1. Pranešėjas Jurij Kuznecov
Objektinis programavimas: apžvalga ir problemos
Pranešėjas
Jurij Kuznecov
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas

2. Procedūrinis programavimas
Tam kad sukurti programą jo pagrindu, reikia:
Apibrėžti užduotį, kurią reikia išspręsti
Apgalvoti sąsają tarp vartotojo ir programos
Išskaidyti programą į logiškai užbaigtus etapus
Sukurti programos tekstą
Apderinti programą
Testuoti programą

3. Objektiškai-orientuotas programavimas (OOP)
Tam, kad sukurti programą panaudojant šią metodologiją, reikia:
Apibrėžtį užduotį
Nustatyti unikalius objektus sprendžiamosios užduoties srityje
Nustatyti sąryšį tarp objektų
Sukurti objektų klases, nustatant kintamuosius, kurie pristato visas galimas būsenas, kuriose gali būti objektas
Nustatyti pranešimus, kuriuos priima kiekvienas objektas, ir funkcijų kodus, pagal kuriuos objektas reaguos į šiuos pranešimus
Paskelbti duotųjų klasių objektus
Nustatyti pradinę sistemos būseną
Sukompiliuoti programą

4. Programavimų kalbų klasifikacija (I)
Pirmos kartos kalbų panaudojimo sritis buvo apribota sekančiomis savybėmis:
Mažos operatyvinės atminties kiekiu
Įvesties/išvesties sistemos netobulumu

5. Programavimų kalbų klasifikacija (II)

6. Programavimų kalbų klasifikacija (III)
Algoritminių abstrakcijų plėtra. Antra programavimo kalbų karta

9. Abstraktus duomenų tipas
Abstraktus duomenų tipas — tai duomenų visuma kartu su dauguma operacijų, kurias galima vykdyti su tais duomenimis.

10. Objektiškai – orientuoto programavimo supratimas
Pagal objektiškai – orientuotų programų kūrimo metodų autoritetą Grady Booch „objektiškai – orientuotas programavimas (OOP) – tai programavimo metodologija, kuri pagrįsta programos pateikimu objektų visumos pavidalu, kiekvienas iš kurių yra tam tikros klasės realizacija, o klasės sudaro hierarchiją paveldimumo principu.“

11. Objektai ir klasės
Baziniai objektiškai – orientuotos programos blokai yra objektai ir klasės. Objektus galima įsivaizduoti, kaip kažką jaučiamą, įsivaizduojamą ir turinti gerai nustatytą elgseną. Tokiu būdu objektą galima arba pamatyti, arba pačiupinėti, arba žinoti, kad jis yra. Pvz. objektas pateiktas informacijos pavidalu, kuri yra saugoma kompiuterio atmintyje. Tokiu atveju, galima pasakyti, kad objektas – liečiama esmė, kuri ryškiai parodo savo elgseną.
Objektas – tai dalis mus supančios realybės, t.y. jis egzistuoja laike ir erdvėje (pirmąkart objekto sąvoką programavime buvo įvesta Simula kalboje). Formaliai nustatyti objektą sunku. Tai galima padaryti per kai kurias savybes, o būtent: objektas turi būseną, elgseną ir gali būti vienareikšmiškai identifikuotas (kitais žodžiais turi unikalų vardą).

12. Klasė
Klasė – objektų aibė, turinti bendrą struktūrą ir bendrą elgseną. Klasė – aprašymas (abstrakcija), kuris parodo, kaip pastatyti egzistuojanti laike ir erdvėje šios klasės kintamąjį, vadinamu objektu.

13. Baziniai OOP principai
Baziniams OO programavimo stiliaus principams priklauso:
Inkapsuliacija
Paveldimumas
Polimorfizmas
Pranešimų siuntimas

14. Inkapsuliacija
principas, pagal kurį objekto vidiniai duomenys yra slepiami ir jais galima manipuliuoti tik naudojant objekto viešus metodus.

15. Paveldėjimas
Pagal Grady Booch „paveldėjimas – tai toks santykis tarp objektų, kai vienas objektas pakartoja kito objekto struktūrą ir elgseną“.

16. Polimorfizmas
Leidžia naudoti tas pačias funkcijas skirtingų problemų sprendimui. Polimorfizmas pasireiškia tame, kad po vienu vardu slepiasi skirtingi veiksmai, kurių turinys priklauso nuo objekto tipo.

17. Objektinio tipo aprašymas
Type <objekto tipo vardas >= object
<laukas>; ….
<metodas>;
end ;
ObjectPascal turi specialų užrezervuotą žodį class objektų aprašymui.
Type <objekto tipo vardas >= class
<laukas>; ….
<metodas>;
end ;

18. Pavyzdys
Įvedamas objektinis tipas „protėvis“, kuris turi duomenų lauką Name (vardas) ir gali atlikti sekančius veiksmus:
Skelbti: „Aš esu protėvis!“
Skelbti savo vardą
Type tProt = object Name : string ; {objekto duomenų laukas}
Procedure Declaration ; {objekto metodų paskelbimas}
Procedure MyName ;
End ;

19. Pavyzdys (II)
Procedure tProt.Declaration ; {objekto metodo realizacija}
begin
writeln („Aš – protėvis!“);
end ;
Procedure tProt.MyName ; {objekto metodo realizacija}
writeln(„Aš –„ , Name);
end;

20. Pavyzdys (III) - Egzemplioriai
{Objektinio tipo paskelbimas ir jo metodo aprašymas}
var v 1: tProt ; {objekto egzemplioriaus paskelbimas}
begin
v1. Name := ‘Vardenis Pavardenis’;
v1.Declaration;
v1.MyName
end.
with v1 do
Name:= ‘Vardenis Pavardenis;
Declaration ;
MyName
end ;

21. Tipų hierarchija (paveldimumas)
Tipus galima išskaidyti į hierarchiją. Objektas gali paveldėti komponentus iš kito objektinio tipo. Objektas paveldėtojas – tai palikuonis. Objektas, kuriam paveldi – protėvis. Pabrėžime, kad paveldėjimas yra priskiriamas tik prie tipų, bet ne prie objektų egzempliorių.

22. Tipų hierarchija (pavyzdys) (I)
tуре tSon= оbject(tProt) {Tipas, paveldintis tProt }
procedure Declaration; {protėvio metodų perdengimas }
procedure Му Name(Prot : tProt);
end ;
tуре tGrandSon=object(tSon) {Tipas, paveldintis tSon}
procedure Declaration ; {Protėvio metodų perdengimas}

23. Tipų hierarchija (pavyzdys) (II)
procedure tSon.Declaration ; {dukterinių objektų metodų realizacija}
begin
writeln (" Aš — tėvas !");
end;
procedure tSon .Му Name ( prot : tProt );
inherited Му Name ; {tiesioginio protėvio metodo iškvietimas}
writeln ("Aš — sūnus ", prot.Name);
procedure tGrandSon.Declaration;
writeln (" Aš — anūkas !");

24. Tipų hierarchija (pavyzdys) (III)
{Objektinių tipų egzempliorius galima aprašyti kaip tipizuotas konstantas, kas ir yra padaryta }
const prosen : tProt = ( Name : "Antanas Adomaitis Kazio");
tėvas : tSon = ( Name : "Justas Adomaitis Antano");
anūkas : tGrandSon = ( Name : "Julius Adomaitis Justo");
{skyrius, kuriame yra aprašomos procedūros ir funkcijos}
begin
prosen.Declaration ; {bendro protėvio metodų iškvietimas }
prosen.Му Name;
writeln;
tėvas.Declaration;
tėvas.MyName(prosen); { objekto tėvas tipo tSon metodų iškvietimas }
anūkas.Declaration; { objekto anūkas tipo tGrandSon iškvietimas}
anūkas.MyName ( tėvas );
end.

25. Tipų hierarchija (pavyzdys) (IV)
Programos darbo rezultatas bus sekantis:
Aš – protėvis!
Aš — Antanas Adomaitis Kazio
Aš —tėvas!
Aš — Justas Adomaitis Antano
Aš —sūnus Antanas Adomaitis Kazio
Aš —anūkas!
Aš — Julius Adomaitis Justo
Aš — sūnus Justas Adomaitis Antano

26. AČIŪ UŽ DĖMESĮ