1. Turinys
Kas yra gerovės valstybė: kokie gerovės valstybių panašumai bei skirtumai
Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai
Globalizacijos ir europeizacijos poveikis
Europos socialinis modelis

2. Gerovės valstybių modelių panašumai ir skirtumai

3. Kas yra gerovės valstybė?
Gerovės valstybė gali būti suprantama dviem prasmėm: kaip draudėjas nuo gyvenimo rizikų ir kaip, šalis, kurioje gera gyventi.
Evolution of man: Ape to bloated welfare state

4. Kokios gyvenimo rizikos?
Prarasti arba gimti be gebėjimų save išlaikyti
Prarasti turtą
Netekti pragyvenimo šaltinio
Nuolat gyventi skurde dėl objektyvių priežasčių

5. Gerovės valstybių modeliai - terminologija
Dekomodifikacija (asmens netraktavimas preke) – tai galimybė individui (darbuotojui) laisvai, nebijant prarasti darbo, pajamų, tam tikro gerovės lygio, nedirbti tuomet, kai jis mano tai esant reikalinga.
Stratifikacija (sociologijoje) – visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan.
Subsidiarumas – sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Pagal subsidiarumo principą aukštesnės instancijos imasi veiksmų tik tuomet, kai vietiniame lygmenyje problemų sprendimas negalimas ar pernelyg sudėtingas.

6. Dekomodifikacijos laipsnis

7. Gerovės valstybių modeliai
Gerovės valstybės formavosi socialinių-politinių grupių (konservatorių, liberalų ar socialdemokratų), kurie buvo ar yra valdžioje, įtakoje.
Pagal tai:
Liberalus (Anglo-saksiškas) GV modelis;
Konservatyvus (kontinentinė Europa) GV modelis;
Socialdemokratinis (Skandinavija) GV modelis.
G. Esping – Andersen (1990)

8. Liberali gerovės valstybė
Liberali santvarka:
Dominuoja testuojama parama, kuklios universalios išmokos/ draudimas;
Orientuojamasi į: tuos, kuriems parama reikalinga ir mažas pajamas turinčius dirbančiuosius;
Griežtos sąlygos;
Valstybė skatina rinką: pasyviai (minimalus kišimasis) ar aktyviai (skatinant privačias schemas). 
Dekomodifikacija minimali;
Stratifikacija:
Lygybė skurde tarp valstybinės paramos gavėjų;
Skirtumai tarp gerovės lygio, užtikrinamo rinkoje.

9. Konservatyvios santvarkos gerovės valstybė
Konservatyvi santvarka:
Dominuoja valstybinės draudimo schemos, kurios siejamos su padėtimi darbo rinkoje;
Orientuojamais į dirbančiuosius (vyrus - šeimos maitintojus);
Didelis dėmesys atsakomybės hierarchijai (subsidiarumo principas): šeima, bažnyčia, valstybė; 
Dekomodifikacija vidutinė, vertikalus lėšų perskirstymas sistemoje mažas;
Stratifikacija:
Išlaikymas klasės ir statuso skirtumų;
Lyčių skirtumai.

10. Socialdemokratinė gerovės valstybė
Socialdemokratinė santvarka:
Dominuoja aukšto lygio universalios išmokos (pritaikytos skirtingiems poreikiams);
Orientuojamasi į visus piliečius;
Valstybė siekia “išstumti” rinką iš socialinių poreikių tenkinimo srities. 
Dekomodifikacija labai aukšta;
Stratifikacija:
gerovės valstybė rūpinasi visais ir skatina universalų solidarumą.

11. Gerovės valstybių modelių palyginamoji analizė

12. Tyrimai

13. Skirtingų gerovės valstybių modelių socialinio teisingumo švietime vertinimas
Jolanta Aidukaitė, (2010)

14. Naujos režimų rūšys Išvados:
Visos studijos patvirtina, kad egzistuoja bent jau trys gerovės režimai;
Viduržemio režimo egzistavimas yra aptariamas trijose studijose (Saint Arnaud and Bernard, 2003; Soede et al., 2004; Ferreira and Figueiredo, 2005);
Rytų Europos valstybių kvalifikacija yra neišbaigta;
JAV, Vokietija ir Švedija gali būti laikomos liberalaus, konservatyvaus ir socialdemokratinio režimų prototipais.
Manuela Arcanjo, (2006)

15. Metodologijos kritika
Dekomodifikacijos indeksas daugiau svarbos suteikia pensijų pakeitimo normai, o ne lygiaverčiai apima nedarbo, senatvės ir ligos išmokų dimensijas;
Nepakankama dekomodifikacijos operacionalizacija.
Rebecca A. Van Voorhis, (2002)

16. Krizių poveikis
Universali gerovės valstybė turi susikūrusi schemas, kurios padengia didžiąją socialinio poreikio ir rizikos dalį;
Konservatyvios gerovės valstybės turi skirtingas socialinio draudimo schemas, kurios yra skirtingai finansuojamos. Šiose valstybėse naujų atsitiktinių nelaimių nuostoliai yra padengiami arba jau egzistuojančių schemų pagalba, arba yra sukuriamos naujos;
Liberalioje gerovės valstybėje sunkiau susidoroti su netikėtais padariniais. Jeigu egzistuojančios schemos neišsprendžia padarinių ar negali prisitaikyti prie naujų iššūkių, tik tuomet mėginama sukurti naujas schemas.
Francis G. Castles, (2010).

17. BVP vienam gyventojui Anglo-saksų modelis
Šiaurės Europos korporatyvistinis
Kontinentinis modelis

18. Nedarbingumo lygis Šiaurės Europos korporatyvistinis
Anglo-saksų modelis
Kontinentinis modelis

19. Infliacija Šiaurės Europos korporatyvistinis Anglo-saksų modelis
Kontinentinis modelis

20. Valstybės skola

21. Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai

22. Gerovės modelis ir problemos žvelgiant per istorinę prizmę?
valstybės socialinės išlaidos nuo GDP

23. Ekonominiai veiksniai

24. Demografinė kaita

26. Priklausomybė nuo valstybės paramos
Formule tokia gan sudetinga, bet esme yra tame, kad atlyginimas atksaicius mokescius, nors ir didesnis uz gaunama pashalpa, taciau dar prisiskaiciuoja ir laisvalaikis jsi taip pat vertinimas, kuris yra svarbus rodiklis ir kintamasis benefitus gaunantiems zmonies, + prisideda ir visuomeneje tam tikru metu nusistovejusi norma, dirbanciu zmoniu ir poziurio I darba bei vadinamus benefitu situacija shalyje. Jei matoma tendencija kad zmones daznaiau renkasi benefitus vietoj darbo, tai labiau skatina pilieti taip pat nesirinkti darbo. Kitap tarian galiam parodyt per lietuvos pavyzdi, tarkim minimumas koks tarkim atskaicius mokescius 650 o galimos pasalpos uzh nedarba + dar socialines nuolaidos, nors tai nesudaro galbut tu 650 lt, taciau labai svarbu tampa tas nieko neveikimo faktorius, nes imama galvoti nu kam man cia dirbti lieti prakaita, kai galima ramiai namuose prie bonkes pasedet.
Moralinė krize tokai sakyciau.
nearly a fifth of the population of working age (15-64) in
Western Europe today (2006) live on various cash transfers from the government –
the most important examples include unemployment benefits, labor-market programs,
social assistance, sick-pay insurance, and early-retirement pensions
in the United States are between 30 and 50 percent
higher then in Western Europe.
Svedija llri gerove
Zodziu
Rinksis darbą vietoj pašalpų jeigu:

27. nedarbas

28. Welfare Reform Bill UK 2011
Irresponsible Bastards go back to work

29. Globalizacijos ir europeizacijos poveikis

30. Globalizacija ir gerovės valstybė
globalizacija daro stiprią įtaką gerovės valstybėms sustiprėjusiu rinkos ekonomikos vyravimu;
globalizacija daro reikšmingą poveikį gerovės valstybėms;
globalizacija daro poveikį gerovės valstybėms politinėmis priemonėmis tik per institucines struktūras.

31. Neigiami globalizacijos aspektai
Pradėta kalbėti apie gerovės valstybių nykimą ir apie gerovės valstybių socialinės politikos modelių skirtumų mažėjimą (mitas apie Šiaurės valstybių institucinio socialdemokratinio modelio nykimą)
atsisakyta išskirtinių kontinentinės Europos krikščioniškojo korporatyvinio modelio bruožų, pripažįstant dalies marginalinio modelio savybių įtraukimą į minėtų modelių šalių socialinės apsaugos sistemas

32. Tačiau....
išaugo Pietų Europos šalių valstybinės socialinės apsaugos standartai ir jų administraciniai gebėjimai kovojant su socialine atskirtimi
socialinių valstybės išlaidų dalis beveik visose išsivysčiusiose valstybėse didėja, o nesocialinių valstybės išlaidų dalis skirtingose gerovės valstybėse sumažėjo.

33. Apibendrinimui
prasidėjusi globalizacijos era padeda įsigalėti anglosaksiškam liberaliajam – marginaliniam modeliui
tam tikri atsitraukimai nuo institucinio – socialdemokratinio tipo modelio stebimi netgi Skandinavijos valstybėse
bismarkinis – korporatyvinis modelis taip pat palaipsniui dreifuoja anglosaksiškojo liberalaus – marginalinio modelio kryptimi.

34. Europos socialinis modelis
Derrida, Habermas:
Europa yra alternatyva globalizacijai:
Europos viešoji erdvė ir Europos post-nacionalinio valdymo modelis, sugeba suderinti tautinę ir virštautinę tapatybes
Europos socialinės apsaugos modelis paremtas solidarumu. Europoje vertinama valstybė, o ne rinka