1. EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS Tuning’o poreikis Lietuvoje: pirmieji įspūdžiai pradėjus įgyvendinti ECTS nacionalinės koncepcijos parengimo projektą Pranešėjas: Juozas Galginaitis
ĮVADINIS TUNING SEMINARAS PROJEKTO EKSPERTAMS Vilnius, 2010 kovo d.
Viešbučio „Klaipėda“ konferencijų centras, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 3, Vilnius

2. Seminaro uždaviniai
Supažindinti su ŠMM lūkesčiais ir įvertinti Projekto svarbą;
Suteikti išsamių žinių apie ECTS ir Tuning metodiką;
Aptarti ir palyginti Lietuvoje įvairiose studijų kryptyse egzistuojančią studijų programų rengimo praktiką Tuning metodikos kontekste;
Susitarti dėl studijų krypčių bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų sąrašų profesinės veiklos lauko tyrimui;
Susitarti dėl studijų krypčių darbo grupių rengiamų metodikų turinio;
<...>

3. Laukiami seminaro rezultatai Learning Outcomes
Studijų krypčių grupių ataskaitos apie vyraujančią studijų programų rengimo praktiką ir šios praktikos įvertinimas Tuning metodikos kontekste;
Studijų krypčių bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų sąrašai profesinės veiklos lauko tyrimui;
Susitarimai dėl studijų krypčių darbo grupių rengiamų metodikų turinio;
<...>

4. ECTS projekto tikslas
(Su)kurti prielaidas materializuotis naujame MSĮ įtvirtintai naujai (ECTS?) studijų kredito sampratai:
“Studijų kreditas - studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų valandų atitinka 60 kreditų.”
Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. vartojama sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei.“

5. ECTS projekto svarbiausi produktai
ECTS nacionalinė koncepcija,
Šios koncepcijos įgyvendinimo metodika ir
16 studijų programų (SP) demonstraciniai aprašai.

6. Strateginiai dokumentai (1)
Užsienio šalių patirties kreditų kaupimo ir perkėlimo įgyvendinimo nacionaliniame ir instituciniame lygmenyje analizė.
Grupės vadovė
Raimonda Markevičienė

7. Strateginiai dokumentai (2)
Aukštojo mokslo politiką ir studijų procesą reglamentuojančių teisės aktų analizė ir jų papildymo bei pakeitimo rekomendacijos.
Grupės vadovas
Juozas Galginaitis

8. Strateginiai dokumentai (3)
Mokymosi pasiekimų ir kreditų kaupimo ir perkėlimo metodikos integravimo į vidinio kokybės užtikrinimo sistemą rekomendacijos.
Grupės vadovė
Inga Milišiūnaitė

9. Strateginiai dokumentai (4)
Kompetencijų plėtotės ir vertinimo metodikos aprašas.
Grupės vadovė
Margarita Tarasevičienė

10. KOMPETENCIJŲ METODIKA
Kompetencijomis grįstos studijų programos kūrimas.
Bendrųjų kompetencijų vaidmuo aukštojo mokslo sistemoje ir mokymosi visą gyvenimą kontekste.
Vertinimo aukštojoje mokykloje ypatumai.

11. Rudenėliui atėjus gal jau žinosime?
Kodėl kompetencijomis grįstos studijų programos?
Iš kur kompetencijos atsiranda: standartai, lauko tyrimai, studijų krypčių reglamentai.
Kas yra studijų siekiniai ir kaip jie atsiranda. Sąsajos su NKS.
Studijų siekinių sąsajos su kompetencijomis.
Kreditų suteikimas pagal studijų siekinius.
Studento mokymosi krūvis.
Ar egzistuoja bendrųjų kompetencijų branduolys, kuris būtų esminis kiekvienai studijų pakopai ir profiliui, studijų krypčiai, programai?

12. ECTS nacionalinė koncepcija – strateginių dokumentų sąvadas
Šios koncepcijos įgyvendinimo metodika ir
16 studijų programų demonstraciniai aprašai.

13. 16 tiuninguotų programų
ECTS nacionalinė koncepcija, TUNING kultūra - gerai, bet dvylikos studijų programų (SP) demonstraciniai aprašai – dar geriau, arba pirma “16 kėdžių, po to – pinigai” .

14. SP rengimo nacionaliniai ypatumai
Kalbame apie SP rengimą, siekdami išryškinti teisinius (ne griežtai juridine prasme) šio proceso apsektus.
Ypatingas dėmesys ne tiek į tai, ką nacionalinis reguliavimas jau nustato, kiek į tai, kas ketinama artimiausiu metu nustatyti.
Šis kalbėjimas remsis projekto dalykininkų seminaro medžiaga (medžiagos santrauka pridedama), stengiantis remtis TUNING-o metodologija ir leksika.

15. Identifikuoti poreikį ir reikalingus resursus
Programų orientuotų į studentus kūrimas
Mokymo,
mokymosi
ir vertinimo
metodikos
Akademinė
struktūra\
Ir turinys
(moduliai,
Darbo krūvis /
ECTS kreditai)
Identifikuoti MP
per
Bendrąsias ir
dalykines
kompetencijas
Kokybės
gerinimas
Profilis
Identifikuoti poreikį ir reikalingus resursus
Tuning’o procesas
5 Pagrindiniai susiję bruožai
Identifikuotas poreikis ir resursai
Gerai aprašytas profilis
MP išreikšti per kompetencijas
Teisingas ECTS kreditų skyrimas
Mokymo mokymosi ir vertinimo metodikos
Profilis: “A description of the character of a degree programme or qualification. This description gives the main features of the programme which are based on the specific aims of the programme, how it fits into the academic map of disciplines or thematic studies and how it relates to the professional world”.

16. Tuning’o metodologija
1 kryptis - Įsidarbinimo ir kompetencijų rėmai (akademinės ir bendrosios kompetencijos).
2 kryptis - Studijų sričių “žemėlapiai” ir turinio bei žinių aprašai.
3 kryptis - ECTS kaip kreditų kaupimo sistema: darbo krūvis ir kreditų skaičiavimas.
4 kryptis - Mokymas, mokymasis ir vertinimas. Kokybės užtikrinimas.

17. Londono komunikatas (2007)
Prioritetai, tiesiogiai susiję su studijų programų gerinimu:
Tinkamai diegti ECTS, pagrįstą numatomais studijų rezultatais ir studentų darbo krūviu.
Iki 2010 m. įgyvendinti nacionalines kvalifikacijų struktūras, padedančias plėtoti studijų programas numatomų studijų rezultatų pagrindu.

18. Pagarbiai, Heraklis
“Mes studijų programų atnaujinimo projektuose įsipareigojome studijų programas sutvarkyti pagal ECTS reikalavimus. Todėl konkretūs klausimai dėl ECTS būtų:
 Gal rengiami metodiniai patarimai dėl studentų ugdomų kompetencijų (studijų pasiekimų) nustatymo rengiant studijų programos ir dalyko aprašą.
Kaip planuoti studentų darbo laiką reikiamoms kompetencijoms įgyti? Gal rengiama studento darbo laiko, reikalingo studijų programos ir studijų dalyko įsisavinimui (kompetencijoms įgyti), struktūros nustatymo metodika?”

19. Ką patarti Herakliui?
Mokymosi pasiekimų (ar SR?) lygmuo: nacionaliniai ir Europiniai aprašai (Nacionalinių aprašų dermė su DA).
SP sandara: rekomendacijos moduliarizavimui.
Studijų laiko apskaita: konkretus dydis ar “koridorius”?
Rekomendacijos dėl mokymosi, mokymo ir vertinimo metodų taikymo.

20. Kodėl turim kalbėti apie mokymosi pasiekimus?
LT kreditų nepakanka norint išmatuoti mokymosi pasiekimus;
Mokymosi pasiekimais grindžiami kreditai tampa svarbiu įrankiu studijų programų kūrimui;
Skirtingi “keliai” ir metodai veda prie palyginamų MP leidžiančių išsaugoti Europos aukštojo mokslo įvairovę;
Aiškiai aprašyti MP skatina kreditų kaupimą ir perkėlimą;
Konkurencija ir palyginamumas reikalauja daugiau skaidrumo ir aiškumo.

21. Top → Down: Studijų programa -
- tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.
(MSĮ 4, 23)
Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.
(MSĮ 4, 22)

22. Kvalifikacija – kas tai?
Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis <...>, taip pat kvalifikacija, kurią <...> suteikia aukštoji mokykla.
Kvalifikacija – SP studijų rezultatų (LO) kvintesencija?
Kvalifikacijos – nacionalinis SR (LO) lygmuo?
Stephen Adam išskiria 3 lygius:
Lokalų institucinį
Nacionalinį
Internacionalinį
Kvalifikacija – jungtis, tiltas
tarp ECTS ir SKVC projektų?

23. Studijų klasifikatorius
Studijų sritis
Studijų krypčių grupė
Studijų kryptis
Studijų krypties šaka

24. Klasifikatoriaus fragmento pavyzdys
Studijų sritis – socialiniai mokslai (LO?)
Studijų krypčių grupė – socialinės studijos (LO?)
L500 Socialinis darbas (LO?)
L510 Sveikata ir gerovė (LO?)
L520 Vaiko ir šeimos gerovė (LO?)
L530 Darbas su jaunimu (LO?)
L540 Socialinis darbas bendruomenėje (LO?)
L560 Probacinis darbas (LO?)
(Ar kiekvienam klasifikacijos lygiui bus apibrėžiami learning outcomes (LO?)?

25. Studijų sričių ir krypčių aprašai
Bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros studijų programoms tvirtina švietimo ir mokslo ministerija.
(MSĮ 48, 3)

26. Dėmesio vertas nacionalinis ypatumas
SKVC projektas “Studijų pakopų aprašų ir studijų krypčių aprašų sandaros sukūrimas”:

27. SKVC projektas: studijų aprašų rengimo metodologiniai principai ir parametrai
Studijų krypčių aprašai turėtų būti grindžiami studijų siekiniais ir siejami su profesiniais reikalavimais, tačiau neturėtų būti siejami su studijų programų sandara; Turi būti rengiamos studijų programų rengimo gairės arba bendrieji reikalavimai, kurie turi būti pakankamai lankstūs <...>.

28. Aiškinamasis terminų žodynas
SKVC projekto laukiami rezultatai (1)
Aiškinamasis terminų žodynas

29. SKVC projekto laukiami rezultatai (2)
Nacionalinės aprašų sąrangos projektas, apimsiantis studijų pakopų (pirmosios ir antrosios) aprašų projekto ir studijų krypčių aprašų sandaros projekto sukūrimą bei sąveikos su Nacionaline kvalifikacijų sąranga ir akreditavimo sistema įvertinimą.

30. SKVC projekto laukiami rezultatai (4)
Studijų krypčių aprašų skirtingoms pakopoms kūrimo metodika. <...> Bandomieji studijų krypčių aprašai (socialinis darbas ir informatika).

31. Krypties samprata ir aprėptis.
SKVC: PASIŪLYMAI NACIONALINEI STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SĄRANGAI PARENGTI (1)
Siūloma Lietuvos studijų krypčių aprašų sandara:
<...>
Krypties samprata ir aprėptis.
Profesinių žinių ir supratimo lūkesčiai.
Žinių, supratimo, gebėjimų ir įgūdžių siekiniai:
5.1. bendrieji siekiniai:
žinios ir supratimas,
pažintiniai gebėjimai,
praktiniai gebėjimai,
perkeliamieji gebėjimai;

32. 6. Mokymas, mokymasis ir įvertinimas.
SKVC: PASIŪLYMAI NACIONALINEI STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SĄRANGAI PARENGTI (2)
Siūloma Lietuvos studijų krypčių aprašų sandara (tęsinys):
5.2. krypties specialieji siekiniai:
krypties mokslo žinių išmanymas,
gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus,
gebėjimai kurti,
gebėjimai atsižvelgti į laikmečio ir socialinį kontekstą,
bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai,
5.2.6 praktiniai gebėjimai.
6. Mokymas, mokymasis ir įvertinimas.
7. (Lyginamieji) standartai ir/ar pasiekimų lygiai.
7.1. slenkstiniai,
7.2. tipiniai,
7.3. išskirtiniai.

33. Kvalifikacija=Kompetencijos=SP SR (LO)?
8. Kiekvienos studijų programos apraše studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su asmens, užbaigusio studijas pagal tą programą, įgyjamais studijų rezultatais (žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais). <...>
(Bendrųjų reikalavimų (BR)
studijų programoms projektas)
Ar šiuo atveju SP studijų rezultatai yra lygu kompetencijoms, kurias įgijusiam absolventui suteikiama atitinkama kvalifikacija?

34. Ir dar pora SKVC projekto įžvalgų
Studijų pakopų ir krypčių aprašų parengimas glaudžiai siejasi su nacionaline kvalifikacijų sąranga, grindžiama studijų siekiniais; pagrindinį toną užduoda Europos kvalifikacijų sąranga ir Dublino aprašai; Studijų krypties aprašų sandarą nusako studijų pakopa, studijų siekiniai, kompetentingumo lygmuo ir studijų trukmė, išreikšta kreditais. Šie studijų krypties aprašų parametrai yra pagrindinės gairės, rengiant, vykdant studijų programas ir vertinant jų kokybę.

35. Tuning’o programų modelis
Programos rengimas pagal Tuning metodologiją:
Programos grindžiamos profiliu, įgyjamomis kompetencijomis, MP, suteikiamais ECTS kreditais
Programos kūrimas komandinis darbas, grindžiamas konsultacijomis, diskusijomis, ir bendradarbiavimu
Mokymosi pasiekimai/ kompetencijos yra pagrindas kreditų skyrimui
Mokymo, mokymosi ir vertinimo metodai sudaro svarbią kreditų skyrimo metodikos dalį.
60 ECTS
I pakopos programa
Dalykas
IN other words, a study programme is seen not a summing-up of a number of loosely related course units. It could be seen as a cake. Holistic approach – it must be handled as an entity in itself. The units are related to each other as they lead to described goals. Minors and electives should strengthen the profile of the programme.
Iš viršaus į apačią

36. Top → Down: MSĮ
47 straipsnis. Studijų metai, formos ir studijų programos apimtis
<...>
3. Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų <...>.
4. Pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.
6. Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

37. Top → Down: BR projektas
9. Studijų programos, modulių ir atskirų dalykų apimtis nustatoma studijų kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės, ištęstinės). <...>

38. SP → M → SD SP – studijų programa M - modulis SD – studijų dalykas
Kiekvienas iš jų matuojamas kreditais, reiškia, kiekvieno jų studijos turi baigtis expressis verbis aprašytais studijų rezultatais (Learning Outcomes).

39. Bottom → Up
SD → Modulis → SP
Lygis – Pakopa (ciklas)?

40. Studijų dalykas (SD)
10. Per semestrą studijuojamų dalykų skaičius negali būti didesnis kaip 7. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.
(BR projektas)

41. Dalykininkų mintys dėl SD
Sąsaja su auditoriniu darbu neaiški
valandų skaičių sąlygoja - dėstytojo suinteresuotumas gauti kuo daugiau kontaktinių valandų, nes jomis skaičiuojamas jo darbo krūvis
bendri programos ‘skaičiukai’, nes reikia gauti, pvz., 160 kreditų sumą
nuo dalyko specifikos nelabai priklauso
Vertinimas ir kreditai
Išlieka nemažai dalykų, kur vertinama tik vieną kartą semestro pabaigoje (ypač didelių srautinių dalykų atveju). Taip lieka vietos atsitiktinumui
Nėra sistemos – bandoma užčiuopti intuityviai; kas reikalauja daugiau darbo (auditorinio ir parengiamojo), tam skiriamas didesnis pažymio “svoris” ir daugiau kreditų

42. Kreditas pagal MSĮ
4 str. 21 dalis: Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų valandų atitinka 60 kreditų.

43. Dalykininkų mintys dėl kredito: matavimo vienetas, tačiau ko?
Pvz., programų profiliai – pedagoginis ir bendrauniversitetinis filologinis. Ar tai reikštų kitokius kreditus?
Kreditas turi tapti studento darbo laiko matu savarankiško ir auditorinio darbo apimtims nustatyti. Savarankiškas darbas turi būti skaičiuojamas ir vertinamas - darbo valandos kiekvienam dalykui skiriamos individualiai:
maksimum 18 val. savarankiško darbo ir 22 val. auditorinių val.,
minimum 12 val. savarankiško ir 28 val. – auditorinio darbo
Dėstytojų darbo krūvio skaičiavimas neturi būti siejamas tik su auditoriniu darbu. Gal kreditas galėtų būti dėstytojo krūvio mato vienetu?

44. Modulis
Modulis – iš kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į tam tikrus studento gebėjimus; mažiausia galima modulio apimtis – 8 studijų kreditai.
(Iš BR projekto)

45. Lengva pasakyt...
Modulis – tai savarankiška, baigtinė, kartotinio dydžio studijų programos dalis, apjungianti kelis studijų dalykus, kuriuos sieja apibrėžtas bendras ugdymo tikslas ir mokymosi siekiniai (ugdomi gebėjimai) bei integruotas turinys. (VU)
Bazinis studijų planavimo vienetas yra studijų modulis, kurį sudaro savarankiškas studijų objektas, dėstomas vieną semestrą. Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo ir kitus darbus. (KTU)

46. Dalykininkų užčiuoptos problemytės
SD → Modulis → SP
Kvalifikacija=Kompetencijos=SP SR?
Paini terminologija. Programų tikslai ir uždaviniai - Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai) - Gebėjimai (1)
Paini terminologija. Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (2)
Paini terminologija. Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (3)

47. Paini terminologija. Programų tikslai ir uždaviniai - Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai) - Gebėjimai (1)
Studijų reglamente kalbama, kad Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai ir perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turi įgyti baigęs programą
ŠMM AIKOS sistemoje aprašyta, kokias kvalifikacijas turi turėti baigęs socialinio darbo studijų programą
Atrodo, kad yra nesusikalbėjimas naudojant terminus studijų siekiniai, kompetencijos, gebėjimai, kvalifikacijos (jie skirtingai suprantami ir vartojami, tikra mišrainė)

48. Paini terminologija. Programų tikslai ir uždaviniai - Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai) - Gebėjimai (2)
Išskiria atskirai kompetencijų grupes ir kompetencijas ir atskirai gebėjimus (VDU)
Nenaudojamas terminas kompetencijos, o kalbama apie žinias ir gebėjimus (VU)
Studijų uždaviniai labiau panašūs į studijų siekinius, kompetencijas. O gebėjimai formuluojami bendrai tekste, nedarant atskiro gebėjimų sąrašo (VU)
Laukiami rezultatai ar kompetencijos, gebėjimai – sumaištis. Kai kurie universitetai jų neįvardija, kiti parašę prie uždavinių, kiti aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis
Pirmiausia reikia suformuluoti siekinius, kurie neatsiejami nuo programos paskirties. Tada formuluoti studentų kompetencijas

49. Paini terminologija. Programų tikslai ir uždaviniai - Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai) - Gebėjimai (3)
Programų tikslai. „Mokyti planuoti ir telkti galimus išteklius, konkrečią socialinę paramą ir paslaugas, ...“
Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai). „Gebėti užmegzti ryšį su <...>. Turi mokėti išklausyti žmogų, padėti jam suprasti kokia yra jo problema, dėl kokių priežasčių jos nepavyko išspręsti ir padėti atrasti realiai įvykdoma sprendimo būdą.“
Gebėjimai. „Gebėti rinkti informaciją apie socialinės paramos poreikį, analizuoti informaciją apie socialinės paramos poreikį, vertinti socialinės paramos poreikio analizės rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą(as), projektuoti socialinės paramos modelį parenkant tinkamus metodus.“

50. Dar vienas svarbus Top→Down
2010 m. kovo 3 d. SKVC direktoriaus įsakymas dėl Ketinamų vykdyti studijų programų aprašo rengimo ir jo atitikties LR ŠM ministro patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams studijų programoms nustatymo metodinių nurodymų.
Taigi naujai rengiamos programos aprašas turi atitikti jau šiuos naujesnius reikalavimus.

51. SP tikslai ir siekiniai pagal SKVC
10. Programos aprašymo sudėtinės dalys yra šios: programos tikslai ir siekiniai; <...>.
11.2. programos tikslai, kurie turi būti pagrįsti rengiamų specialistų veiklai keliamais reikalavimais;
11.3. programos siekiniai, kuriuos formuluojant įvardijamos žinios ir supratimas, jų taikymo sritys ir sąlygos bei specialieji ir bendrieji gebėjimai;

52. Painiavos nemažėja...
18.2. studijų programos siekinių, numatomų studijų dalyko rezultatų, studijų metodų ir studento pasiekimų vertinimo metodų sąsajos, apibendrintos Metodinių nurodymų 1 priede pateikta 3 lentelės forma;
(Iš SKVC akto)

53. A decade of change in European
Trends 2010
Trends 2010:
A decade of change in European
Higher Education
BY ANDRÉE SURSOCK & HANNE SMIDT
CO-AUTHORS:
HOWARD DAVIES
JONNA KORHONEN
GERARD MADILL
LESLEY WILSON

54. Trends 2010
Finally, all Bologna Process partners should be awareaware of the risk of slipping into a technical and technocratic discourse at the policy level, among a relatively limited number of actors, with the attendant possibility that its vocabulary could become opaque to many academics. This would be regretful because the overriding objectives of shifting to student-centred learning and restructuring meaningfully curricula require time and resources as well as an adequate understanding, by academic staff and students, of the Bologna tools, their context and linkages.

55. Todėl last but not least 
Vienas iš svarbiausių šio seminaro uždavinių - sukurti modus vivendi tarp įvairių projekto darbo grupių ir ekspertų.
O vienas iš siekiamų rezultatų - susitarimas dėl modus operandi grupių viduje ir tarp grupių.