1. „IKT ir inovatyvių ugdymo metodų taikymas pradiniame ir specialiajame ugdyme“
Telšių „Germanto“ vidurinės mokyklos
pradinių klasių mokytoja metodininkė
Daiva Grevienė
Telšiai

2. Seminaro uždaviniai:
Supažindinti su projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ raida.
Pasidalinti patirtimi apie į mokinį orientuotų inovatyvių ugdymo metodų taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybes ir privalumus.
Aptarti IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybes ir privalumus: MO, VMA ir kt.
Pristatyti savo sėkmės istoriją.

3. Šiuolaikinis ugdymas grindžiamas supratimu, kad:
Ugdymasis - konstruktyvi paties individo veikla, sudarant jam sąlygas bei suteikiant paramą.
Vaikai ugdosi, remdamiesi sukaupta patirtimi, įgūdžiais bei jiems būdingais ugdymosi būdais.
Pedagogas privalo parinkti ugdymo metodus, kurie tenkintų individualius vaikų poreikius.

4. Inovatyvūs ugdymo metodai užsienyje

5. JAV: dėmesys kiekvienam vaikui (No Child Left Behind, 2001) RAND: „Evluatįng ComprehensiveSchool Reform. Focus on Implementation. “
Tikslas – iki 2014 m. ženkliai pagerinti švietimo kokybę pradiniame ir viduriniame ugdyme.
Mokyklos gali pasirinkti reformuojamos mokyklos modelį.
Periodiškai atliekami tyrimai apie modelių efektyvumą.

6. JAV tobulinama: Ugdymo programa; Ugdymo metodai; Vadyba;
Vaikų grupavimas;
Vertinimas;
Tėvų įtraukimas.

7. JAV: tobulinama klasės lygmenyje
Užduotys (veiklos) susijusios su realiu vaikų gyvenimu;
Didesnę laiko dalį vaikai dirba poromis ar mažose grupėse (to paties ar skirtingo gebėjimų lygio);
Vaikai mokomi įsivertinti savo ir įvertinti kitų darbo rezultatus;
Vaikams keliami aukšti ir tuo pačiu metu realūs tikslai;
Vaikai grupuojami pagal pasiekimų lygį, o ne pagal mokymosi stilių;
Daug skaitoma klasėje ir ne mažiau kaip 20 min.

8. Suomijos mokinių sėkmė tarptautiniame PISA tyrime 2000 m
Suomijos mokinių sėkmė tarptautiniame PISA tyrime 2000 m. “THE FINNISH SUCCESS in PISA- AND SOME REASONS BEHIND IT” Institute for Educational Research, University of Iyvaskyla
Dalyvavo mokinių iš 32 valstybių.
Buvo vertinamas mokinių gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius įvairiose autentiškose situacijose; renkama informacija apie mokinių nuostatas mokymosi atžvilgiu.

9. Kas lėmė sėkmę?
Didelis mokyklų ir pedagogų laisvės laipsnis, pasirenkant ugdymo turinį, mokinių pažangos vertinimo ir ugdymo metodus.
Pedagogų profesionalumas.
Mokinių motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis, pomėgis skaityti.
Vienodos mokymosi galimybės.

10. Kas lėmė sėkmę? Ugdymo individualizavimas.
Projektinis darbas mokykloje ir po pamokų.
Mokymuisi palanki aplinka mokykloje ir namie.
Mokiniai pripratę atlikti užduotis, reikalaujančias kritinio mąstymo ir žinių pritaikymo.

11. Kaip padėti berniukams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų
Kaip padėti berniukams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų? Kelley King, Michael Gurian “With boys in Minds / Teaching to the Minds of Boys”.
Pasiūlyti veiklų, leidžiančių eksperimentuoti ir judėti.
Naudoti erdvinę - vizualinę užduočių pateikimo formą.
Kalbos mokymui naudoti tekstus ir rašymo užduotis berniukams įdomiomis temomis.
Leisti rinktis draugus, su kuriais nori dirbti.
Aiškiai nurodyti atliekamo darbo tikslingumą ir sąsajas su realiu gyvenimu.

12. Meistriškumas ir džiaugsmas (Excellence and Enjoyment: a strategy for primary schools)
Teikiantis džiaugsmą ugdymosi procesas.
Maksimali sėkmė kiekvienam vaikui.
Suaugusiųjų vaidmuo – padėti vaikams nugalėti kliūtis tobulėjimo kelyje.

13. Inovatyvūs ugdymo metodai Lietuvoje

14. Ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetai 2006-2012 metais
Orientuoti ugdymo turinį į esminių asmens kompetencijų ugdymą.
Užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą.
Ypatingą dėmesį skirti mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui.
<...> tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą šiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo,
ugdymo proceso planavimo,
refleksijos.

15. Ugdymo kokybės siekimas klasės lygmenyje:
Pedagogai turi tikėtis aukštų pasiekimų iš visų vaikų;
Užduotys ir veiklos turi būti individualizuotos (remtis vaikų jau turimomis žiniomis, žiniomis apie vaiko mokymosi stilių, jo stipriąsias puses, domėjimosi sritis);
Palanki ugdomoji aplinka;
Į vaiką orientuoti ugdymo metodai;
Vaikams sudaroma galimybė rinktis;
Sąveika su šeima.

16. Rekomenduojama:
Pažinti kiekvieną vaiką ir ugdymo(si) procese remtis vaikų jau turimomis kompetencijomis.
Skatinti ugdymąsi bendradarbiaujant.
Siekti ugdymo integralumo.
Plačiai naudoti už įstaigos sienų esančius resursus.
Naudoti priemones ir veiklas, skatinančias eksperimentuoti ir spręsti iškylančias problemas.
Daug dėmesio skirti asmenybės formavimui.
Įtraukti šeimas į ugdymo procesą.

17. Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams (prof. P.Jucevičienė)
“Gauti tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, jog mokytojai iš esmės dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, rečiau sąveikos paradigma. Viltinga yra tai, jog aptikta mokytojų, kurie savo veiklą jau grindžia mokymosi paradigma, tačiau tokių mokytojų yra mažuma.”

18. Aiškinimą; Klausinėjimą; Demonstravimą; Rašymą; Skaitymą;
Mokytojas, veikiantis remdamasis poveikio paradigma, naudoja šiuos metodus:
Aiškinimą;
Klausinėjimą;
Demonstravimą;
Rašymą;
Skaitymą;
Mokyklinę pamoką.

19. Mokytojas, veikiantis sąveikos ir mokymosi paradigmoje, siūlo aktyvaus mokymosi metodus:
Žaidimą;
Ekskursiją;
Išvyką;
Diskusiją;
Eksperimentavimą;
Bendradarbiavimą;
Problemų sprendimo paiešką (individualią arba grupėse);
Individualų arba grupinį projektą;
Ugdymąsi iš patirties;
Kūrybą, dramą, ir t.t.

20. Sėkmingam inovatyvių metodų diegimui reikia:
Pedagogų supratimo ir noro keisti ugdymo praktiką;
Pastovaus profesinio tobulėjimo ir pilno seminaruose gautų žinių įdiegimo;
Išorinės ir vidinės paramos;
Pedagogų tarpusavio bendradarbiavimo;
Pastovaus pedagoginio proceso vertinimo;
Tėvų ir bendruomenės įtraukimo;
Atlygio pagal darbą.

21. Moksliniai smegenų veiklos tyrimai
Moksliniais smegenų veiklos tyrimais;
Psichologijos ir pedagogikos mokslų pasiekimais;
Informacinių komunikacinių technologijų plėtra;
Pažangia pedagogų praktika.

22. Smegenų veiklos tyrimai: dešinysis/kairysis pusrutuliai

23. Įrankis
Mums protas atrodo tokia saugykla,
kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis.
J.W.Gardner, Self-Renewal,1963

24. Inovatyvūs ugdymo metodai paremti 4 P taisykle:
PASAKYK – ir aš užmiršiu.
PARODYK – ir aš prisiminsiu.
Leisk PABANDYTI ir aš išmoksiu.
Leisk PERDUOTI kitam – ir aš įsisavinsiu.

25. Skirtingi metodai, skirtingi įgūdžiai
Testais laviname skaitymą ir skatiname nepraleisti smulkmenų.
Projektais laviname kūrybiškumą.
Dėstymu - atidaus klausymo įgūdį.
Grupiniu darbu – diskusijas, įtikinėjimo ir darbo su kitais įgūdžius.
Klausimų metodas skatina smalsumą, parodo dalyko logiką, leidžia žinias perkelti į kitą situaciją.
Aktyvaus mokymo metodai – tinklo nėrimas, dėlionė, ledlaužiai, akiniai, galerija, penkiaeilis, durstinys, Veno diagrama, 4 kampai, vienas žodis, karuselė, žinau-nežinau-išmoksiu, šviesoforas...
Mokytojui reikia metodus išbandyti tris kartus:
mokantis pritaikant pagerinant.

26. Pirmasis kartas - mokymasis
Praktinis darbas:
susiskirstyti į tris „dūzgiančias grupes“;
surašyti kuo daugiau aktyvių mokymo(si) metodų;
kūrybiškai savo darbą pristatyti.

27. A – aria A – aukštas „Vienas žodis“ R – rudas R – ristas
Mokinys užrašo stulpeliu mokytojo nurodytą daiktavardį ir su kiekviena jo raide parašo jam kilusią asociaciją, susijusią su nurodytu daiktu.
A – aria A – aukštas
R – rudas R – ristas
K – kuinas K – karčiai
L – liesas L – lekia
Y – ypatingas Y – ypatingas
S – senas S – stiprus

28. „Teigiamas – neigiamas“
Visiems mokiniams išdalinami lapeliai su įvairiais žodžiais ar paveikslėliais, prie kurįų pažymėtos raidės T arba N (pvz.: saldainis – T; saldainis – N; pieštukas – T; pieštukas – N).
Mokiniams skiriama užduotis per 3 minutes pasiruošti apie nurodytą daiktą pasakyti 3 – 4 sakinius (T – teigiamus; N – neigiamus).
Pradeda pasisakymą tas vaikas, kuris turi žodį su raide T, o jam oponuoja mokinys, turintis tą patį žodį su raide N.
Šis žaidimas puikiai tinka įvairiems literatūriniams teismams.

29. „Penkiaeilio metodas“
Penkiaeilis – tai glausta informacijos ir faktų išraiška, kuria apibūdinama viena ar kita tema. Šis metodas parankus sudėtingai informacijai jungti, moksleivių supratingumui įvertinti ir yra puiki kūrybos išraiškos priemonė.
Penkiaeilio kūrimo orientyrai:
Pirmoji eilutė – temos apibūdinimas vienu žodžiu (paprastai daiktavardžiu).
Antroji eilutė – temos apibūdinimas dviem žodžiais (dviem būdvardžiais).
Trečioji eilutė – trys žodžiai, nusakantys temos veiksmą (trys veiksmažodžiai arba veiksmažodinės formos).
Ketvirtoji eilutė – keturių žodžių frazė, išreiškianti požiūrį ta tema.
Penktoji eilutė – sinonimiškas žodis, pakartojantis temos esmę.

30. „Penkiaeilio metodas“
Pavyzdys:
Televizorius
Spalvotas, nebylus
Laukia, vilioja, pavergia
Atima didžiausią laisvalaikio dalį
Priešas

31. „Karuselė“
Tas pats užduočių blokas skiriamas visoms grupėms, tik skirtinga tvarka,
todėl vienu metu kiekviena grupė dirba prie skirtingos užduoties. Bet, kai „Karuselė“ apsisuka, visos grupės būna įveikusios tas pačias užduotis.

32. „ IŠŠŪKIS“
Beveik kiekvieną veiklą galima paversti žaidimu, jei ją pateiksime kaip iššūkį:
pvz., „ Paveiksle yra 5 požymiai, būdingi pavasariui. Lažinuosi, kad nė vienas iš jūsų
neras visų 5! “

33. Pakeisti TV/radijo žaidimai
Mokiniams dažnai patinka žaisti adaptuotą gerai žinomą TV ar radijo žaidimą. Pvz.:
„ Taip ir ne“;
„ Šeši nuliai - milijonas“;
„ Penktokų iššūkis“ ir kt.

34. „Tinklo nėrimas“
Vaikų saviraiškai, kūrybiškumui, kritiniam mąstymui ugdyti puikiai tinka šis metodas. Jis
dar vadinamas „minčių lietus“, „bulių sesija“, kolektyvinis idėjų kūrimas. Tai būdas sukaupti daugybę kūrybinių minčių, kurios vertinamos paskui.
Šio metodo esmė tokia:
lentos viduryje užrašius žodį, aplink „neriamas tinklas“, t.y. rašoma viskas, kas su tuo žodžiu asocijuojasi. Vėliau tarp tų asociacijų ieškoma ryšių – kiekvienas pagrindžia savo asociaciją.

35. „Akiniai“
Į kai kuriuos dalykus galima pažvelgti daugeriopai. Tarsi per skirtingus akinius.
Tam pradinėse klasėse tinka frazeologizmų, daugiareikšmių žodžių, patarlių reikšmių aiškinimas, mįslių minimas.
Pvz.: pateiktys „Frazeologizmai“.

36. „Laikraštyje raskite kiek galima daugiau... Kuri grupė ras daugiausa?“
„Lobio ieškojimas“
Informacijos ieškojimas gali tapti paprastu žaidimu, jei bus lenktyniaujama arba konkuruojama.
pvz:
„Laikraštyje raskite kiek galima daugiau... Kuri grupė ras daugiausa?“

37. „ŠIUOLAIKINIS MOKYMAS“
Siūlau paskaityti:
GEOFF PETTY
„ŠIUOLAIKINIS MOKYMAS“
(Praktinis vadovas)
VILNIUS, 2007

38. Gerosios patirties sklaida
Kai minčių lietus nelyja,
Keturi kampai atgyja.
Metam tinklą –
Štai ir va –
Gera dirbti porose!
Porą su pora sudėję
Turim grupinę idėją.
Projektuojam ir šturmuojam,
O po to analizuojam.
Žaidžiam, imam interviu –
Štai jums metodų meniu.
Jei jų trūksta – dar pridėsim.
Kai drauge mes padirbėsim!

39. IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybės ir privalumai: VMA, MO ir kt.
„IKT taikymo galimybės, atsižvelgiant į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mokymosi ypatumus“

40. Virtualios mokymosi aplinkos (VMA) samprata
Sparčiai besivystančios IKT ir jų taikymo galimybių gausa paskatino elektroninio arba virtualiojo mokymosi formavimą.
Toks mokymas vyksta virtualioje mokymosi aplinkoje (pvz.: nuotolinis mokymasis).
„Virtuliąja mokymosi aplinka“ vadinsime kompiuterių tinklais ir kitomis IKT pagrįstą informacinę ugdymo sistemą, kurioje vyksta mokymosi procesai bei besimokančiųjų ir mokytojų sąveika.

41. Moodle mokymosi aplinka
Tai populiariausia VMA.
Labiausiai naudojama pedagogų nuotoliniam mokymui(si).
Joje gali vykti betarpiška mokytojo ir besimokančiojo sąveika (žinutė, forumas, namų užduočių tikrinimas, vertinimas).
Vienu metu galima dalyvauti keliuose kursuose (leidžiama registracija, reikia turėti e-paštą).

42. http:/vma.emokykla.lt/moodle/

43. http:/vma.emokykla.lt/moodle_spc/

44. Virtualios mokymosi aplinkos (VMA) samprata
Sparčiai besivystančios IKT ir jų taikymo galimybių gausa paskatino elektroninio arba virtualiojo mokymosi formavimą.
Toks mokymas vyksta virtualioje mokymosi aplinkoje (pvz.: nuotolinis mokymasis).
„Virtuliąja mokymosi aplinka“ vadinsime kompiuterių tinklais ir kitomis IKT pagrįstą informacinę ugdymo sistemą, kurioje vyksta mokymosi procesai bei besimokančiųjų ir mokytojų sąveika.

45. Virtuali mokytojų bendruomenė

46. Mokymosi objekto (MO) sąvoka

47. Mokymosi objektų apibrėžimai

48. Mokymosi objektai

49. IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybės ir privalumai: VMA, MO ir kt.

50. IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybės ir privalumai: VMA, MO ir kt.

51. IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybės ir privalumai: VMA, MO ir kt.

52. IKT taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme galimybės ir privalumai: VMA, MO ir kt.

53. Ačiū už dėmesį