2. Pozityvios elgsenos konstravimas individualiu, grupės ir instituciniu lygmeniu
ŠU UMSGF doc. dr. Renata Geležinienė
Šiaulių Zoknių progimnazijos specialioji pedagogė – ekspertė
Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijos (LRSPA) vadovė

3. Švietimo institucijų deklaruojamos ir realios kultūros santykis
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

4. Kaip mes pristatome save:
Neįgalieji – lakmuso lapelis, rodantis visuomenės humanistinę brandą, liudijantis jos demokratijos lygį, piliečių dvasinį sąmoningumą.
Mokytojo nuoširdumu,
Medžio šlamėjimu,
Saulės spinduliu
Švytinti mokykla
Gali būti vaiko namais
Čia atgyja viltys ir svajonės
Kiekvienas mažas, jaunas ir suaugęs siekia, ieško ir randa.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

5. „Pats galingiausias ginklas, norint pakeisti elgesį yra pozityvus bendravimas tinkamai reaguojant į elgesį„ Randa Sprick

6. Kas tai – įgalinanti ar neįgalinanti edukacinė aplinka?
Mokyklos bendruomenės kultūra: požiūriai, nuostatos ir vertybės – mokinių taisyklės, mokytojų etikos normos...
Administracijos intencijos ir politika
Mokytojo filosofija ir jos realizavimas kasdieninėje veikloje: pamokoje, auklėjamojoje klasėje, individualioje sąveikoje su mokiniu, jo tėvais, kolegomis ir ...

7. Pozityvaus elgesio palaikymo (positive behavior support, PBS) modelis besiremiantis įrodymais grįsta veikla bei ugdymo metodais, skatinančiais padidinti pozityvių elgesio apraiškų repertuarą, ir sistemos pokyčius inicijuojančiais metodais, kuriant į pagalbą orientuotą asmens aplinką, gerinant gyvenimo kokybę ir minimalizuojant elgesio problemas. JAV įsteigtas Nacionalinis pozityvios elgesio intervencijos ir pagalbos centras (National technical assistance center on Positive Behavioral Interventions and Supports (PBIS), koordinuojantis pozityvios pagalbos elgesiui modelio taikymą švietimo institucijose.

8. Pozityvaus elgesio palaikymo modelis siejamas su:
taikomąja elgesio analize (Eber, Sugai, Smith, Scott, 2002; Sugai, Horner, 2002). Taikomoji elgesio analizė (angl.: applied behavior analysis) grįsta sisteminiais, konceptualiai su elgesio pokyčiais susijusiais veiksniais (stimulas – reakcija – pastiprinimas) ir intervencijos priemonių bei strategijų arsenalu, skatinančiu visuomenei priimtiną elgesį, planingą veiklą, savęs identifikavimą ir savireguliaciją;
ugdymo proceso konteksto analize, jo atitikimu mokinio poreikiams, ugdymo proceso dalyvių ir mokinio sąveikų įtaka planuojant, vykdant veiklas bei įvertinant pasekmes.

9. Pozityvaus elgesio palaikymo modelis
Orientuojasi į ugdymo proceso dalyvių gyvenimo kokybės (angl.: quality of life) užtikrinimą, kuriant parama grįstas aplinkas, profesionalų pastangas nukreipiant ne į asmens problemas, bet į probleminius kontekstus, mokant ir mokantis socialinių įgūdžių bei sunkumų įveikimo strategijų. Mokinių ugdymo kontekste aktualizuojamos įgalinimo paradigminės nuostatos, socialinis dalyvavimas bei inkliuzijos idėjos.

10. Pirmo lygmens prevencija: klasės ir mokyklos tinklus apimanti pozityvaus elgesio palaikymo sistema, orientuota į visus ugdymo proceso dalyvius
Trečio lygmens prevencija: individualizuota kompleksinė pagalba emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems mokiniams
~ 5 %
Antro lygmens prevencija: specializuota pagalbos sistema rizikos grupės mokiniams
~ 15 %
~ 80 % mokinių

11. Pozityvaus elgesio palaikymo modelio pagrindinės nuostatos:
1 principas Mokinių netinkamo elgesio keitimas reikalauja keisti ir mokytojų elgesį. 2 principas Kai kuriems mokiniams reikia skirti daugiau laiko, dėmesio nei kitiems. 3 principas Mokiniai demonstruoja pageidaujamą ir nepageidaujamą elgesį, priklausomai nuo priežasties ir sąveikos su aplinka.

12. Pozityvaus elgesio palaikymo modelio pagrindinės nuostatos:
4 principas Daugelis elgesio pokyčių reflektuoja mokymosi sunkumus.
5 principas Dažniausiai netinkamas elgesys yra numatomas ir susijęs su specifiniais kontekstais bei veiklomis.
6 principas Yra žymiai veiksmingiau konstruoti pokyčius mokinių elgesyje naudojant pozityvias strategijas, nei baudžiamąsias priemones.

13. Pozityvaus elgesio palaikymo modeliu siekiama 1:
mokyti, stiprinti, akcentuoti ir daryti įtaką pozityviems individualiems asmens pokyčiams visose su juo susijusiose aplinkose;
skatinti ugdymo proceso dalyvių (mokinio, jo tėvų, bendraklasių, mokytojų, specialistų ir kt.) asmeninį tobulėjimą, keičiant veiklos stilių ir kokybę bei suteikiant galimybę mėgautis pokyčiais;

14. Mokinių pozityvaus elgesio palaikymas:
pozityvaus elgesio skatinimas ir pastiprinimas;
į sėkmę orientuotų ugdymo situacijų konstravimas;
reikalavimų ir taisyklių, orientuotų į pozityvius pokyčius, kūrimas; mokinio individualumo, unikalumo bei individualaus potencialo at(si)skleidimas;

15. Mokinių pozityvaus elgesio palaikymas:
mokinio, jo šeimos dalyvavimo ugdymo procese aktyvinimas bei bendradarbiavimo santykių kūrimas;
mokinio savistabos, savivaldos ir savianalizės veiklų plėtojimas(is);
pozityvaus elgesio palaikymo sistemos kūrimas institucijoje.

16. Pozityvaus elgesio palaikymo modeliu siekiama 2:
netinkamo, nepageidaujamo elgesio epizodų eliminavimas, skatinant mokinio tikslingą veiklą ir asmeninį poreikį jai.
4:1 santykio taisyklė.

17. Pozityvaus elgesio palaikymas - sisteminis požiūris
■Institucinis lygmuo ■ Klasės lygmuo
■ Individualus lygmuo
Skatinimas versus Draudimas
Savo veiklos įsivertinimas versus Vertinimas
Pasitikėjimas versus Nuvertinimas

18. Institucinis lygmuo (Scheuermann, Hall, 2008)
Institucijos bendruomenė privalo aiškiai identifikuoti ir pritarti pozityvaus elgesio palaikymo sistemos poreikiui.
Organizuoti reprezentatyvią pozityvaus elgesio palaikymo komandą.
Užtikrinti administracijos palaikymą ir įsipareigojimą sudaryti sąlygas pozityvaus elgesio palaikymo komandos veiklai (periodinių susitikimų organizavimui, pateiktų pasiūlymų įgyvendinimui, išorinių bei vidinių resursų panaudojimui).
Įsipareigoti teikti visą informaciją apie pozityvaus elgesio palaikymo sistemos konstravimą, sėkmes ir kilusius sunkumus institucijos bendruomenei, įtraukti visus bendruomenės narius.
Nuolat rinkti įrodymus ir duomenis, identifikuojant intervencijos prioritetus, įvertinant veiksmingumą.

19. Institucinis lygmuo (Scheuermann, Hall, 2008)
6. Sudaryti ilgalaikį pozityvaus elgesio palaikymo (PEP) sistemos konstravimo planą. Būtina aiškiai ir tiksliai numatyti bei apibrėžti PEP sistemos konstravimo prioritetus, terminus (pvz. galima pirmus metus orientuotis tik pirmo lygmens prevenciją, apimančią apie 80 proc. mokinių ar pan.). 7. Diskusijų su bendruomene metu, išgryninti pozityviai pateiktas pagrindines taisykles, akcentuojančias vertybinį institucijos pagrindą. 8. Užtikrinti, kad visai institucijos bendruomenei (taip pat ir aptarnaujančiam personalui) šios taisyklės yra priimtinos ir naudojamos. 9. Apgalvoti kai, kada ir kokia forma visi institucijos mokiniai bus mokomi taisyklių.

21. Mokinių pozityvaus elgesio taisyklės
Institucinis lygmuo
Mokinių pozityvaus elgesio taisyklės
Pozityvaus elgesio taisyklės.doc
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

22. Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena 2016-10-27

23. Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena 2016-10-27

24. Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena 2016-10-27

25. Institucinis lygmuo
Identifikuoti fizinės aplinkos vietas, kuriose galima didesnė nepageidaujamo elgesio apraiškų raiška ir numatyti intervencijos veiklas (pvz. apmokyti mokytojus pozityvios elgsenos modelio budėjimų per pertrauką metu, kilus konfliktui tarp vaikų/paauglių). Reikia pakabinti aiškų institucijos planą, kad visi mokiniai gebėtų rasti reikalingas patalpas. Taip pat matomose vietose turi būti pateikiamos ir institucijos taisyklės. Mokiniai turi turėti instrukcijas, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Sukurti ir įdiegti pageidaujamo elgesio skatinimo sistemą, kuri būtų paprasta ir lengvai naudojama.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

26. Institucinis lygmuo
Skatinti mokytojus ir kitą personalą domėtis bei praktiškai taikyti PEP sistemą, teikti paskatinimus ir pastiprinimus ne tik vaikams/paaugliams, bet ir institucijos darbuotojams.
Nuolat supažindinti mokyklos bendruomenę su PEP sistema, skatinti aktyviai dalyvauti ją kuriant bei modifikuojant.
Periodiškai organizuoti susitikimus, siekiant įvertinti progresą bei identifikuoti poreikius.
Informuoti institucijos bendruomenę apie įvykusius pokyčius.
Vykdyti sklaidą apie PEP sistemos įgyvendinimo institucijoje sėkmes bei taisytinus aspektus.

27. Veiksmingas pozityvaus elgesio plėtojimas institucijoje apima:
Visų mokinių įtraukimą.
Pripažinimo ir apdovanojimų, kurių mokiniai nori ir kurių siekia teikimą.
Viešo pripažinimo, kaip svarbiausio pozityvaus vaidmens modelio kitiems naudojimą.
Įtraukti visus darbuotojus: virėją, autobuso vairuotoją, savanorius ir kt. bendruomenės narius.
Pastiprinti mokinius, keliant pasitikėjimą savo jėgomis prieš ir per sunkiausius mokiniams laikotarpius (pvz.: prieš atostogas, po tragiškų bendruomenės įvykių).

28. Pozityvus elgesio skatinimo formos
Žodinis (pvz.: pagyrimas, verbalinis grįžtamasis ryšys)
Neverbalinis (pvz.: šypsena, nykštys į viršų)
Privilegijos (pvz.: įvairūs pasiūlymai laisvalaikiui, papildoma pertraukėlė)
Apdovanojimai (pvz.: lipdukai ar kitos materialinės vertybės, talonai, bilietai )
Asmeniškai siūlomos veiklos (pvz.: naudojimasis kompiuteriu, laikas specialioje aplinkoje ar privilegijuotas darbas).

29. Klausimai diskusijai?
Pagyrimai atrodo nenatūraliai. Gal mokiniai mano, kad tai yra nenuoširdu?
Ar pagyrimas yra manipuliavimas?
Ar „saldainio“ davimas mokiniui nesukels neigiamų asociacijų?
Ar mokiniai netaps priklausomi nuo skatinimų? Ar išoriniai paskatinimai nemažina vidinės motyvacijos?
Ar neturėtų paskatinimai būti teikiami už ypatingus pasiekimus?
Kaip mokyklos gali teikti paskatinimus dabartinėje krizinėje situacijoje?
Ar aukštesnių klasių mokiniams reikia paskatinimų?

30. PEP – grupės/klasės lygmuo
Identifikuoti ir išanalizuoti probleminį elgesį tam tikruose kontekstuose (klasėje koridoriuje ir pan.): išsiaiškinti, kokios elgesio problemos pasireiškia ir su kuo; išsiaiškinti, kur pasireiškia elgesio problemos; išsiaiškinti, kada pasireiškia elgesio problemos (per pamokas ir/ar pertraukų metu). Renkant duomenis, būtina atsakyti į klausimus: kas? ką? kur? kada? ir kaip?, išsiaiškinti visų ugdymosi proceso dalyvių požiūrius (vaikų/paauglių, jų tėvų, mokytojų, specialistų, administratorių, aptarnaujančio personalo ir kt.) bei sampratas.
Stabdyti problemas tam tikruose kontekstuose, analizuojant stebėjimo, apklausų duomenis; pateikiant aiškias, lengvai suprantamas instrukcijas mokytojams, pagalbiniam personalui, vaikams/paaugliams ir kt.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

31. PEP – grupės/klasės lygmuo
Kurti taisykles, kurios yra realios, reikšmingos ir praktiškos – pageidautinas elgesys.
Pasirinkti teigiamus pastiprinimus ir neigiamus padarinius.
Auksinė taisyklė (4:1) – reikia rinktis tokius paskatinimus, pastiprinimus, kurie daug nekainuoja ir neužima begalę laiko.
Susidaryti įvairiausių paskatinimų sąrašą, nuolat jį plėtoti ir papildyti.
Planuoti pokyčius aplinkoje, nustatant aplinkos įtaką
vaikų/paauglių elgsenai. Kur? – ar pritaikyta aplinka, pvz.: ar yra galimybė pabūti vienam, nusiraminti?; Kada? – ar pritaikytas pamokų, pratybų, užklasinės veiklos, laisvalaikio tvarkaraštis, pvz.: ką siūlome veikti vaikams/paaugliams per pertraukas, po pamokų?; Kas? – ar vaikas/paauglys bendrauja su bendraamžiais, ar tinkamai parinktas personalas, specialistai, pvz.: kas veda vaikams/paaugliams užklasines veiklas, ką šie mokytojai žino apie elgsenos valdymą?
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

32. PEP – grupės/klasės lygmuo
Nustatyti prioritetus (nedelsiant identifikuoti svarbiausią, problematiškiausią arba nesaugiausią elgesį). Vaikų/paauglių elgsena keičiasi labai palengva, todėl siekdami ją keisti būtina, atsižvelgti į savo klasės/grupės kontekstą: vaikų/paauglių amžių, turimus socialinius įgūdžius, specialiuosius ugdymosi poreikius ir t.t., išsigryninti prioritetus, akcentus, pvz.: ar norėčiau, kad mano klasės/grupės mokiniai kas rytą sveikintųsi; ar, kad įgytų konfliktų sprendimo gebėjimų.
Nustatyti klasės/grupės masto tikslus pageidaujamo elgesio pokyčiams. Numatant vaikų/paauglių elgsenos pokyčius klasės/grupės lygmeniu būtina išsikelti tikslą ir numatyti uždavinius. Su Elgsenos valdymo planu reikia supažindinti visus ugdymosi proceso dalyvius artimai susisijusius su klase/grupe: vaikus/paauglius, jų tėvus, mokytojus, specialistus, administraciją bei pagalbinį personalą.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

33. Pozityvaus elgesio palaikymas – individualus lygmuo (3):
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

34. Ko NEREIKIA daryti
Drausmindami vaikus nemenkinkite jų pakanka tiesiog pareikalauti
Net ir draugiškai nemenkinkite vaiko,
pvz., pavadindami jį gyvūno vardu
Nelyginkite!
Atiduok tą daiktą, tu nelemtas savanaudi.
Ei, drambliaausi! Pietūs paruošti
Tu toks pat niekam tikęs kaip ir tavo tėvas.
Kodėl negali būti toks pat mielas ir geras kaip tavo mažasis broliukas?
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

35. Ko NEREIKIA daryti Rodykite pavyzdį
Niekada vaikams girdint nekalbėkite kitiems žmonėms apie jų trūkumus
Nesididžiuokite įpročiais,
kurie paprastai vėliau pridaro bėdų
Po velnių, ar tu kada nors nusiraminsi?
Jeigu dar kartą jam suduosi, aš tave UŽMUŠIU!
Ji siaubingai drovi, nežinau, kas iš jos bus.
Jis tikrai neblogai ją prilupo. Mažasis mūsų nenaudėlis.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

36. Ko NEREIKIA daryti
Nesinaudokite kaltės jausmu tam, kad galėtumėte kontroliuoti vaikus.
Viešpatie, kaip tu mane vargini!
Aš taip pavargau, kad galėčiau atsigulti ir numirti.
Pažiūrėk, kaip tu elgiesi su savo mama.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

37. Kaip TINKAMAI užprogramuoti vaikus
Drausmės situacijose Kai vaikams sunku
Tu pernelyg protinga, kad taip elgtumeisi. Kodėl tau nesustojus ir nepagalvojus apie tai, kaip geriau pasidalint vyšniomis.
Tu jau pakankamai didelis ir nuovokus, kad taip įsiaudrintum dėl savo mažosios sesutės. Ką galėtum padaryti, kad judu geriau sutartumėte?
Atiduok tą daiktą, tu nelemtas savanaudi.
Nelengva susidraugauti pačią pirmą dieną. Tu tikrai puiki draugė, ir kai tik vaikai naujoje mokykloje turės galimybę geriau tave pažinti, netrukus pamėgs tave.
Žinau, kad esi labai sumanus ir puikiai sugebėsi išspręsti matematikos uždavinį, jeigu tau kas nors šiek tiek padės.
Tavo kūnas puikiai kovoja su ligomis. Tereikia pailsėti ir labai greitai pasveiksi.

38. Kaip TINKAMAI užprogramuoti vaikus
Lyg tarp kitko
Turi tiek daug geros energijos. Norėčiau, kad dėl manęs šiek tiek sulėtintum tempą.
Tu taip rūpestingai elgeisi su tais mažais vaikais. Tikrai jiems patikai.
Atiduok tą daiktą, tu nelemtas savanaudi.
Oho, kokia tu kūrybinga. Man labai patinka tavo sukurti darbeliai.
Su tais rūbais atrodo puikiai. Tampi tokia graži.
Tu tikrai gera dainininkė. Tavo balsas nuostabus.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

39. Pripažinkite ir stiprinkite pageidaujamą elgesį
Neigiamos formuluotės
Teigiamos formuluotės
Netrankyk durų
Duris užverk tyliai
Nenusirašinėk nuo suolo kaimyno
Pasistenk užduotis atlikti savarankiškai ir niekeno nepadedamas
Nešauk atsakymo iš vietos
Jeigu manai, kad žinai atsakymą, pakelk ranką
“Nepasisavink” kompiuterio
Stenkis kompiuteriu dirbti kuo greičiau, nes laukia kiti mokiniai
Nepalik netvarkos
Baigęs darbą, žirkles padėk į vietą, o popieriaus skiauteles išmesk į šiukšlių dėžę.
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena

40. Paskalis Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią
prasmę, o kitaip sudėliotos
prasmės – kitokį poveikį
Paskalis
Lietuvos specialiųjų mokyklų vadovams metodinė diena