1. Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos.
Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos.
GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS IR KŪRYBIŠKUMO KOMPLEKSINIS UGDYMAS
  Jurgita Nemanienė
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus
vyr. specialistė

2. Bendros tendencijos
• mažėja susidomėjimas gamtos ir tiksliųjų mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis;
auga kvalifikuotų tyrėjų ir specialistų poreikis;
susirūpinimas dėl inovacijų, taigi ir ekonominio konkurencingumo, mažėjimo;
nepatenkinami tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA, TIMSS) rezultatai.
Daugelis tarptautinių ataskaitų rodo, kad ateityje gali pritrūkti pagrindinių gamtos mokslų, tiksliųjų, inžinerinių profesijų specialistų ir ragina modernizuoti gamtos mokslų mokymą mokyklose.

3. STE(A)M ugdymo veiksmų planas (projektas)
Strateginis tikslas:
Didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas formuojant inovacijų kultūrą Lietuvoje.
Tikslai:
Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M srityje.
2. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STE(A)M ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas.
3. Skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STE(A)M temomis.

4. STE(A)M samprata
STE(A)M ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste

5. ... į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas
Contexts for the
PISA 2015 Scientific
Literacy Assessment

6. STE(A)M samprata Neformalusis švietimas Ugdymo turinys Aplinka
vertybinė orientacija/ motyvacija
idėjų naujumas ir originalumas
ateities perspektyvos įvertinimas
idėjų tikslingumas ir pritaikomumas
Inovacija, konkrečios problemos išsprendimas
Ugdymo turinys
Neformalusis
švietimas
Aplinka
Menai ir dizainas STE(A)M sąvokoje suprantami kaip tarpdisciplininis kūrybinis procesas (creative activities), jungiantis kūrybiškumą ir inovatyvių technologijų panaudojimą sprendžiant problemas daugialypiame tikrovės kontekste.
Kūrybiškumas, techninė kūryba ir inžinerija - kaip tarpdisciplininė prieiga, racionaliai derinama su atskirų mokomųjų dalykų ypatumais.

7. integralus, su tarpdalykines prieiga
...integralus, su tarpdalykines prieiga... SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 1.
1. Ikistruktūrinis
2. Vienastrukūrinis
3. Daugiastruktūrinis

8. integralus, su tarpdalykines prieiga
...integralus, su tarpdalykines prieiga... SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 2.
4. Sisteminis (sąryšių)
5. Išplėstasis abstraktusis

9. Mokyklos STEM potencialo vertinimas (1)
Eil. Nr.
Vertinamoji
sritis
Kriterijus
Požymiai (rodikliai) 2
Ugdymo turinys ir metodai
Ugdymo turinio ir metodų, skirtų STEM gebėjimų plėtotei, tinkamumas
Visuomeniškai aktualių tarpdisciplininių temų ir realių problemų įtraukimas į ugdymo turinį.
Ugdymo metodų tikslinga įvairovė
Ugdymo metodų atitiktis STEM gebėjimų plėtotei

10. Neformalusis švietimas
Neformaliojo vaikų švietimo programų grupių skaičius ir dalis (proc.) bendrojo ugdymo mokyklose pagal neformaliojo ugdymo kryptis 2012–2013 m. m.
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankančių vaikų dalis (proc.) pagal ugdymo kryptis 2014 m.

11. Gamtamokslinio uAplinkagdymo materialieji ištekliaiAllll
Mokyklos gamtos mokslų laboratorija – mokyklos įrengta patalpa gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti.
Kilnojamoji gamtos mokslų laboratorija – laikinai į mokyklą atvežama įranga ir priemonės gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti.
Virtualios laboratorijos (kompiuterinės)
Edukacinės erdvės mokykloje ir už jos ribų
Metodinė ir mokomoji medžiaga

12. Pagal NMVA ataskaitas parengtas tyrimas (dr. A. Kalvaitis)2011m.
Iš tyrimo duomenų aiškėja, jog eksperimentinių mokslų mokytojai net ir „parodomosiose“ pamokose mažai laiko skiria praktiniam procesų rodymui (bijo nesuvaldyti klasės, neturi pakankamų išteklių, nemoka?), o vietoje to orientuojasi į visai klasei, o ne individualiam darbui skirtas tradicines mokymo priemones bei audiovizualines ir vizualines skaitmenines mokymo priemones (dažniausiai pateiktis).

13. Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011
4 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją 13
Paremta mokyklos direktorių atsakymais 13

14. Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011
8 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją 14
Paremta mokyklos direktorių atsakymais 14

15. 9.1.3. ir 1.1.1. prioritetų lėšų skyrimo schema
SF lėšos
Švietimo dalis
Elementarosios
Sudėtingesnės ir inovatyvios
Mokslo dalis
Atviros prieigos centrai
Keletas laboratorijų mokyklose ??
Metodinė medžiaga, mokymai
Pradinės mokyklos Progimnazijos
Gimnazijos

16. Pradinukų „mokslinė spinta“
Medžiagų sandara ir savybės:
spiritinės žvakutės, lupos,
termometrai, geometriniai kūnai..
Jėgos ir judėjimas:
spyruokliniai jėgomačiai, svertai,
skridiniai, ritinėliai...
Garsas ir spalvos: optiniai lęšiai, kūnai...
Elektra ir magnetizmas:
magnetai, elektros grandinės rinkiniai...
Mokyklos įsigytos priemonės:
Plastikiniai buteliai, stikliniai indai,
Lašinės, audinių pvz, druska, soda,
augalai, molis, balionai, žvakutės...
Mikroskopai Kompiuteris
Kaitinimo elektrinė plytelė
Gyvoji gamta: vabalų gaudyklės, preparavimo rinkiniai...
Šaldytuvas su šaldikliu

17. Progimnazijų pasirinkimai
Duomenų surinkimo modulis, programinė įranga
Sensoriai: elektros krūvio, anglies dioksido, įtampos, dujų slėgio, nitrato jonų, pH, dirvožemio drėgnumo...
Mikroskopai (mokiniams ir mokytojui)
Dokumentų kamera
Elektroninės svarstyklės
Mechanikos rinkinys
Optikos rinkinys
Elektrocheminis rinkinys
Vandens tyrimų rinkinys
Alternatyvios energijos rinkinys
...
LEGO konstruktoriai
programinė įranga,
priedai, sensoriai,
LEGO licencija
Kompiu
terinė
mini
laborat.

18. gamtos mokslų laboratorija

19. Gamta ir žmogus 5–6 klasėms Gamtos mokslai 7–8 klasėms
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas
Gamta ir žmogus 5–6 klasėms Gamtos mokslai 7–8 klasėms
Mokymosi objektai parengti remiantis Bendrosiomis programomis siekiant užtikrinti:
programose numatytų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą;
galimybę sėkmingai mokytis skirtingų pasiekimų lygių mokiniams;
mokinių aktyvų įsitraukimą į mokymosi ir vertinimo procesą;
patrauklų, motyvaciją skatinantį mokymąsi. 19

20. Kilnojamosios laboratorijos - po Lietuvos mokyklas
1. Mažoji demonstracinė laboratorija
(aplankytos 50 mokyklų, suplanuota dar 170 vizitų iki 2015 m.)
Mobilus planetariumas, judesių registravimo sistema, edukaciniai filmai 3D formatu, greitaveikė kamera, interaktyvios paskaitos ir mokslininkų konsultacijos.
2. Didžioji laboratorija (nuo kitų mokslo metų – 80 vizitų iki 2015)
Dangaus stebėjimo ir fiksavimo, šikšnosparnių identifikavimo, lazerių, spektroskopinių, elektronikos, robotikos, biotechnologijos ir kitų fizinių, gamtos tyrimų mokslinės įrangos
Be šio mūsų projekto, po mokyklas dar važinėja Termo Fisher ir VU bioklasė.

21. Mokyklos STEM potencialo vertinimas (2)
Eil. Nr.
Vertinamoji
sritis
Kriterijus
Požymiai (rodikliai) 4
Materialieji ištekliai: patalpos ir įranga
Materialiųjų išteklių panaudojimo racionalumas atsižvelgiant į STEM tikslus
4.1. Įrangos atitiktis poreikiams
4.2. Įrangos pakankamumas
4.3. Finansinių išteklių diversifikavimas

22. Mokyklos STEM potencialo vertinimas (3)
Eil. Nr.
Vertinamoji
sritis
Kriterijus
Požymiai (rodikliai) 5
Partnerystė ir bendradarbiavimas
Partnerių poveikis STEM veiklai
5.1. Partnerių įvairovė
5.2. Bendradarbiavimo tikslingumas
5.3. Bendradarbiavimo formų įvairovė

23. Mokyklos STEM potencialo vertinimas (4)
Eil. Nr.
Vertinamoji
sritis
Kriterijus
Požymiai (rodikliai) 3
Žmogiškieji ištekliai: administracijos ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas
Kryptingas personalo STEM kvalifikacijos tobulinimas
STEM tematikai skirtų kvalifikacijos tobulinimo renginių, kuriuose dalyvavo personalas, dalis (proc.) per mokslo metus
Analizuojamas kvalifikacijos tobulinimo poveikis ugdymo procesui ir mokinių pasiekimams
Pasirinktų kvalifikacijos tobulinimo formų atitiktis poreikiams

24. Mokyklos STEM potencialo vertinimas (5)
Eil. Nr.
Vertinamoji
sritis
Kriterijus
Požymiai (rodikliai) 1
Strateginis valdymas
STEM sistemiškas įtraukimas į mokyklos strateginį veiklos planą
STEM plėtotė įtraukta į visus strateginio valdymo komponentus (situacijos analizės, tikslų, uždavinių, įgyvendinimo priemonių, išteklių, numatomų rezultatų, rodiklių formulavimą)
Holistinė prieiga: STEM integruota į visas mokyklos veiklos sritis
Dalyvaujamoji demokratija: įvairūs partneriai pagal savo kompetenciją dalyvauja strateginio plano rengimo ir tobulinimo procesuose 6
Savianalizė
Savianalizės panaudojimas mokymuisi
6.1. Mokyklos personalo, mokinių ir dalininkų aiškiai apibrėžti STEM plėtotės įsipareigojimai
6.2. STEM veiklos analizės rezultatų panaudojimas mokyklos strateginiam planui ir jo įgyvendinimui tobulinti
6.3. Stojančiųjų į STEM studijų kryptis (mergaičių/berniukų)
6.4. Informacijos apie mokyklos STEM veiklą ir jos kokybę pateikimas mokyklos bendruomenei, partneriams ir visuomenei

25. vyksta organizacijos vidinės kultūros puoselėjimas;
Vilma Ferrari,
VŠĮ Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutas
STEM strategijos įgyvendinimas vidurinio ugdymo švietimo organizacijoje yra kompleksinis procesas, kuriame:
vyksta organizacijos vidinės kultūros puoselėjimas;
vadovas sugeba įgalinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus – pedagogus prisiimti atsakomybę ir ieškoti veiksmingų mokymo formų;
pedagogai pasižymi aukštomis profesinėmis ir asmeninėmis kompetencijomis;
ugdoma mokinių išorinė ir išnaudojama vidinė motyvacija;
optimaliai panaudojami vidiniai ir išorinius materialiniai resursai.
Išvadas apibendrintai pateikti

26. ES 27 šalių progresas inovacijų srityje

27. I Tikslas.Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M srityje.
Priemonės
Atnaujinti Bendrąsias programas
Integruoti IT elementus į pradinio ugdymą
Parengti ugdymo, vertinimo metodiką
Šachmatai pradinukams
Ugdymo rekomendacijos priešm. ugdyme
SMART stalai priešmokyklinukams
Spartaus interneto prieiga
STEAM priemonės 1-4 kl. ir 5-8 kl.
Sutelkti informacines technologijas STEAM ugdymui
Skatinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą gabių ir talentingų mokslui vaikų ugdyme
Skatinti mokinių bendradarbiavimą STEAM srityje Lietuvoje ir užsienyje
Skatinti profesinio orientavimo mokyklose iniciatyvas
Sukurti mokiniams pritaikytus STEAM atviros prieigos centrus (Future Classroom+ Art/Design)
...
Uždaviniai
1.1 modernizuoti ugdymo turinį
1.2 užtikrinti STE(A)M ugdymui reikalingos infrastruktūros ir mokymosi aplinkos formavimą (įranga, laboratorijos, kitos patalpos kūrybinei veiklai)
1.3 sukurti nacionalinį į STE(A)M plėtotę orientuotų mokyklų (STE(A)M mokyklų) tinklą
1.4 įgyvendinti gabiųjų vaikų ugdymo programą ir projektus STEAM srityje
1.5 skatinti inovatyvias STE(A)M iniciatyvas, mokykloms bendradarbiaujant su akademiniais, socialiniais, verslo partneriais ir neformaliojo švietimo įstaigomis
1.6 stiprinti neformaliojo švietimo sistemą, plėsti aprėptį, patrauklumą, mokinių įtraukimą, turinį, suderinant su formaliuoju švietimu.

28. II Tikslas. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas. III Tikslas. skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STEAM temomis.
Uždaviniai
Priemonės
2.1.
tobulinti STEAM mokytojų kompetencijas STEAM srityje
2.2.
sukurti ir palaikyti virtualų STEAM metodikos centrą
2.3.
į STEAM mokytojų rengimo programas siekti pritraukti geriausius abiturientus
3.1.
plėtoti interaktyvias edukacines erdves neformaliojo švietimo, mokslo ir kultūros įstaigose
3.2.
audiovizualinėmis, tekstinėmis ir kitomis priemonėmis informuoti visuomenę apie aktualijas STEAM srityse
3.3.
skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuojant kultūrinius ir edukacinius renginius STEAM temomis
Apmokėti STEAM modulių studijas dirbantiems mokytojams
Parengti / atnaujinti studijų programas / modulius, orientuotas į STEAM
Skirti tikslinę stipendiją
Panaudoti mokslo ir technikos muziejų galimybes STEAM veikloms vykdyti
Įkurti mokslo muziejų
Organizuoti edukacinius renginius slėniuose
Inicijuoti nacionalinės televizijos laidų ciklą STEAM populiarinimo temomis
Remti edukacinius praktinius projektus, skirtus įtraukti STEAM mokinius į mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių ir kitų organizacijų veiklą
Plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas