų finansuojamos ir, kad doktorantui išvykus į ilgalaikę stažuotę, jo stipendija nebūtų mažinama.
Vytauto Didžiojo ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūra. Doktorantūros studijos ir disertacijų rengimas atitinka Doktorantūros nuostatų reikalavimus. Siūloma doktorantūros procesą tęsti. Reikėtų koreguoti studijų programą, atsisakant bakalauro ir magistro lygmens kursų. Doktorantai turėtų aktyviau dalyvauti mokslinėse konferencijose.
Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūra. Doktorantūros studijos ir disertacijų rengimas atitinka Doktorantūros nuostatų reikalavimus. Siūloma doktorantūros procesą tęsti. Doktorantams per daug privalomųjų studijų dalykų. KU vietoje trijų privalomųjų studijų egzaminų reikėtų sudaryti individualias studijų programas.

21. Darbo grupė atkreipia dėmesį ir siūlo:
Lietuvoje derėtų skatinti istorijos teorijos tyrimus. Šiuo tikslu reikia, kad istorijos teorijoje darbuotųsi pripažinti istorikai, tačiau šių tyrimų galėtų imtis ir doktorantai. Reikėtų doktorantus paakinti imtis tyrimų istorijos teorijoje, istorinio pažinimo analizės. Panašias prielaidas derėtų sudaryti ir kitos deficitinės mūsų istorijos moksle šakos – visuotinės istorijos – tyrimams.
Stiprinant doktorantūros bazę, istorikams derėtų pasiekti, kad jų periodiniai leidiniai būtų įrašyti į tarptautinius mokslinės informacijos registrus. Dėl tiriamo objekto – Lietuvos istorijos – savitumo pakanka reikalauti, kad mūsų istorikai dalyvautų tarptautinėje mokslo apyvartoje.
Išorės ryšių plėtotei spartinti vertėtų apsvarstyti galimybę vykdyti ne tik bendras universitetų ir Lietuvos istorijos instituto, bet ir tarpuniversitetines doktorantūras, taip pat su užsienio universitetais.
Grįžtamajam ryšiui išplėsti bei doktorantūros studijų kokybei gerinti institucijoms derėtų vykdyti buvusių doktorantų apklausas dėl studijų kokybės, disertacijos rengimo proceso.
Liberalizuojant formalius doktorantūros proceso reikalavimus, reikėtų stiprinti kokybinį doktorantūros vertinimą institucijose.

22. SOCIALINIŲ MOKSLŲ VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO KRYPTIES (03S) DOKTORANTŪROS STUDIJŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS
Tikslas
įvertinti vadybos ir verslo administravimo krypties doktorantūros būklę Lietuvoje bei kiekviename šios krypties doktorantūros teises turinčiame universitete, pateikiant atitinkamas rekomendacijas

23. Vertinimo principai
Doktorantūros studijos vertinamos pagal kokybinių ir kiekybinių kriterijų visumą, tuo būdu vengiant supaprastintų išvadų vien kiekybinių rodiklių pagrindu.
Svarbiausiu sėkmingų pasirinktos mokslo krypties doktorantūros studijų rezultatu laikomas nuolat veikiančios kvalifikuotų mokslo daktarų rengimo sistemos buvimas. Tokia sistema vertinama teigiamai, jei:
joje parengiamų mokslo daktarų skaičius ir kokybė leidžia pagrįsti jos buvimą (efektyvumo rodiklis);
doktorantų rengime dalyvaujančių mokslininkų kvalifikacija nekelia abejonių (mokslinių išteklių rodiklis);
doktorantų rengimas organizuojamas planingai, argumentuotai pagrindžiant visus šio proceso etapus (organizacinis rodiklis);
sudaromos tinkamos organizacinės ir materialios prielaidos kokybiškoms doktorantų studijoms bei jų mokslinių pasiekimų sklaidai (infrastruktūros rodiklis).
Vykdomos doktorantūros studijų sistemos veiklos kokybė vertinama pagal 2 punkte nurodytų kriterijų apibendrintą visumą, naudojant ekspertinio vertinimo metodą.

24. Naudota informacija universitetų pateikta savianalizės medžiaga,
universitetų papildomai pateikta kiekybine informacija,
susitikimų (diskusijų) su universitetų atstovais sužinota informacija,
kita informacija (universitetų tinklalapiuose pateikiama medžiaga apie doktorantūros studijas, šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais ir kt.

25. Vertinimo pjūviai ir vertinimo skalė
efektyvumas,
moksliniai ištekliai,
organizavimas,
studijų infrastruktūra.
Kokybinio vertinimo skalė:
A – gerai
B – geriau, nei vidutiniškai
C – blogiau, nei vidutiniškai
D – nepatenkinamai

26. Bendrieji doktorantūros rodikliai
Vadybos ir administravimo krypties doktorantūra vyksta 5 universitetuose;
Studijuoja 148 doktorantai;
Doktorantūros studijų kvalifikacinius reikalavimus atitinka 96 mokslininkai (skaičiavime galimas dubliavimas)
Doktorantų disertacijų rengimui vadovauja 66 mokslininkai
Apgintos 42 disertacijos (iš jų 14 (trečdalis!) eksternu arba parengtos kituose universitetuose)

27. Doktorantų skaičius ir apgintos disertacijos
Rodiklis
VDU
KTU
MRU
ISM
VGTU
Stojančiųjų į dieninę doktorantūrą konkursas (pareiškimų skaičius/vietų skaičius)
2,23
4,38
1,52
2,48
1,24
Šiuo metu studijuojančių doktorantų skaičius (įskaitant esančius akademinėse atostogose) 31 43 37 22 15
Šiuo metu esančių akademinėse atostogose doktorantų skaičius 3 10 9 4 1
Nutraukusių studijas ar neatestuotų doktorantų skaičius 17 2
Apgynusių daktaro disertaciją skaičius iš studijavusių šios institucijos doktorantūroje 12 6
Apgynusių daktaro disertaciją skaičius iš parengusių disertaciją kitose mokslo įstaigose arba eksternu 7

28. Santykiniai doktorantūros efektyvumo rodikliai
Rodiklis
VDU
KTU
MRU
ISM
VGTU
Apgintų disertacijų santykis su doktorantų skaičiumi (iš viso)
0,35
0,37
0,32
0,53
Apgintų disertacijų santykis su doktorantų skaičiumi (skaičiuojant tik šios institucijos doktorantus)
0,28
0,4
Institucijos doktorantų paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus santykis su doktorantų skaičiumi
3,13
5,46
0,84
2,5
5,13
Institucijos doktorantų perskaitytų pranešimų konferencijose skaičiaus santykis su doktorantų skaičiumi
1,58
2,95
0,89
1,91
4,67

29. Mokslinio potencialo rodikliai
Rodiklis
VDU
KTU
MRU
ISM
VGTU
Institucijoje dirbančių šios mokslo krypties
mokslininkų skaičius (asmenų, ne etatų) 17 69 56 16 31
Doktorantūros studijų kvalifikacinius
reikalavimus atitinkančių mokslininkų
skaičius 11 46 14
Doktorantų disertacijų rengimui
vadovaujančių mokslininkų skaičius 25 8
Doktorantūros studijoms vadovaujančių
mokslininkų iš kitų mokymo įstaigų skaičius 3 1 5
Doktorantūros studijų reikalavimus atitin-
kančių mokslininkų procentas institucijoje (%) 68 67
19,6 88 45
Doktorantų skaičius vienam kvalifikaciją
atitinkančių mokymo institucijos mokslininkui
2,82
0,93
3,36
1,57
1,07
Doktorantų skaičius vienam disertacijų
rengimui vadovaujančiam institucijos
mokslininkui
1,72
2,00
1,88

30. Apibendrintos ekspertų išvados
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas vadybos ir administravimo krypties doktorantūros studijas vykdo gerai. Universitete sukurta ir sklandžiai veikia tarptautinius kokybės standartus atitinkanti doktorantų rengimo sistema.
Vadybos ir administravimo doktorantūros studijos Kauno technologijos universitete vykdomos geriau, negu vidutiniškai. Tačiau rekomenduotina atkreipti dėmesį į šios krypties studijų vadovų potencialo palaikymo bei didinimo būtinumą, infrastruktūros plėtros ir finansinės paramos doktorantų studijoms centralizavimo poreikį.

31. Apibendrintos ekspertų išvados (tęsinys)
Vadybos ir administravimo doktorantūros studijos Mykolo Riomerio universitete vykdomos blogiau, negu vidutiniškai. Universitetas turi neabejotinai geras materialines sąlygas doktorantūros studijoms organizuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys į kol kas labiau formaliame lygmenyje tesukurtą studijų sistemą bei grėsmę dėl mažėjančio mokslininkų (doktorantų vadovų) potencialo. Itin gausus monografijų skaičius leidžia kelti klausimą dėl jų kokybės, o tuo pačiu stiprina abejones dėl mokslininkų atitikimo doktorantūros studijų vadovų kvalifikaciniams reikalavimams.
Mokslo tarybai rekomenduojama po 2 metų atlikti papildomą Mykolo Riomerio universiteto vadybos ir administravimo krypties doktorantūros ekspertinį įvertinimą, kurio metu universitetas turėtų galimybę eliminuoti čia išdėstytas abejones.

32. Apibendrintos ekspertų išvados (tęsinys)
Vadybos ir administravimo studijos Vytauto Didžiojo universitete vykdomos geriau, negu vidutiniškai. Tačiau rekomenduotina parengti ir patvirtinti doktorantūros studijų reglamentą, kuriame būtų apibrėžti bendri priėmimo į doktorantūrą, studijų, atestavimo bei disertacijos pateikimo ir gynimo reikalavimai bei procedūros. Taip pat rekomenduotina atkreipti dėmesį į šios krypties studijų užtikrinimui reikalingų žmogiškųjų išteklių didinimo būtinumą.

33. Apibendrintos ekspertų išvados (tęsinys)
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto formali organizacinė vadybos ir administravimo krypties doktorantūros pusė yra gera, universitetas turi pakankamai aukštos kokybės mokslinių išteklių doktorantūrai vykdyti. Tačiau doktorantūros vykdymo procese identifikuota gana daug trūkumų. Galima manyti, kad dalį jų lemia šios mokslo krypties silpnos tradicijų tradiciškai labiau techninio pobūdžio universitete – tai trukdo VGTU išsikovoti vadybos ir administravimo mokslo centro autoritetą Lietuvoje. Pastebėta rimtų vadovavimo doktorantų darbui bei jų studijų tinkamo aprūpinimo problemų.
Vertindami dabartinę vadybos ir administravimo doktorantūros studijų būklę VGTU kaip blogesnę, nei vidutinišką, ekspertai esamą padėtį vertina kaip sudėtingą šios krypties doktorantūros studijų perspektyvoms ilgesniu laikotarpiu. Todėl siūloma svarstyti vadybos ir administravimo doktorantūros studijų vykdymo Vilniaus Gedimino technikos universitete tikslingumą.

34. Vadybos ir administravimo krypties doktorantūros būklės apibendrinimas
Konkursai tarp stojančiųjų (vidut. 2,45) rodo doktorantūros studijų paklausą ir reikalingumą
Dažniausiai minėtos problemos ir idėjos:
doktoranto “pragyvenimo” klausimas – studijų derinimo su darbu problema,
kelių universitetų jungtinių doktorantūros studijų vykdymo įteisinimo idėja,
anksčiau buvusios studijų komitetų tvarkos grąžinimo idėja (ypač būtų naudinga tarpdisciplininių disertacijų atveju).

35. Pastebėti “geros praktikos” pavyzdžiai
detalus doktorantūros studijų reglamentas,
doktoranto studijoms skiriamo lėšų minimumo („krepšelio“) buvimas,
mokslinio vadovavimo doktorantūros studijoms vykdymas universiteto ar fakulteto (ne katedros) lygmenyje (tarpkatedrinis požiūris),
vasaros mokyklų organizavimas doktorantams - efektyvi komunikavimo ir žinių gilinimo forma.

36. DOKTORANTŪROS PALYGINIMAS LIETUVOJE IR BALTIJOS BEI SKANDINAVIJOS ŠALYSE

37. Doktorantūra Mokslų sritis Apginta Priimta 2001 m. 2005 m.
Apginta 2006 m.
2002 m.
2003 m.
2004 m.
% (2001)
% (2002)
Humanitariniai mokslai 70 47 52 97 59
60.8
109 55
50.5
Socialiniai mokslai
108 65 73
153 76
49.7
263
41.1
Fiziniai mokslai 56 54 35 93 44
47.3
123
44.7
Biomedicinos mokslai
144
154 82
125
124
99.2
131 91
69.5
Technologijos
mokslai 63 61
137 86
62.8
164 84
51.2
 Iš viso
441
367
303
512
389
76.0
790
393

38. Doktorantų Šiaurės ir Baltijos šalyse 1990-2006 m.,
tenkantis 1 milijonui gyventojų, skaičiaus kitimas

39. Mokslo daktarų, parengtų 2006 m. Šiaurės ir Baltijos šalyse,
tenkantis 1 milijonui gyventojų, skaičius

40. Daktarų, parengtų Šiaurės ir Baltijos šalyse 1990-2006 m.,
tenkantis 1 milijonui gyventojų, skaičiaus kitimas

41. Europos mokslo taryba (ERC): 7BP Idėjų programa
ERC pradedančiųjų nepriklausomų tyrėjų grantai
(Starting Independent Researcher Grant scheme)

42. Ačiū už dėmesį