1. Ugdymo turinio atnaujinimas
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008) Patvirtinta: LR Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymas Nr. ISAK-2433, (Žin., 2008, NR )
Dr. Linas Jašinauskas

2. Bendrųjų programų atnaujinimas
Pagrindiniai atnaujinimo veiksniai:
ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti
Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose
dokumentuose;
naujos ugdymo tendencijos Europoje ir
pasaulyje;
nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų
rezultatai ir jų pagrindų parengtos
rekomendacijos;
diskusijų, konferencijų ir seminarų metu
mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti
pasiūlymai dėl ugdymo turinio kaitos.
2008 m.
Bendrosios programos 2

3. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m
Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatomis ir įgyvendinimo programa.
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, 2007.
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų. 2006/962/EB.
Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ( m.)
Konferencijos „Ugdymo turinio raida: ko mokysis vaikai XXI amžiuje “2005 m. lapkričio 30 d. rezoliucija.
Atlikta tarptautinės patirties rengiant panašaus pobūdžio dokumentus (pvz., Suomijos, D. Britanijos, Kanados, Australijos, N.Zelandijos, Lenkijos ir kt.) analizė.
Buvo renkami mokytojų, universitetų dėstytojų, nevyriausybinių organizacijų, politikų ir kitų socialinių partnerių pasiūlymai.
Buvo eksperimentuojama ir rengiamasi vykdant įvairių lygių projektus.

4. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo,
įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo
strategija ir priemonių planas ( m.)
Strategijos paskirtis:
apibrėžti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus bei švietimo lygmenų funkcijas šiame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m. prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius. 4

5. Ugdymo turinio proceso tikslas
pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys, pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
Ugdymo turinio procesas -
nenutrūkstamai vykdomas
ugdymo turinio formavimas,
įgyvendinimas, vertinimas ir
atnaujinimas. 5

6. Kokybės kriterijai ( mokymo programai)
Skatina mokinių aktyvų mokymąsi ir susidomėjimą.
Keliami visiems suprantami ugdymo tikslai.
Programos turi teorinį pagrindimą.
Vertybinės nuostatos ugdomos per mokiniui artimas veiklas (tyrinėjimą, žaidimą ar kitas gerai apgalvotas veiklas).
Programoje akcentuojamas mokymasis ir mokinių patyrimas.
Programa yra suprantama (nesudėtinga).
Reikalavimai mokinių pasiekimams susiejami su dalyko mokymo turiniu.
Programa yra naudinga mokiniui.
National Association for the Education of Young Children, 2004.

7. Svarbiausios kaitos kryptys
Ugdymo turinio orientacija į kompetencijų ugdymą:
dalyko žinios + gebėjimai + nuostatos;
ugdymo turinio integracija;
esminės ir bendrosios kompetencijos.
Ugdymo proceso orientacija į aktyvų mokymąsi (norint kitokios ugdymo kokybės, mokinys turi pats mokytis):
ugdymo individualizavimas;
motyvuojanti aplinka mokiniams.

8. Ugdymo turinys BP aprašomas:
kompetencijos samprata;
mokinių mokymosi pasiekimais;
ugdymo gairėmis;
turinio apimtimi;
mokinių pasiekimų lygių požymiais.

9. Mokinių mokymosi pasiekimai – svarbiausia BP dalis
Bendrosios kompetencijos.
Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai.

10. Bendrosios kompetencijos
mokėjimas mokytis
komunikavimas
pažinimas
socialinė
iniciatyvumas ir
kūrybiškumas
asmeninė
komunikavimas gimtąja kalba
komunikavimas užsienio kalbomis
matematinė kompetencija ir esminės
kompetencijos mokslo ir technologijų
srityse
skaitmeninis raštingumas
mokėjimas mokytis
socialinės ir pilietinės kompetencijos
iniciatyvumas ir verslumas
kultūrinis sąmoningumas ir raiška
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija
dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi
Kompetencijų. 2006/962/EB.

11. Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai
Mokinių pasiekimų visuma:
žinios ir supratimas;
gebėjimai (taikyti, tyrinėti, mąstyti, spręsti problemas, kurti);
nuostatos (vertybės, požiūris, nusiteikimas).

12. ugdymo turinio integracija; ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas;
Bendrosios programos ir
ugdymo turinio integracija;
ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas;
mokinių pasiekimų (rezultatų) akcentavimas;
pagalba mokytojui;
dalykų turinio apimties ribojimas;
ugdymo individualizavimas.

13. Informacinės technologijos Technologinis ugdymas
Ugdymo turinio integravimo pavyzdys Ugdymo sritys ir bendrosios kompetencijos pagrindiniame ugdyme
Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas: mokėjimas mokytis, komunikavimas ir IKT, pilietiškumas, verslumas, darnusis vystymasis, kultūrinis sąmoningumas
Dorinis ugdymas
etika, tikyba
gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio
Kalbos
Matematika
integruotas kursas, biologija, chemija, fizika
Gamtamokslis ugdymas
istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika
Socialinis ugdymas
dailė, muzika, šokis, teatras, integruoti menai
Meninis ugdymas
Informacinės technologijos
Technologinis ugdymas
Kūno kultūra

14. Socialinio ugdymo srities struktūra
I. Bendrosios nuostatos
Ugdymo srities paskirtis
II. Tikslai, uždaviniai, struktūra
Tikslas
Uždaviniai
Struktūra
III. Programos įgyvendinimas: integravimo
galimybės, didaktinės nuostatos, mokymosi aplinka
Integravimo galimybės
Didaktinės nuostatos
Mokymosi aplinka
Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys, vertinimas) 14

15. kompetencijos samprata
<...> Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų, mokiniai ne tik įgyja žinių bei gebėjimų, padedančių suprasti gamtinę, socialinę ir kultūrinę aplinką bei joje sėkmingai veikti, bet ir ugdomi bendrieji srities gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Nors mokiniai mokykloje mokosi atskirus socialinio ugdymo dalykus, tačiau visus juos jungia vienodos socialinio ugdymo bendrųjų gebėjimų sritys.
Ugdymo srities
kompetencijos samprata

16. Skirtingi, bet giminiški dalykai:
istorija;
geografija;
ekonomika (9-10 klasėse);
pilietiškumo pagrindų kursu (9-10 klasėse).

17. Socialinis ugdymas (kompetencijos struktūra)
Gebėjimai ir
nuostatos
Dalykų veiklos
sritys
Žinios  ir supratimas
Socialinio dalyvavimo
ir bendradarbia-
vimo
Kritinio mąstymo
Prakti-
niai ir
veiklos
Komunika-
Mokėjimo
mokytis
Vertybinės
Istorija
1. Istorinės raidos supratimas
2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje
3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas
4. Istorinio supratimo raiška
Pilietiškumo ugdymas
1. Visuomenės
pažinimas ir
tyrinėjimas
2. Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas 17

18. Bendros gairės srities dalykams (1)
1.3. Praktiniams socialinio ugdymo gebėjimams ugdytis ypač reikšminga mokiniu socialine veikla, kuri yra integrali bendrojo ugdymo dalis, t. y. maksimaliai susieta su Bendrųjų programų keliamais tikslais ir uždaviniais.
4.4. Visi 5–10 klasių mokiniai privalo dalyvauti socialinėje veikloje, kuri
apima šias veiklos sritis: socialinis žinojimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Socialinė veikla organizuojama koncentrais:
5–6 klasių mokiniai dalyvauja veikloje, kuri labiau orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje bei kaimynystėje.
7–8 klasių mokinių veikla orientuota į pilietiškumo ir atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi bei jų plėtojimą, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenes ir jaunimo organizacijų veikloje.
9–10 klasių mokiniai savo socialinėje veikloje gilinasi į visuomeninį kontekstą, ugdosi visuomeninę atsakomybę, susipažįsta su profesijomis, identifikuodami savo poreikius ir galimybes.

19. Bendros gairės srities dalykams (2)
Integravimas tarp dalykų.
<...> Integruojamoji socialinio ugdymo ašis yra siekis ugdyti sąmoningą ir aktyvų savo tautos bei pilietinės visuomenės narį. Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų ir dalyvaudami mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime, mokiniai skatinami susidaryti visuminį vaizdą apie pasaulį, kuriame jie gyvena ir veikia. Todėl tarp atskirų socialinio ugdymo dalykų turėtų būti išlaikomi glaudūs integraciniai ryšiai. Žinios, gebėjimai ir kurso nuostatos įgytos mokantis istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų kurso ir ekonomikos turėtų padėti mokiniams iš įvairių pozicijų suvokti žmogaus santykį su socialine, gamtine ir kultūrine aplinka praeityje bei šiandien. Taip pat padėti pagrindus atsakingam gyvenimui ir veiklai demokratinėje visuomenėje. 19

20. Bendros gairės srities dalykams (3)
Integravimas su kitomis ugdymo turinio sritimis.
su doriniu ugdymu;
su gimtąja kalba;
su meniniu ugdymu;
su gamtamoksliniu ugdymu ir matematika;
su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;
su technologiniu ugdymu;

21. Bendros gairės srities dalykams (4)
Integruojamosios programos.
Socialinio ugdymo turinys padeda įgyvendinti ir integruojamąsias programas. Derinant tarpusavyje socialinio ugdymo ir šių programų tikslus, turinį, ugdymo būdus įgyvendinamos: mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, darnaus vystymosi bei kultūrinio sąmoningumo integruojamosios programos.

22. Bendros gairės srities dalykams (5) Didaktinių nuostatų struktūra (1)
Planavimas
formuluoti aiškius mokymosi tikslus ir konkrečius i rezultatą orientuotus uždavinius;
numatyti, ko ir kaip mokiniai bus mokomi, kaip jie parodys savo mokymosi rezultatus, kaip bus vertinami ir kaip apmąstys savo mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus;
atsižvelgti į mokyklos bendruomenės keliamus socialinio ugdymo tikslus ir prioritetus, konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi sąlygas;
bendradarbiauti su kitais socialinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojais, ieškant sąsajų ir atskirų dalykų ugdymo turinio integracijos, padedančių siekti visuminio mokinio asmenybės ugdymo;
planuojant socialinę veiklą, atsižvelgti į amžiaus tarpsnių ypatumus, į mokinių interesus, į mokyklos bei vietos bendruomenės galimybes. 22

23. Bendros gairės srities dalykams (6) Didaktinių nuostatų struktūra (2)
Ugdymo organizavimas
ugdant tautinį ir pilietinį sąmoningumą, laikytis vertybių ir veiklos vienovės principo;
ugdymo metu taikyti aktyvius ugdymo metodus, skatinančius tyrinėjimus, interpretacijas, problemų sprendimą;
skatinti mokinius per socialinio ugdymo dalykų pamokas įgytas žinias taikyti kasdieniame gyvenime ir įvairiose nestandartinėse situacijose;
socialinį ugdymą glaudžiai sieti su gyvenimo praktika, todėl ugdymo metu mokiniams pateikti užduotis, reikalaujančias pagal jų galimybes nagrinėti svarbiausias šių dienų visuomenės gyvenimo aktualijas ir problemas;
socialinę veiklą sieti su pačių mokinių pasirinkimu, mokytojų pasiūla bei mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais.

24. Bendros gairės srities dalykams (7) Didaktinių nuostatų struktūra (3)
Vertinimas
remtis „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Socialiniame ugdyme, atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir paskirtį taikomi tokie vertinimo budai: diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas;
atsižvelgti i Bendrosiose programose mokinių pasiekimams keliamus reikalavimus. Vertinimas turėtų apimti ne tik mokiniu žinias ir gebėjimus, bet ir nuostatas, mokinių kultūrinę, socialinę ir pilietinę saviraišką;
itin didelį dėmesį skirti formuojamajam vertinimui, kuris skatina mokinius tobulinti savo socialinę ir pilietinę kompetenciją, suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda spręsti ugdymosi ir mokymosi problemas;
socialinėje veikloje taikyti refleksyvųjį vertinimą.

25. keliamas dalyko tikslas ir uždaviniai;
numatomi laukiami ugdymo rezultatai - mokinių pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas);
nubrėžiamos pagrindinės ugdymo gairės ir turinio apimtys;
nustatomi bendri vertinimo principai.
Struktūra
Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys,
vertinimas)
Dalyko tikslas
Uždaviniai
Mokinių gebėjimų raida
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės
Turinio apimtis
Vertinimas 25

26. Mokinių esminių gebėjimų raida Ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas
Geografija, 5-10 klasės
Veiklos sritis
5-6 klasė
7-8 klasė
9-10 klasė
1. Orientavimasis
erdvėje ir
žemėlapyje.
Remiantis aplinkos
požymiais, orientuotis
savo gyvenamojoje
vietovėje.
Elementariai
orientuotis žemėlapyje
ir gaublyje.
Naudojantis vietovės planu,
gebėti orientuotis vietovėje.
Naudojantis bendraisiais ir
teminiais žemėlapiais,
orientuotis lokalioje ir globalioje
geografinėje erdvėje.
Nustatyti objektų geografinę
padėtį.
savarankiškai gebėti orientuotis
Naudojantis įvairaus turinio ir
mastelio žemėlapiais, orientuotis
visose trijose geografinėse
erdvėse (lokalioje, regiono
ir globalioje).
Nustatyti ir apibūdinti objektų
gamtinę, ekonominę ir politinę
geografinę padėtį.
Mokinių esminių gebėjimų augimas pilietinio ugdymo veiklos srityse pereinant iš vieno
koncentro į kitą. Tai gali padėti mokytojui numatyti mokinių gebėjimų raidos nuoseklumą ir tęstinumą
bei planuoti mokymosi pažangą. 26

27. Mokymos(si) uždaviniai
žinios
Pagrindinėje mokykloje mokiniai:
įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
<...>;
įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų priežastis;
renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina;
suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime.
Gebėjimai
Nuostatos
Dalykinė kompetencija 27

28. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės
Orientyras - kokio rezultato siekia visi mokiniai
Istorija, 5-6 klasės
Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas
Mokinių pasiekimai
Ugdymo gairės
Nuostatos
Gebėjimai
Žinios ir supratimas
Suvokti, kad, norint suprasti dabartinį mūsų gyvenimą, būtina pažinti praeitį.
1.1. Paaiškinti, kodėl svarbu žinoti apie praeityje vykusius įvykius.
1.2. Paaiškinti, kaip istorikai tiria praeitį.
Pateikti
pavyzdžių,
atskleidžiančių
praeities įvykių
ryšį su dabartimi.
<...>.
Mokiniai, dirbdami grupėse, aiškinasi,
kaip istorikai, remdamiesi istorijos
šaltiniais (pvz., praeityje žmonių
naudotais buities daiktais, įvairiais
pasakojimais, legendomis, mitais ir kt.),
tiria praeitį.
Kaip turėtų mokytis
mokiniai, kad pasiektų rezultatą?
Dalykinė kompetencija
Skyrelyje aprašomi 9-10 klasių mokinių pasiekimai - nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, kuriuos turi įgyti
mokiniai baigę šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti laukiamus mokinių pasiekimus.
Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, kuriose nurodytos rekomendacijos,
kaip būtų galima planuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų pilietinio ugdymo rezultatų. 28

29. Mokinių pasiekimai – žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys), kuriuos mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą.
Ugdymo gairėse parodomi pagrindiniai proceso bruožai formuojantys mokinių žinias ir jų supratimą, gebėjimus bei nuostatas. Mokytojui pateikiamos gairės planuoti ugdymo procesą. 29

30. Turinio apimtys – apibrėžtas indėlis ir išryškinti apribojimai
Turinys suprantamas kaip priemonė gebėjimams ir nuostatoms ugdyti.
Pvz., nagrinėja graikų, romėnų ir krikščionybės įnašą kuriantis Europos civilizacijai. Susipažįsta su viduramžių Europos kasdienio žmonių gyvenimo ir kultūros savitumais. Aiškinasi krikščionių bažnyčios vaidmenį žmonių gyvenime.
Trumpais teiginiais pateikiama pagrindinė tematika, kurios aprašuose nurodoma, ko ir kaip plačiai ar giliai reikia mokyti, ką pabrėžti, nukreipti į gebėjimų bei nuostatų ugdymą.
Pvz., žemėlapiai ir jų įvairovė. Mokiniai mokosi naudotis vietovės planu. Nagrinėja įvairaus turinio ir mastelio žemėlapius, jais naudodamiesi skaičiuoja atstumus, laiko skirtumus, nustato geografines koordinates.
Nuo 7-8 klasės išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygmeniui pasiekti.
Pvz., mokosi naudotis vietovės planu. Naudodamiesi gamtiniais ir politiniais žemėlapiais, mokosi skaičiuoti atstumus ir nustatyti geografines koordinates. 30

31. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai
Lygmenys
Veiklos
sritys
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
1. Žinios ir supratimas
Paaiškina kai
kurias sąvokas ir
principus, susijusius su
demokratine valstybe ir
pilietine visuomene.
Paaiškina pagrindines
su demokratine valstybe
ir pilietine visuomene
susijusias sąvokas,
principus ir teorijas,
remdamiesi jais, vertina
artimiausią socialinę
aplinką.
Laisvai vartoja
pagrindines su
demokratine valstybe
atpažįsta principus ir
teorijas, remdamiesi
jomis, vertina Lietuvos
pilietinės visuomenės
procesus.
2. Socialinis dalyvavimas ir bendradarbiavimas.
Paraginti prisideda prie
klasės, mokyklos ir
vietos bendruomenių
Problemų sprendimo.
Dažnai dalyvauja
sprendžiant klasės,
mokyklos ir vietos
bendruomenių
problemas.
Noriai ir dažnai kartu su
visais svarsto
bendruomenėje
kylančias politines,
socialines, ekonomines 31

32. Bendrųjų programų įgyvendinimas
m.m. – parengiama 400 konsultantų - projektas “Pasirengimas atnaujintų Bendrųjų programų diegimui”
2009 m. I ketvirtis – metodinės rekomendacijų projektai (didžiausias dėmesys planavimui)
2008 m. II ketvirtis – metodinės rekomendacijos vadovėlių autoriams (dorinis ir socialinis ugdymas)
2009 m. II ketvirtis – Vadovėlių ir mokymo priemonių duomenų bazė.
m.m. pradedama įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse
m.m. pradedama įgyvendinti 2, 4, 6, 8, 10 klasėse
2009 m. remiantis atnaujintomis Bendrosiomis programomis koreguojamos matematikos, lietuvių ir kitų gimtųjų kalbų, lietuvių valstybinės kalbos PUPP programos
2011 m. PUPP užduotis rengiama pagal pakoreguotas PUPP programas
Vadovėliai: parengti ar rengiami pagal atnaujintas BP (kitus galima pritaikyti).

33. Parama mokytojams įgyvendinant BP – nauji ES SF projektai 2008-2013 m.
„Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas“
„Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui”

34. Pokyčiai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.
Dalykų tematika keičiasi palyginti nedaug, ne iš esmės.
Labiausiai keičiasi ugdymo tikslai – siekiama kitokios rezultatų kokybės ir ugdymo proceso kokybės.
Tai reikalauja iš mūsų šiuolaikiškai planuoti ir organizuoti ugdymo procesą.
Keičiasi rezultatų ir proceso vertinimo rodikliai. Po dvejų metų pradės keistis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, pasikeis vidurinio ugdymo programos.
Tai reikalauja iš mūsų naujų vertinimo kriterijų ir būdų.

35. Bendrųjų programų įgyvendinimo sąlygos:
padėti mokytojams nuolat tobulėti, ne tik lankant seminarus, bet ir dirbant savo darbo vietoje;
pašalinti galimus trukdymus, prasmę praradusias procedūras (pavyzdžiui, planavimą „į stalčių“);
sukurti modernius bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo mechanizmus.

36. „Geras supratimas esminių mokymo programos nuostatų tarp ją rengiančios institucijos ir mokyklos yra esminė problema“.
A. A. Gatthorn, F. Boschee, B. M. Whitehead, Curriculum Leadership, Development and Implementation, California, 2006.

37. Pagrindinio ugdymo istorijos bendrosios programos37

38. Istorijos bendrųjų programų atnaujinimas
Kai kurie atnaujinimo veiksniai:
nauji ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti
Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose
dokumentuose;
istorijos mokymo tendencijos Europos ir
Šiaurės Amerikos šalyse;
socialinio ugdymo turinio analizės metu
išryškėjusios istorijos ugdymo problemos;
nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų
duomenys apie socialinį ugdymą mokyklose;
diskusijų, konferencijų ir seminarų metu
mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti
pasiūlymai dėl istorijos ugdymo turinio kaitos;
2007 – 2008 m. pasiūlymai ir pastabos m.
Istorijos bendrųjų programų projektui.
Istorijos
bendrųjų
programų projektas 38

39. Atnaujintoje programoje akcentuojami šie istorijos mokymo aspektai
istorijos mokymas orientuojamas į istorinio mąstymo ugdymą;
ugdomos bendrosios (mokėjimas mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, asmeninė) ir dalykinės kompetencijos.
didesnis dėmesys skiriamas istorijos praktinių gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui;
istorijos ugdymo turinys siejamas su mokinio turima kompetencija ir jo gyvenimo kontekstu;
istorijos mokyme taikomi aktyvūs mokymo metodai ir mokymas orientuojamas į konkrečius ugdymo(si) rezultatus;
ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas bei pritaikomas įvairių mokymosi stilių bei gabumų mokiniams.

40. Istorijos mokymo tikslas
Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.

41. Istorijos mokymo uždaviniai
žinios
Pagrindinėje mokykloje mokiniai:
įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
<...>;
įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų priežastis;
renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina;
suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime.
Gebėjimai
Nuostatos
Dalykinė kompetencija 41

42. Veiklos sritys – istorinio mąstymo komponentai
Istorinės raidos supratimas.
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje.
Istorijos tyrimas ir interpretavimas.
Istorinio supratimo raiška. 42

43. Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairės
Istorija, 5-6 klasės
Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas
Mokinių pasiekimai
Ugdymo gairės
Nuostatos
Gebėjimai
Žinios ir supratimas
Suvokti, kad, norint suprasti dabartinį mūsų gyvenimą, būtina pažinti praeitį.
1.1. Paaiškinti, kodėl svarbu žinoti apie praeityje vykusius įvykius.
1.2. Paaiškinti, kaip istorikai tiria praeitį.
Pateikti pavyzdžių apie praeities įvykių ryšį su dabartimi.
Mokytojas pateikia pavyzdžių, parodančių ryšį tarp praeities ir dabartinio gyvenimo, paaiškina, kodėl svarbu pažinti praeitį.
Mokiniai supažindinami su
laiko skaičiavimu istorijoje (metai, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, pr. Kr., po Kr.). 43

44. Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis pagrindimas (1)
Mokiniai turėtų ne tik patys rinkti informaciją ar įsisavinti vadovėlių autorių ir tyrinėtojų pateikiamus vaizdinius apie praeitį, bet ir aktyviai formuotis savo viziją apie istoriją.
Mokinys turėtų būti savo istorinio suvokimo kūrėjas, gebėti jį pagrįsti, bet tai neprivalo atitikti mokytojo ar vadovėlio autoriaus pozicijos.
Mokant istorijos, reikėtų skatinti mokinių refleksiją, savarankišką nagrinėjimą ir vertinimą pasirinktų istorinių įvykių, reiškinių ar procesų genezės, jų priežasčių ir rezultatų.
Refleksyvusis istorijos mokymo modelis mokiniams atveria plačias galimybes formuluoti savo hipotezes, lyginti ir nagrinėti kontrfaktinės situacijas
(Philips, R.  R., 2002, Bienek, M, 2007).

45. Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis pagrindimas (2)
Ugdant istorinį mąstymą mokiniams turi būti sudarytos sąlygos:
analizuoti ir vertinti informaciją;
iš pateiktos informacijos išskirti svarbiausią ir antraeilę informaciją;
ieškoti užduočiai atlikti trūkstamos informacijos;
ieškoti alternatyvių būdų išsiaiškinti nagrinėjamus klausimus;
nustatyti atliekamų mąstymo operacijų eiliškumą ir atlikti jas;
įvertinti savo sukurtus istorinius aiškinimus ir suformuluotas išvadas;
koreguoti aptiktas klaidas įvertinus savo sukurtus istorinius aiškinimus ir išvadas;
nedaryti išvadų, kai nėra pakankamos informacijos ir istorinių faktų joms pagrįsti;
atlikti užduotis su skirtingais šaltiniais (struktūra ir forma);
vienodai ir nuosekliai aiškintis kiekvieną klausimą;
plėsti terminų ir sąvokų bagažą.
Istorinis mąstymas gali būti plėtojamas istorinių šaltinių (nagrinėjant praeities palikimą), vaizdinių (koreguojant ir keičiant vaizdinių turinį apie praeitį), sąvokų (aiškinantis sąvokas ir teorinę medžiagą) pagalba (Zielecki, 2007; Wineburg, 2001, Sauer, 2007).

46. Indėlis (tematika) Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
5–6 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos pradinio ugdymo pakopoje.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Žmogus ir
istorija.
Gyvenamoji
vietovė
praeityje
ir dabar.
Lietuvos
istorijos
epizodai.
Lietuvos
kaimynai.
Europos
istorijos
epizodai.
Epizodinis kursas
Turinio apimtyje akcentuojama žmonių kasdienio gyvenimo, kultūros ir visuomenės istorija. 46

47. Išlaikoma 2003 m. BP tematikos struktūra
Indėlis (tematika)
Išlaikoma 2003 m. BP tematikos struktūra
7–8 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos 5–6 klasėse. Mokiniai mokomi atskirus istorijos įvykius ir reiškinius jungti į visumą, susidaryti nuoseklų pasaulio ir Lietuvos raidos vaizdą nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Žmogus istorijoje.
Senovės Rytų civilizacijos.
Antikos civilizacijos.
Viduramžių civilizacija.
Ankstyvieji naujieji laikai (iki
XVII a. antrosios pusės). 47

48. Indėlis (tematika)
9–10 klasės yra paskutinis pagrindinės mokyklos koncentras. Šiose klasėse, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus, bei į tai, kad baigiama pagrindinė mokykla, yra keliami aukštesni reikalavimai mokinių pasiekimams.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Pasaulis ir Lietuva XVII a. antroje
pusėje – XX a. pradžioje.
Pasauliniai karai ir tarpukario
laikotarpis.
Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje
pusėje – XXI a. pradžioje. 48

49. Integracija Mokymasis mokytis Pilietiškumas Ekonomika, verslumas
Skaitmeninis raštingumas (+ IKT kaip priemonė dalykų mokyme)
Gyvenimo įgūdžiai
Kultūrinė kompetencija

50. Probleminės sritys: vidurinė mokykla
Istorijos mokymo tęstinumas pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje;
praktinių gebėjimų ir nuostatų ugdymas XI-XII klasėse;
istorijos ugdymo turinio apimtys ir struktūravimas XI-XII klasėse. 50

51. www.pedagogika.lt linas.jasinauskas@spc.smm.lt51