1. ES darbuotojų judumo politikos įgyvendinimas Baltijos šalyse: darbuotojų komandiravimo įgyvendintų projektų atvejai
Remigijus Civiskas

2. Pranešimo tikslas
Įvertinti ES komandiruojamų darbuotojų politikos įgyvendinimą Baltijos šalyse remiantis dvejų projektų (Posting I, 2014 m. bei Posting II ( m.) atvejais
I projektas.. Darbuotojų komandiravimas: administracinio bendradarbiavimo ir prieigos prie informacijos stiprinimas Baltijos šalyse. II. Projektas PROJECT: “POSTING OF WORKERS: ENHANCING ADMINISTRATIVE COOPERATION AND ACCESS TO INFORMATION IN BALTIC REGION

3. Projektų vertinimo prieigos
Įvertinti atskirų projektų veiklų priemonių veiksmingumą.
Išanalizuoti ir įvertinti projektų organizatorių bei dalyvių/paslaugų gavėjų nuomones apie veiklų įgyvendinimo proceso spragas bei jų sprendimus.
Įvertinti projektų pakankamumą apimčių bei tikslingumo aspektais.
Įvertinti projektų poveikius parodant projekto naudą.
Šiuo vertinimu siekiama išsiaiškinti projekto veiklų, - suinteresuotų veikėjų informavimu bei konsultavimu; mokymus, praktinės informacijos įdarbinimo sąlygomis skaidriu pateikimu naudojantis skirtingais jos sklaidos būdais bei turiniu (gidai, brošiūros, interneto puslapis, studija, mokymo programa) bei tarpusavio bendradarbiavimo tinklo sukūrimu Baltijos šalyse. Projekto vertinimas leis nustatyti projektų tikslų pasiekiamumą ir naudą projektui sprendžiant problemas.

4. ES darbuotojų komandiravimo politikos įgyvendinimo probleminės situacijos 2012 -2016 m.
Daugiausia auganti judumo forma. Komandiruojamų darbuotojų judumas ES padidėjo m. 44,5 proc.
Nepakankamas bendradarbiavimas tarp šalių narių.
Nepakankama (sunkiai prieinama ir pan.) informacija apie įdarbinimo sąlygas
Komandiruojami darbuotojai nėra pakankamai tinkamai apsaugoti (pvz. ginčuose su darbdaviais)
Although the overall share in total employment is still less than 1%. Posting (there was a stagnation of the number of posting in 2009 and 2010) has increased quite significantly since 2010: Based on the number of A1 documents, between 2010 and 2014 the number of postings has increased by 44.4%, much stronger trend than estimated in earlier studies.9 Though comparisons are difficult to make, it is likely that the posting of workers during the previous years has been the fastest growing form of cross-border labour mobility in the EU.

5. Komandiruojami darbuotojai Baltijos šalyse 2012-2016 m. tendencijos
Lietuva ir Latvija priskiriama – siunčiančių šalių modeliui, konkurencingam dėl mažų darbo jėgos atlyginimų. Estija – dalinai priskiriama šalims, kuri tampa itin specializuoto personalo ir paslaugų priėmėja.

6. Svarbiausi vertinimo loginės struktūros elementai
Šiame vertinime poveikis darbuotojų komandiravimui buvo vertinamas dviem lygmenimis: veiksmų ir produktų (žr. 1 paveikslą). Tokį pasirinkimą apsprendė einamojo vertinimo pobūdis, kuris dar neleidžia išmatuoti visų projekto rezultatų bei poveikių.
Vertinimo metodai
Atliekant vertinimą atlikta dokumentinių šaltinių faktų klasifikavimas, sintezė, loginė analizė bei duomenų interpretacija. Informacinį šaltinių pagrindą sudarė projekto vykdytojų, suinteresuotų veikėjų nuomonių tyrimas bei stebėsenos metu surinkti duomenys. Paminėtini šie pagrindiniai rodikliai: projekto veiklų rodikliai (lėšų panaudojimo spartos rodikliai) bei projekto įgyvendinimo veiklų ir produkto (faktai rodantys, kiekybinius projekto tikslų įgyvendinimą).
Gauti duomenys buvo įvertinti įvertinus galimas grėsmes susijusias su duomenų trūkumu bei jų patikimumu.
Interviu metodo panaudojimas. Interviu metodas (taikytas individualaus ir grupinio interviu būdai) panaudotas siekiant surinkti duomenis apie projekto įgyvendinimo veiklų spragas, išryškinant projekto dalyvių nuomones bei kritiką, analizuojant partnerystės ir bendradarbiavimo su išoriniais veikėjais patirtis. Šis metodas padėjo esmingiau nagrinėti kitus duomenis ir leido tiksliau apsibrėžti vertinimo klausimus. Giluminiai interviu yra naudingi tuo, kad leidžia sužinoti individų perspektyvas, priešingai nei grupines vertinamo projekto dalyvių, suinteresuotų veikėjų ir pan., kurios labiau yra tinkamas fokus grupės tyrimo metodas. Tai yra efektingi kokybinio tyrimo metodai norint priversti žmones (projekto tikslinės grupės nariai, veiklų vykdytojai bei suintegruoti veikėjai/parneriai) išsipasakoti apie savo dalyvavimą, nuomones ir patirtį. Jie suteikia galimybę pažvelgti į tai kaip žmonės supranta projekto išteklių panaudojimą, veiklos procesus bei rezultatus. Tai galime pasiekti būdami dėmesingi dalyvių suteikiamiems paprastiems paaiškinimams to, ką jie patyrė ir tai, kuo jie tiki, bei aktyviai klausinėdami juos apie ryšius ir santykius, požiūrius, kuriuos dalyviai mato tarp tam tikrų įvykių, procesų ir įsitikinimų.

7. Projektų indėliai, - partnerių tinklas ir jo panaudojimas
Indėlių srities vertinimas parodė, kad į projekto veiklas įsitraukė platus parnerių bei suinteresuotų organizacijų skaičius (Posting I projekte, organizacijos; Postig 2 - ).
Pats tinklas buvo pakankamai atviras, kintantis priklausomai nuo veiklų. Jis buvo dviejų lygių, - tarptautinis bei nacionalinis.
Didelis dalyvių skaičius, kompleksiška organizacija ir veiklų daugialypiškumas leidžia kalbėti apie parnerių tinklą.
Indėlių srities vertinimas parodė, kad į projekto veiklas įsitraukė platus parnerių skaičius bei suinteresuotų organizacijų (134 organizacijos). Pats tinklas buvo pakankamai atviras, kintantis priklausomai nuo veiklų. Jis buvo dviejų lygių, - tarptautinis bei nacionalinis. Didelis dalyvių skaičius, kompleksiška organizacija ir veiklų daugialypiškumas leidžia kalbėti apie parnerių tinklą. Ši tinklo veikla buvo sudarytą iš trijų struktūrinių elementų: 1) projekto vykdytojai (veikiantys tinklinio valdymo pagrindais); 2) pagrindiniai parneriai (į projektus įsitraukę Baltijos ir Lenkijos šalių VDI; darbdavių asociacijos, darbdavių įmonės bei juos atstovaujantys teisininkai); 3) papildantys parneriai (valstybės ir savivaldybių įstaigos, regioniniai instituciniai partneriai). Suformuoto tinklo veikėjus juos galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmajai grupei priskirtini partnerinės organizacijos, projekto veiklų vykdytojai. Pagrindinių veiklų vykdytojai, buvo skirtingus interesus t.y. verslo, darbuotojų (įtraukia kaip narius ir komandiruojamus darbuotojus ar yra netiesiogiai suinteresuota), valstybės (kaip reguliuojančio veikėjo) bei NVO, kaip atstovaujančios viešąjį interesą. Tokia tinklo formavimo kilmė ir dalyvių įtraukimas buvo apspręstas projekto pobūdžio ir pagrindinių tikslų. Šis tinklo konfigūracija formaliai suderinanti dalyvių interesus bei projekto tikslus/sprendžiamą problemą idealiai buvo suderinta Lietuvoje. Ryšius tinkle ir jų stiprinimą šiuo atveju apsprendė administravimo veiklos bei būtinas bendradarbiavimas. Kita vertus, Lietuvoje buvo pagrindinės projektą administruojančios organizacijos, - LPS, VVDK, PVMC, o taip pat ir dauguma bendradarbiavimo reikalavusių veiklų (informavimo priemonių rengimas, konferencijos, ir t.t.). Kiek kitaip bendro tinklo dalys atsispindėjo Latvijoje bei Estijoje. Dėl vykdomų veiklų apimties partnerystės ryšiai užsimezgė tarp profesinių sąjungų (Latvijos atveju ir NVO) bei darbo inspekcijų. Tuo tarpu tiesiogiai darbdaviai, kaip parneriai į tinklaveiką nebuvo įtraukti. Šį tinklo netolygumą bandyta kompensuoti kviečiant verslo atstovus į diskusinius susitikimus. Kokybinis tyrimas rodo, kad šis pakeitimas buvo sėkmingas Nagrinėjant organizacijų, kaip veikėjų įtraukimą galima aptikti nedideles spragas tikras tinklo formavimo procese. Kaip atskleidė nuomonių vertinimas, - įtraukti, verslą kuris komandiruoja darbuotojus į projekto veiklas buvo komplikuota sudėtinga. Dėl projekto tikslų išskirtinumo (komandiruojamų darbuotojų reguliavimas, nėra itin aktuali viešosios politikos bei darbuotojų teisių gynimo, o kartu turi ir ribotas administravimo, priežiūros, prevencijos ir t.t. praktikas) administratoriams informacijos sklaidos bei pasitikėjimo skatinimas buvo itin reikšmingas tiek tarp tinklo dalyvių, tiek tikslinėms grupėms. Kaip atskleidė tyrimas tai itin aktualu buvo siekiant pritraukti verslo asociacijų bei kelių įmonių atstovus. Vertinamas tinklas iš dalies atitinka ES lygio tinklų modelį, pagal dalinai formalius ryšius, didelio skaičiaus skirtingų sektorių veikėjų įtraukimą, atvirumą bei kitas charakteristikas. Tai yra svarbu, kadangi tai įtakojo tinklaveikos rezultatus. Kita vertus tinklaveikos procesai (tiek organizaciniai, - koordinavimas, veiklų, informacijos sklaida atlikimas ir t.t.) buvo persipynę, kiek dubliuojantys bei papildantys vienas kitą

8. Projekto veiklų priemonių veiksmingumas – tinkamumas
Dauguma veiklų pilnai (informavimas, darbuotojų konsultavimas bei mokymai) ar dalinai (verslo įmonių mokymas, konsultavimas) atliepė projekto tikslus.
Projekto vykdytojai įgyvendintino 2014 m ir m. įgyvendino daugumą suplanuotų veiklų. Tai rodo pasiekti rodikliai bei kokybinis veiklų vertinimas. Veiklos buvo vykdomos kompleksiškai visose Baltijos šalyse.
Palyginus viešosios politikos (ES komandiruojamų darbuotojų politikos problemos) bei mokslinėse studijose apibrėžiamas problemas bei projekto tikslu ir įgyvendintas veiklas galima pastebėti, kad dauguma veiklų pilnai (1) ar dalinai (2) atliepė projekto tikslus. Remiantis atlikta surinktų duomenų analize galima pastebėti, kad komandiruojamų darbuotojų problema Baltijos šalyse yra panaši, - jos aktualumas yra susijęs su siunčiamais komandiruojamais darbuotojais. Panašios problemos bei jų sprendimai leidžia kalbėti apie bendrą tarptautinį tinklą, bendras veiklas (mokymų programos, konsultacijų turinys ir metodai taikymą ir pan.). Visos pagrindinės veiklos buvo orientuotos į tikslinių grupių: 1) informavimą; 2) konsultavimą, mokymą; 3) diskusijos, konsultavimasi.. Šias veiklas galima vertinti dvejopai. Projekto vykdytojai įgyvendintino 2014 m. įgyvendino daugumą suplanuotų dalykų. Tai rodo pasiekti rodikliai bei kokybinis veiklų vertinimas. Veiklos buvo vykdomos kompleksiškai visose Baltijos šalyse. Itin sėkmingas buvo mokymo bei konsultavimo paslaugų įgyvendinimas temų pasirinkimo, metodų taikymo, atleipimo gavėjų poreikiams bei pasitenkinimo jais aspektais. vertinamos konsultacijos atitiko tiek projekto tikslus, tiek suteikė akivaizdų rezultatą. Apskritai suteiktos konsultacijos gali būti naudojami kaip atvejų pavyzdžiai pristatant problemas. Jos sukūrė teismų precedentus, kuriais remiantis teismai galės priimti vėlesnius precedentus.

9. Pakankamumas – dalyvių pasitenkinimas veiklomis
Projekto rengėjų atliktos pasitenkinimo apklausos rodo teigiamus atsiliepimus apie veiklas.
Kiekybiniai rodikliai. Posting I projektas m. dauguma renginių atitiko dalyvių poreikius („labai atitiko“ vidutinis vertinimas - 47,5 proc.; „atitiko“ vidutinis vertinimas - 22,7 proc.)
Kokybiniai rodikliai. Posting II Spragos – A) pasyvus darbdavių įsitraukimas; C) Paslaugų sektoriaus darbuotojų įsitraukimas.

10. Rezultatyvumas -
Projekto produkto rodikliu buvo laikomi faktai apie dalyvavimą, o rezultato rodikliu – jų informuotumas po dalyvavimo renginiuose, konsultacijose, susipažinimas su komandiruojamų darbuotojų ES reguliavimu ir jo pasikeitimais.
Ten, kur produkto ir rezultato rodikliai Posting I ir Posting II projektuose numatyti, ten jie buvo ir pasiekti.
Projekto produkto rodikliu buvo laikomi konferencijų, informacinių renginių, mokymų bei konsultacijų dalyviai bei Baltijos šalių darbuotojai ir darbdaviai visuomenės, o rezultato rodikliu – jų informuotumas po dalyvavimo renginiuose, užsiėmimuose, susipažinimas su komandiruojamų darbuotojų ES reguliavimu ir jo pasikeitimais.

11. Rekomendacijos
Didesnis dėmesys verslo įmonėms komandiruojančioms darbuotojus. Tobulinant konsultavimo paslaugas reiktų didesnį dėmesį skirti veiksmingoms priemonėms,- individualiam darbui, teisiniam konsultavimui
Susitelkimas į pagrindinius sektorius, - statybos ir transportas.
Planuojant taikomų priemonių tęstinumą būtų reikšminga įvertinti tinklaveikos modelio įgyvendinimo proceso veiklų apimtis, kompleksiškumą bei galimas rizikas susijusias su papildomų resursų poreikiu, informacijos apsikeitimo spragomis. Į projektą reiktų įtraukti verslo asociacijas dirbančias ūkio sektoriuose, kuriuose veikia įmonės komandiruojančios darbuotojus t.y. statybų, paslaugų, transporto sektoriai.